Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komiteto pirmininkas Vytautas Bakas kartoja, kad visuomenė turi žinoti šio Seimo atliekamo parlamentinio tyrimo dėl politikos ir verslo ryšių medžiagą, tačiau medžiagos yra ir daugiau, ir ne visą ją yra noro išviešinti.
Vytautas Bakas, Darius Jauniškis
© DELFI / Andrius Ufartas

V. Bako vadovaujamas NSGK nėra pirmasis, kuris susidomėjo verslo ir politikos ryšiais. O „MG Baltic“ nėra pirmasis koncernas, kuris nuskamba, kaip verslo grupė surezgusi platų įtakos voratinklį.

„Mes komitete, kai pradėjome tyrimą, mačiau, kad dalis naujų žmonių, kurie atėjo naujai į saugumo teritoriją, jiems viskas atrodo nauja, ir jie nelabai supranta konteksto, koks buvo. Aš siūliau, kad jie patys susipažintų bent jau su atliktu NSGK tyrimu“, – sakė NSGK narė, konservatorė Rasa Juknevičienė.

Tiems, kuriems verslo ir politikos ryšiai atrodo kaip didžiulė naujovė, Seimo senbuvė priminė „Dujotekaną“ ir garsiąsias 12 Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymų.

NSGK pirmininkas, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos frakcijos narys Vytautas Bakas LRT laidoje „Savaitė“ teigė, kad komitete buvo svarstytas klausimas dėl 12 pažymų ir nuspręsta jų neviešinti. Sprendimas motyvuojamas siekiu apsaugoti šaltinius, pareigūnus, metodus.

Komitetui priklausantys konservatoriai R. Juknevičienė ir Arvydas Anušauskas neigia, kad toks klausimas NSGK būtų buvęs svarstytas, ir siekia, kad visuomenei būtų atskleistos ir šios pažymos.

Komitetas susidomėjo pažymomis 2006 m.


Rasa Juknevičienė
Rasa Juknevičienė
© DELFI / Domantas Pipas

VSD veiklą Seimo komitetas ėmė tirti po mįslingos VSD saugumo karininko Vytauto Pociūno žūties Baltarusijoje.

NSGK 2006 m. atlikdamas VSD veiklos tyrimą pareikalavo, kad departamentas jiems pateiktų 12 analitinių pažymų, neva atskleidžiančių verslo, interesų grupių daromą įtaką politikams ir valstybės tarnautojams. Buvę VSD vadovai tą padaryti atsisakė, motyvuodami galiojančiais teisės aktais. Pažymas NSGK gavo tik 2010 m., komitetui vadovaujant A. Anušauskui.

„Žuvus V. Pociūnui pradėjome tirti patį VSD, kadangi pradėjo kalbėti kai kurie pareigūnai apie aplinkybes, kaip jis buvo išsiųstas, per tą tyrimą atsiskleidė įvairūs įdomūs dalykai. Panašiai, kaip mes dabar kalbame apie „MG Baltic“, tada išryškėjo „Dujotekanos“, kuri tuo metu buvo labai įtakinga, vaidmuo“, – pasakojo R. Juknevičienė.

Pasak parlamentarės, tos įtakos gijos nuėjo iki tuometinių prezidento Valdo Adamkaus patarėjų vaidmens, užsienio reikalų ministerijos, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto. Šio skandalo fone gimė „valstybininkų“ terminas.

„Kaip dabar sakome, kaip „MG Baltic“ bandė valdyti nuo užpakalinės sėdynės, tada buvo irgi bandoma tai daryti. Aš nesakau, kad tie žmonės buvo kokie nors Lietuvos priešai, jie buvo ir už Lietuvos euroatlantinę integraciją, bet – kaip sakoma, aistra valdyti yra pati stipriausia. Aistra valdyti buvo ryški, ir bandė politikus įvairiose partijose už virvučių tampyti“, – sakė R. Juknevičienė.

Pasak parlamentarės, komitetui tuo metu liudijo ir keli pareigūnai, kurie turėjo daug informacijos ir teikdavo ją tuometinei VSD vadovybei.

„Tada VSD vadovavo Arvydas Pocius, kuris irgi buvo labai stipriai susijęs su įtakingais žmonėmis struktūrose. Tų pažymų pradžioje mums nedavė, tik A. Anušauskui tapus komiteto pirmininku, buvo išsireikalauta, kad bent jau komitetas jas gautų. Jos taip ir liko dalies žmonių perskaitytos, o viešumos taip ir neišvydo“, – sakė R. Juknevičienė.

