Paskatino ir Kremliaus puolimą į Ukrainą
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Vytis Jurkonis teigė, jog per tuos metus reikšmingiausias įvykis – Rusijos pradėtas karas Ukrainoje.
„Ir jeigu anksčiau tekdavo įrodinėti visiems, kad žmogaus teisės yra svarbu, neatskaitinga valdžia yra pavojinga, tai gali būti ne tik vidaus politikos klausimas, bet lygiai taip pat ir regioninio saugumo klausimas. Tai ir su migrantų istorija, dabar karo Ukrainoje kontekste, visi tie, kurie kalbėjo, jog negalime ignoruoti žmogaus teisių pažeidimų buvo teisūs.
Nes galų gale tas nebaudžiamumas valstybės viduje tapo regioninio saugumo problema. Ir galų gale režimas tapo bendrininku, suokalbininku Kremliaus agresijos ir karo prieš Ukrainą“, – laidoje sakė politologas.
Atsakas po šių įvykių buvo griežtas, pats režimas to gal net ir nesitikėjo, svarstė V. Jurkonis.
„Pati pirminė reakcija, manau, kad buvo pakankamai staigi, griežta. Ir pats režimas turbūt to nesitikėjo. Bet ilgainiui, man atrodo, režimas taikė tą taktiką, kuri anksčiau pasiteisino – dėmesio nukreipinėjimo taktika. Ir atėjo naujos situacijos, naujos represijos, nauji regioniniai konfliktai. Ir ši lėktuvo užgrobimo istorija ji nuėjo tarsi į antrą planą, vyksta tyrimas. Sankcijos išlieka, bet Ramanas Pratasevičius ir Sofija Sapega išlieka režimo įkaitais“, – tikino politologas.
V. Jurkonis teigė, jog dabar bandoma kalti pleištą tarp jų – R. Pratasevičius prieš kelias savaites pranešė sudaręs santuoką. Pastarasis tapo propagandos įrankiu, sako politologas.
O tai, kad Minsko režimas nebuvo tinkamai nubaustas už veiksmus, paskatino ir Kremlių, kalbėjo V. Jurkonis.
„Manau, kad tas valdžios nebaudžiamumas Minske išlieka. Ir iš dalies dėl to, kad mes nieko normaliai, griežtai nesugebėjome padaryti Aliaksandrui Lukašenkai. O tai paskatino Kremliaus agresyvius veiksmus. Tai tas nebaudžiamumas paskatino ir Vladimirą Putiną lygiai taip pat“, – apie karą Ukrainoje laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ sakė VU TSPMI politologas.
Lukašenkos likimas – tampriai susijęs su Putino
Seimo Užsienio reikalų komiteto narys, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovas Žygimantas Pavilionis laidoje priminė, jog Baltarusija surengė atsaką dėl griežtos reakcijos į šiuos veiksmus – pradėjo migrantų krizę.
„A. Lukašenka užpuolė Lietuvą – pradėjo šaudyti žmonėmis per sieną. Iš esmės siekdamas nuversti mūsų Vyriausybę. (…) Jau tada A. Lukašenka viena ranka žaidė su Rusija. Anksčiau Baltarusija taip 100 procentų nedarydavo, o dabar – totalus atsidavimas Rusijai. Šalis realiai yra okupuota, likęs tik simbolis iš jos. Šiandien A. Lukašenkos likimas yra tampriai susijęs su V. Putino likimu“, – kalbėjo Seimo narys.
Paklaustas, ar vakarų atsakas į apsuktą keleivinį lėktuvą buvo tikrai toks, kokio reikėjo, parlamentaras Ž. Pavilionis tikino, jog atsakas buvo „tikrai neblogas“.
„Prisiminkime, kad ir Gruzijos karą 2008 metais, mes tada likome vieni kaip pirštai. Dabar iš esmės pasaulis įsiklausė mus ir susivienijo“, – sakė politikas Ž. Pavilionis.
Jis dar kartą teigė, jog Baltarusijos režimo likimas dabar tiesiogiai susijęs su Kremliumi. Ir tėra tik laiko klausimas, kada jis kris.
„Dabar vakaruose, galima sakyti, grumiasi dvi grupės: tie, kurie nori V. Putiną ir A. Lukašenką pristabdyti. O kiti, tokie kaip mes, norime, kad su V. Putino ir A. Lukašenkos režimais būtų pasibaigta. Tai yra ir atsakymas ginklais, kuriuos mes teikiame, ar neteikiame Ukrainai. Tai ir atsakas Madrido NATO susitikime, kai NATO kariuomenė bus pas mus įtvirtina, arba ne“, – kalbėjo Seimo narys.
Pirmą kartą toks ryžtingas veikimas
Europos Parlamento (EP) narė Rasa Juknevičienė laidoje teigė, jog Europa itin griežtai įvertino pagrobtą lėktuvą.
„Manau, kad buvo teisingas, galima sakyti – 90 procentų ir ryžtingas. Turbūt pirmą kartą buvo tokios ryžtingos ir vieningos sankcijos įvestos, ko iki tol nebūdavo. Ir reakcija buvo labai stipri, pasekmės buvo geros“, – sakė politikė.
Ji kalbėjo, jog nesutinka su pozicija, kad vakarai galėjo padaryti daugiau ir viskas tada būtų buvę kitaip.
„Su tuo aš negalėčiau sutikti, nes gal tie, kurie negyveno sovietmečiu gali taip galvoti. Bet jeigu kas būtų pasakęs, kad 1982–1983 metais vakarai kažko nepadarė, kad Sovietų sąjunga tada sugriūtų, tai nebuvo įmanoma. Yra tam tikros galimybės. Pagrindinis A. Lukašenkos išsaugojimo garantas yra V. Putinas ir Kremlius“, – savo įžvalgomis laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ sakė R. Juknevičienė.
Europos Parlamento narė R. Juknevičienė teigė, jog po keleivinio lėktuvo nutupdymo Minske buvo kalbama, kad tai tik A. Lukašenkos mintis. Bet jai ir tada atrodė, jog tai padaryta su Kremliaus pagalba.
Kalbėdamas apie migrantų krizės sukėlimą, Ž. Pavilionis taip pat sutiko, jog tai nebūtų įmanoma be Kremliaus.
„Ir be jo patirties. Jis tai darė prieš Norvegiją, Suomiją. (…) Kremlius bandė išlošti, bandė, kad Baltarusijos okupacijos niekas nepastebėtų. Bet mes iš karto ją okupacija ir įvardijome. Bet Kremlius žengė toliau – Baltarusija tebuvo pasirengimas intervencijai į Ukrainą. Atsiminkime, kad nebūtų jokių Bučų, Kyjivo puolimo, jei ne Baltarusijos teritorija“, – laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ kalbėjo politikas Ž. Pavilionis.
Visą laidą „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ žiūrėkite čia:
