Laisvą asmenų judėjimą Šengeno zonoje teks suvaržyti tuo atveju, jeigu per artimiausias dienas Bendrijai nepavyks apriboti iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių į ją atvykstančių migrantų srauto.
Dalis Šengeno erdvės šalių, tarp jų ir Švedija bei Danija, jau įvedė sustiprintą kontrolę pasienyje iki gegužės mėnesio.
ES migracijos ministrų susitikime Amsterdame buvo nuspręsta, kad pasienio kontrolės sustiprinimas galėtų trukti iki dvejų metų, kadangi tikimybė, kad per tą laiką krizė bus likviduota yra maža, pranešė posėdžiui pirmininkavęs Nyderlandų migracijos ministras Klaasas Dijkhoffas.
Kai kurie susitikimo dalyviai sutiko, kad toks sprendimas teoriškai laikinai izoliuotų Graikiją, į kurią šiemet iš Turkijos atvyko daugiau nei 40 tūkst. migrantų.
Nepaisant atšiauresnių žiemos sąlygų, į Graikiją kasdien atvyksta daugiau kaip po 2 tūkst. migrantų. Graikija savo ruožtu teigia nesulaukianti pakankamai ES paramos ir tvirtina, kad grąžinti atvykusių žmonių neleidžia tarptautinė teisė.
Graikijos pareigūnai toliau tikina, jog migracijos kelių į šiaurę uždarymas, net jeigu planą būtų įmanoma įgyvendinti, šios problemos neišspręstų.
„Laikas senka“, – ES migracijos komisaras Dimitris Avramopoulos sakė susitikime, ragindamas ES valstybes sugriežtinti jau suderintas migracijos kontrolės priemones ir pabrėždamas, kad priešingu atveju 30 metų gyvavusiai Šengeno erdvei gresia žlugimas.
Pasak K.Dijkhoffo, laikas, skirtas Šengeno zonos išsaugojimui jau išseko.
„Prieš metus mes perspėjome, kad jeigu nerasime sprendimo, Šengenas patirs spaudimą. Dabar taip ir įvyko“, – sakė jis.
Tuo tarpu Lietuvos vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis antradienį patvirtino, kad ES gali tekti paaukoti laisvą asmenų judėjimą dėl saugumo, jei nepavyks pažaboti migrantų srauto.
„Nuotaikos yra įvairios. Visi supranta, kad Šengenas yra viena iš esminių vertybių, – BNS sakė S.Skvernelis po ES vidaus reikalų ministrų susitikimo Amsterdame. – Tačiau vyrauja ir kita gaida, kad gyventojams ir piliečiams jų saugumas gali būti svarbesnis prioritetas nei laisvas judėjimas“.
Pasak jo, siekiant užkirsti kelią migrantų srautui per jūrą į Graikiją „iš esmės nepasistūmėta“, ir tai išlieka viena didžiausių problemų.
Europolo vadovas: Šengeno apribojimas saugumo nesustiprins
Europolo vadovas Robas Wainwrightas teigia, kad Šengeno zonos įkūrimas ir jos egzistavimas skatina policijos ir saugumo struktūras bendradarbiauti Europoje, todėl šios sutarties suspendavimas daugiau saugumo Bendrijai nesuteiks.
Anot R. Wainwrighto, Šengeno sutartis reglamentuoja ne tik laisvą asmenų judėjimą, bet ir paskatino ir tebeskatina konkrečias iniciatyvas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui saugumo srityje.
„Tam tikra prasme Šengeno sutartis yra „tėvas“ daugelio saugumą reglamentuojančių protokolų Europoje“, – Briuselyje žurnalistams sakė Europolo vadovas.
„„Šengeno susitarimai duoda didžiulę naudą Europos Sąjungos piliečiams ir (juos, – ELTA.) verta apginti“, – pridūrė R. Wainwrightas.
Apie galimybę atnaujinti pasienio kontrolę Šengeno erdvėje pirmadienį Amsterdame diskutavo Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai. Toks klausimas būtų svarstomas, jei Europai nepavyks suvaldyti pabėgėlių ir migrantų srauto iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos.
ELTA primena, kad laikiną pasienio kontrolę dėl atvykstančių pabėgėlių jau buvo įvedusios Norvegija, Švedija, Danija, Austrija, Vokietija, Prancūzija ir Malta.