Pasak jos, VSD vadovybė paskui nebenorėjo apskritai kalbėti ta tema, taip ir viskas atsidėjo iki pat šios dienos, o tos pažymos taip ir guli slaptojoje Seimo raštinėje.

Siūlo viešinti pažymas

Parlamentarės įsitikinimu, tas pažymas būtina išviešinti, kad visi pamatytų kontekstą, koks buvo jų aptariamu laikotarpiu.

„Ypač tai svarbu tiems, kurie labai mėgsta sakyti, kad viskas iki jų buvo blogai, o jiems atėjus viskas yra gerai, jie yra pūkuoti ir švarūs. Ten yra daug atsakymų, kurie atskleistų, kad toli gražu taip nebuvo, ir tos politinės jėgos, kurios vadinamos skaidriausiomis, pačiomis švariausiomis, kad jis tikrai nebuvo skaidrios tuo metu“, – sakė R. Juknevičienė.

Pasak jos, panašiai, kaip „MG Baltic“, procesus valdė ir „Dujotekana“.

„Aš nenoriu dabar pavardžių sakyti, bet tada tame tyrime buvo daug kas atskleista. Aš jau paminėjau „valstybininkų“ liniją, kurią bando (buvęs užsienio reikalų ministras) Antanas Valionis plauti. Toks buvo gyvenimas tuo metu. Vienas koncernas per tą buvusį 2006 m. tyrimą prarado įtaką, bet užaugo kitas“, – sakė R. Juknevičienė.

Mano, kad turėjo efekto

Parlamentarės įsitikinimu, ankstesni tyrimai turėjo rezultato.

„Tie žmonės, kurie valdė valstybę nuo užpakalinės sėdynės, ir tokios įtakingos grupės, kaip „Dujotekana“, „VP Market“, dar kai kurios kitos, nuėjo nuo arenos. Kitas klausimas – ar ateinantys nauji politikai, naujai sustiprėjusios politinės jėgos ir koncernai nevykdo tos pačios veiklos“, – sakė R. Juknevičienė.

Lygindama laikotarpius – dabartinį ir aptariamą 12 pažymų, parlamentarė konstatavo, kad atsiradus internetinei žiniasklaidai ir sustiprėjus konkurencijai, išaugo standartai žiniasklaidai.

„Bet kiti ir liko prie savo senų įpročių – murkdyti, daužyti. Matome „Lietuvos ryte“, kaip „MG Baltic“ bando veikti procesus. Ir Tomo Dapkaus pavardė mums seniai jau žinoma. Man susidaro įspūdis, kad per žiniasklaidą bandoma veikti politinius procesus, kad ir NSGK tyrimą. Panašiai veikdavo ir tada“, – sakė R. Juknevičienė.

Kelia VSD atskaitomybės klausimą

Parlamentarės manymu, specialiosios tarnybos per laikotarpį nuo 2006 m. iki dabar subrendo.
„Po 2006 m. istorijos galėčiau ilgus romanus parašyti, kaip buvo bandoma tuos, kurie aktyviau dirbome, daužyti. Ir kai mačiau, kaip buvo manipuliuojama mumis, buvo bandoma pakeisti kryptį, pakišti informaciją, kuri nebuvo tada susijusi su tuo tyrimu, tai aš visada lieku su tam tikra kritikos doze“, – sakė R. Juknevičienė.

Parlamentarė atkreipė dėmesį į tai, kad VSD, priešingai negu Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, neturi tiesioginės demokratinės kontrolės.

„Aš manau, kad anksčiau ar vėliau mes vėl susidursime su problema. Kitose valstybėse yra kontrolės mechanizmai tokioms institucijoms“, – sakė R. Juknevičienė.

Pasak jos, dažniausiai ten yra 5-7 žmonės (paskirti parlamentų ir kitų valdžios atstovų), kurie nuolat dirba ir visada gali patikrinti, ar teisingai surinkta informacija.

