Ambasadorė pristatė duomenis apie Kinijos ekonominę situaciją: šių metų pirmą ketvirtį buvo 6,7 proc. BVP augimo kritimas. Tai yra pirmas toks ženklus kritimas nuo kultūrinės revoliucijos laikų. Tarptautis valiutos fondas (TVF) Kinijai šiais metais žada 1,2 proc. augimą, o kitais metais – daugiau kaip 9 proc. augimą.

„Kinija suprasdama, kad reikia labai daug dirbti, kad augimas išliktų, taiko labai daug priemonių savo ekonomikai. Tai priklauso nuo atskirų provincijų, kadangi ir karantino sąlygos buvo labai nevienodos“, - sakė I. Marčiulionytė.

Ambasadorė pasakojo, kad valstybė išleido labai daug obligacijų. Pradžioje už 1,5 trilijoną juanių, dabar ketinama išleisti dar už vieną trilijoną. Taikomos įvairios mokesčių lengvatos, ypač smulkiam ir vidutiniam verslui.

Pavyzdžiui, Šanchajuje įmonėms, kurios buvo labiausiai paveiktos pandemijos, ir, kurių biurai yra Šanchajaus savivaldybei priklausančiose patalpose, nemoka nuomos bent porą mėnesių. Pekine irgi galima tokių nuolaidų prašyti.

„Kinija labai akcentuoja vartojimą. Nuo antradienio prasideda elektroninės prekybos festivalis, kur daugybė elektronių parduotuvių taikys nuolaidas ir skatins vartojimą.

Kalbama apie galimybę įvesi 2,5 dienų savaitgalį, kad žmonės mažiau dirbtų, daugiau išlaidautų“, - sakė I. Marčiulionytė.

Ambasadorė pasakojo, kad kai kurios provincijos leidžia savo vaučerius, kurie galioja apie vieną savaitę.

„Gegužę Šanchajuje iki vidurnakčio turėtų veikti turistiniai objektai, galerijos, restoranai, kavinės, bandant kompensuoti už prarastą laiką“, – sakė I. Marčiulionytė.

Kinijos lietuviai grįžta į darbus

Lietuvių Kinijoje yra iki trijų šimtų. Pasak ambasadorės, Vuhane, kuris buvo uždarytas ilgiausiai, trys lietuviai ištvermingai išbuvo visą karantino laiką. Jie nesusirgo.

„Dalis lietuvių buvo išvažiavę, kai kurie jų grįžo. (…) Dabar jie jau grįžta į savo darbus ir savo įprastinį gyvenimą. Kinijoje mes dar esame su kaukėmis, viskas dar negrįžo į įprastas vėžes, bet Pekine – jau kamščiai, ir viskas darosi panašu į prieškarantininį Pekiną“, – sakė I. Marčiulionytė.

Pasak ambasadorės, per karantiną Kinija pamatė, kad jos interneto infrastruktūra nėra tokia, kokios buvo tikėtasi, todėl ketinama į ją investuoti labai daug. I. Marčiulionytė patikslino, kad planuojamos investicijos į infrastruktūrą dėl 5G ryšio, dėl dirbtinio intelekto, taip pat – į greituosius traukinius.

„Manoma, kad per pastaruosius keletą metų šitos sritys gaus daug investicijų“, – kalbėjo ambasadorė.

Lietuva mato galimybių dėl krovinių

Ambasadorė atkreipė dėmesį, kad Kinijos ekonomiką skatina ir vartojimas iš užsienio.

„Didžiuliai kiekiai medicinos priemonių dabar yra gaminami Kinijoje, ir iš jos eksportuojami. Kiekiai yra tokie didžiuliai, kad dėl krovininių lėktuvų kiekio ir jų pertekliaus kai kuriais atvejais kelioms dienoms iš oro uostų negali išskristi lėktuvai, nes nėra aptarnaujančio personalo“, – pasakojo I. Marčiulionytė.

Pasak ambasadorės, labai skatinama, kad medicinos priemonės būtų gabenamos traukiniais.

„Kaip žinote vienas iš traukinių buvo atvažiavęs į Lietuvą, (…) manome, kad galėtume turėti tokią nišą, kada atvežtos prekės galėtų būti išskirstomos ir kitoms valstybėms, kurios mūsų geležinkeliais irgi galėtų pasinaudoti“, – kalbėjo I. Marčiulionytė.

Į mokyklas grįžta aštuntokai ir dvyliktokai

Lietuvos ambasadorė pasakoja, kad Kinijoje šiuo metu, turbūt padedant ir karštai temperatūrai, vietinių užsikrėtimų atvejų pastarosiomis dienomis nenustatoma. Atvejai, kurie yra nustatomi, yra įvežtiniai. Dažniausiai tai yra kinai, kurie grįžta iš užsienio.

Kinijoje nuo pirmadienio jau pradeda grįžti į mokyklas aštuntokai ir dvyliktokai, kurie šiemet laikys egzaminus.

„Tai daroma labai pamažu“, - sakė I. Marčiulionytė.