„Pavyzdžiui, parašo VSD sakinį, kad kokia nors partija buvo pilnai kontroliuojama, visada išliks galimybė nepasitikėti, jeigu tu neturi ko nors, kas gali ateiti ir pasakyti: „duokite man visą operatyvinę medžiagą, iš kurios padarėte tokią išvadą“. Dabar niekas negali patikrinti, kokiais duomenimis remiantis buvo parašytas vienas ar kitas sakinys tokiuose dokumentuose“, – sakė R. Juknevičienė.

Ir buvusios pažymos dalinai užtušuotos


Algimantas Matulevičius
Algimantas Matulevičius
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

2006 – 2008 m. NSGK pirmininku buvęs Pilietinės demokratijos frakcijos narys Algimantas Matulevičius irgi pasisako už tai, kad 12 pažymų būtų paviešintos, nors, pasak jo, to siekiantys konservatoriai dabar truputį gudrauja.

„Kai aš jau nebuvau komiteto pirmininku, A. Anušauskas jam vadovavo, jie gavo pažymas. Bet jie gavo jas kupiūruotas, kaip ir dabar išviešintosios. Bet tai, kas yra išbraukta, gali būti labai reikšminga“, – sakė A. Matulevičius.

Pasak jo, NSGK „jau tada vykdė tyrimą“, paskui visa šito tyrimo medžiaga – 2 tūkst. puslapių, buvo įslaptinta.

„Paskui mano iniciatyva, praktiškai ant ribos, iš 13 narių 7 balsų persvara priėmėme sprendimą išviešinti dalį medžiagos. Buvo visas detektyvas, kaip aš perduodu medžiagą DELFI. Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas jau norėjo uždrausti, bet aš tai žinodamas nekėliau telefono, ir paskelbiau dalį medžiagos. Žinojau, kad tie figūrantai labai bijo, kad paskelbsime medžiagą“, – pasakojo A. Matulevičius.

Bet, pasak jo, dalis medžiagos taip ir liko nepaskelbta. Taip pat – ir 12 pažymų.

„Apie jas bent jau aš bent truputį žinau. Manau, kad jas bijoma paviešinti ne todėl, kad jos kaip nors labai slaptus darbo metodus atskleis. Dėl to parlamentinio tyrimo nukentėjo nemažai žmonių“, – sakė A. Matulevičius.

Liudijusių karininkų likimas nepavydėtinas

Jis atviravo, kad jam iki šiol sąžinė griaužia, kad labiausiai nukentėjo karininkai Vytautas Damulis ir Kastytis Braziulis.

„Jiems buvo iškeltas ultimatumas – arba jūs gausite pensiją, arba jūs nieko apskritai negausite. Jie net įsidarbinti negalėjo – jeigu įsidarbina, tai po kiek laiko juos išmesdavo iš darbo. Aš tiksliai tą žinau“, – sakė A. Matulevičius.

Jis apgailestavo negalėjęs tiems žmonėms padėti. „Drąsus amžiną atilsį Bronislovas Lubys buvo sudaręs sutartį su K. Braziuliu, tai jis, atrodo, vėl „Achemoje“ dirba, o V. Damulis važinėja taksistu“, – sakė A. Matulevičius.

Buvęs NSGK pirmininkas įsitikinęs, kad „juos baudė už tai, kad jie komitetui pasakė tą, ką turėjo pasakyti“.

A. Matulevičius kritikavo tuometinę VSD vadovybę. Jo įsitikinimu, A. Pocius apskritai neturėjo teisės vadovauti VSD, buvęs kadriniu KGB rezervistu.

Buvęs NSGK pirmininkas prisiminė jo atleidimo peripetijas. Pasak A. Matulevičiaus, A. Pocius, sakydamas kalbą Seime (nors formaliai jam ir nepriklausė tokia galimybė), išpylė ant visų pamazgų.

„Man reikėjo paskui vėl teisintis, ir tai davė jam laiko dar keturis mėnesius pabūti pareigose. Rezultatas buvo toks, kad A. Pociaus neliko. Bet tai davė galimybę, pasinaudojant žiniasklaida, užglaistyti tą skandalą“, – pasakojo A. Matulevičius.

Palaiko išviešinimą

Pasak buvusio NSGK pirmininko, tos medžiagos išslaptinimas turėjo būti „atominės bombos sprogimas Lietuvoje“.

„Šiandien mes, ko gero, apie „MG Baltic“ pažymą nebekalbėtume, nes tuo metu jau buvo galima apsivalyti. Šiandieną, jei jau pasakėme A, tai būtinai reikia pasakyti ir B“, – sakė A. Matulevičius.

Jis nemato pavojų nacionaliam saugumui, kad ta medžiaga patektų į viešumą.

„Priešingai, kuo daugiau pas mus yra slaptos informacijos, kuria naudojasi – arba ant ribos vaikštantys nusikaltėliai, arba darantys neteisėtas įtakas valstybės valdymui, tai yra pavojus, kad apie tai žino spec. tarnybos, ir jais yra manipuliuojama“, – sakė A. Matulevičius.

Jis apgailestavo, kad tuomet NSGK tyrime nebuvo tiek dėmesio, viskas buvo nugramzdinta, nusodinama.

Paklaustas, kodėl tuomet neišviešino medžiagos, ką su dabartinio tyrimo duomenimis žada daryti V. Bakas, A. Matulevičius atsakė: „mums neleido to padaryti. Aš nežinau, ar jam leis“.

Jis taip pat nusistebėjo, kodėl dabartinio tyrimo kontekste kalbama apie penkis – šešis subjektus, o ne apie visą sistemą.

„Kas parinko juos? Gal spec. tarnybos davė..Valstybėje susikūrė negeri dalykai, atsirado užsislapstę jėgos centrai – kur persipynę pinigai, įtaka, politika, kas ir vadinasi oligarchija. Tai yra pinigų, kapitalo suaugimas su politika“, – sakė A. Matulevičius.

Nepatinka partijų finansavimo modelis


1998-2004 metais VSD vadovavęs Mečys Laurinkus teigė apie 12 pažymų nežinąs, nes tuo metu jau dirbo ambasadoriumi Ispanijoje.

Tačiau apžvelgdamas nutekėjusią VSD pažymą NSGK jis pasidžiaugė, kad VSD atlieka analitinį darbą, daro apibendrinimus, ko nedaro kitos tarnybos – policija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, mokesčius kontroliuojančios institucijos.

„Labai gerai, kad jie tą daro. Tuomet yra žinomos tendencijos. Nebūtinai viskas yra matuojama grotomis, kalėjimais ir prokurorų tyrimais. (…) Aš ir pats užsiimu analitika, ir kai buvau direktorius skatinau, kad taip būtų. Nes nei policija, nei STT, nei mokesčių struktūros tokia analitika neužsiima. Saugumas tą daro visame pasaulyje“, – sakė M. Laurinkus.

Jis taip pat teigiamai įvertino tai, kad VSD skiria dėmesio ne tik grėsmėms iš išorės, bet ir šalies viduje.

„Aišku, departamente žmonių nėra daug, nėra kam užsiimti tuo plačiai. Visi koncentravosi daugiausiai į Rusijos įmones arba tas įmones, kurios turi santykių su Rusija. Žmonių tiek užteko. O kai dabar domimasi ir vidaus klausimais, mano manymu, tai yra gerai“, – sakė M. Laurinkus.

Žvalgybos įstatyme tarp pagrindinių žvalgybos veiklos tikslų yra numatyta užduotis aprūpinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą užtikrinančias valstybės institucijas žvalgybos informacija, reikalinga jų funkcijoms atlikti.

M. Laurinkus patikino, kad jam vadovaujant VSD informacija ir buvo reguliariai teikiama valstybės vadovams.

Buvęs VSD vadovas prisipažino, kad jam nepatinka dabartinis politinių partijų finansavimo teisinis reglamentavimas, kai juridiniams asmenims draudžiama jas remti.

„JAV yra oficialūs sąrašai, kokios firmos, koncernai, didžiulės įmonės finansuoja vieną ar kitą partiją, visi oficialiai žino, kas kam yra palankūs. Čia uždraudė tą daryti, ir pradėjo ieškoti kitų kelių. Tai yra nieko gero“, – sakė M. Laurinkus.

Nemato daug optimizmo


Kęstutis Girnius
Kęstutis Girnius
© DELFI / Karolina Pansevič

Politologas Kęstutis Girnius nematė, kad daug įtakos būtų padariusios 12 pažymų, ir nemano, kad kas nors iš esmės pasikeis dabar.

„Lietuvių atmintis trumpa, kas liečia tokius klausimus. Kiek prisimenu, faktiškai niekada nebuvo laimėtojo. Po kiek laiko tie, kurie kelia tuos klausimus, pavargs ir toliau išplauks be didesnių nuostolių“, – sakė K. Girnius.

Skaitant paviešintą medžiagą politologui kilo klausimas, kodėl, kai tiriama Eligijaus Masiulo korupcija, pažymoje minimas Tomas Dapkus, viskas atrodo atvira, tačiau jokių kaltinimų nėra Dariui Mockui.

„Jis yra pagrindinis veikėjas. Raimondas Kurlianskis yra jo ginklanešys. Kaip čia taip yra, kad jei yra kalbama, kad kenkiama Lietuvos nacionaliniams interesams, o tam, kuris turėtų būti pagrindinis įtariamasis, net ir menkiausia byla neiškeliama? Arba neveiksmingai veikia tos visos tarnybos, arba jos perdeda reikalus kalbėdamos apie grėsmę“, sakė K. Girnius.

Politologas sukritikavo V. Bako pasvarstymus, kad reikėtų stabdyti licencijas saugumo pažymoje minimoms žiniasklaidos priemonėms.

„Aš manau, kad be reikalo dėmesys nukrypo nuo D. Mockaus į T. Dapkų. T. Dapkus netgi labiau nei R. Kurlianskis yra ginklanešys, jeigu iš viso tokį vaidmenį turėjo“, – sakė K. Girnius.

Jis teigia neįsivaizduojąs, kaip tokią mintį būtų įmanoma įgyvendinti praktiškai.

„Tu negali atimti licencijos už kokius nors klaidingus pranešimus. Jau dabar Lietuva turi ne patį geriausią vardą, nes ji cenzūruoja rusiškus kanalus. Jeigu kas nors bandytų LNK arba „Info TV“ drausti, tai būtų labai blogai“, – sakė K. Girnius.

Pasak jo, jei norint kelti apie licencijos atėmimo klausimą, reikėtų bent kelių mėnesių visų laidų tyrimo. Jis pats asmeniškai nepastebėjo, kad tose televizijose „viskas būtų į vienus vartus“.

„Rimtose šalyse žiniasklaida prižiūri žiniasklaidą. Čia turėtų būti sudarytas, koks nors būrys, kuris tuos reikalus ištirtų, ir vilkimės, kad šitie žmonės sąžiningai viską darys. Bet tikrai nereikėtų siekti valdžios, o patys žurnalistai, būtų labai keista, jeigu jie siūlytų kam nors licenciją atimti arba uždrausti“, – sakė K. Girnius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Karbauskis pratrūko emocijomis: šie žmonės neverti politiko vardo – tai sukčiai, kurie išnaudoja visus (50)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) lyderis Ramūnas Karbauskis apibendrino...

Pelningiausios ir skurdžiausios profesijos: ką rinktis norintiems gyventi sočiai?

Pelningiausių profesijų atstovų vidutinis atlyginimas šiais metais šiek tiek augo. DELFI...

Orai: po škvalo sugrįš vasara (43)

Trečiadienis dar gali būti niūrokas, bet nuo ketvirtadienio į šalį sugrįš labai vasariški...

Laidoja vaistinių reklamos draudimo idėją

Trečiadienį vykusiame Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdyje balsavimu nepritarta...

VSD pažymose – ne tik „MG Baltic“: atskleisti kitos įtakingos verslo grupės veiksmai (567)

Neleistinus politikų ir verslo ryšius tiriantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas...

Prekybos karas: JAV gresia atsakomieji muitai už 3,5 mlrd. dolerių (5)

Dėl muitų plienui ir aliuminiui Jungtinėms Valstijoms gresia prekybos partnerių atsakomosios...

Liberalai piktinasi: VSD įvardintas koncerno „parinktas“ kandidatas rinkimuose net nedalyvavo (18)

Liberalų sąjūdis klaidinga vadina Valstybės saugumo departamento ( VSD ) medžiagą apie...

LaVaras Ballas apkaltino „Vytauto“ krepšininkus vagyste (93)

Kone prieš mėnesį Lietuvą su savo sūnumis palikęs Lavaras Ballas už Atlanto pažėrė...

Per pietų pertrauką ieškojo skaniausių šašlykų: 3 vietos Vilniuje (4)

Esame įpratę sakyti, kad žiema mus (ir kelininkus) užklupo nepasiruošusius, bet dabar tą patį...