Savo vizito metu Šventasis Tėvas susitiks su Lietuvos tikinčiųjų bendruomene, jaunimu, neįgaliaisiais, nuo sovietinių represijų nukentėjusiais tremtiniais ir politiniais kaliniais bei Holokaustą išgyvenusiais žydų tautos atstovais.

Valstybinis vizitas prasidės Vilniuje dvišaliu Popiežiaus, kaip Vatikano vadovo, susitikimu su prezidente. Po jo Lietuvos ir Šventojo Sosto vadovai S. Daukanto aikštėje pasveikins šalies žmones, aukščiausius valstybės pareigūnus, užsienio diplomatus, akademinės, meno ir pilietinės visuomenės atstovus.

Popiežius aplankys Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčią ir Genocido aukų muziejų, antrąją vizito dieną Kaune aukos šv. Mišias, teigiama Prezidentūros pranešime.

Arkivyskupas Gintaras Grušas paaiškino, kad kai kurias atkarpas popiežius paprastai važiuoja su papomobiliu, tad pamatyti popiežių žmonėms bus bandoma sudaryti galimybę ir gatvėse.

Į Kryžių kalną popiežius dėl laiko trūkumo nevyks.

Pasak arkivyskupo, paprastai per vizitus popiežius nakvoja Apaštališkojoje nunciatūroje.

Norint patekti į viešus renginius su popiežiumi greičiausiai reikės iš anksto pasirūpinti nemokamais bilietais iš savo parapijų. Tačiau vizitą bus galima stebėti ir ekranuose.

Lietuva jautė palaikymą sunkiu metu

Prezidentės teigimu, popiežiaus vizitas yra istorinis įvykis ir ypatinga dovana Lietuvai.

„Lietuva nuolatos jautė tvirtą Švento sosto paramą. Vatikanas niekada nepripažino mūsų valstybės okupacijos, tvirtai palaikė rezistencijos kovą už Lietuvos laisvę ir padėjo skleisti pasauliui informaciją apie tikrąją padėtį“, – pranešime spaudai cituojama D. Grybauskaitė.

Pasak šalies vadovės, Šventojo Tėvo palaikymas ir padrąsinimas yra toks pats svarbus ir šių dienų visuomenėje, kurioje išvešėjusios patyčių, smurto, susvetimėjimo, priklausomybių ir savižudybių problemos.

„Katalikų Bažnyčios pavyzdys ir solidarumas yra labai svarbus stiprinant bendruomeninius saitus, teikiant paramą socialiai pažeidžiamiems žmonėms“, – teigiama Prezidentūros pranešime.

Prezidentūra atkreipia dėmesį, kad popiežius Pranciškus yra vienas reikšmingiausių pasaulio lyderių ir tvirtas moralinis autoritetas milijonams tikinčiųjų, skleidžiantis solidarumo, meilės artimui, gailestingumo ir taikos žinią. Šventas Tėvas ne kartą ragino nutraukti agresiją prieš Ukrainą, taikiomis priemonėmis spręsti konfliktus ir padėti nuo karo siaubo bėgantiems žmonėms.

Už vilties ir padrąsinimo žinią Europai, indėlį siekiant globalios taikos, skleidžiamas gailestingumo, tolerancijos ir solidarumo vertybes popiežiui 2016 m. įteiktas vienas garbingiausių pasaulyje Karaliaus Didžiojo apdovanojimas.

Atvyksta pas gyventojus

Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas G. Grušas teigia, kad popiežius pirmiausia atvažiuoja pas savo tikinčiųjų bendruomenę, Lietuvos gyventojus.

„Popiežius atvažiuoja, pirmiausiai, ne pas valdžios žmones, bet pas tikinčiuosius, susitikti su Lietuvos gyventojais. (…) Tai yra džiugi naujiena Lietuvos žmonėms, ypač Lietuvos tikintiesiems, kaip ir kiekvienas popiežiaus vizitas į užsienį, tai yra didelis įvykis pačiam kraštui, atsirandame pasaulio dėmesio centre“, – sakė G. Grušas.

Arkivyskupas kvietė visus siekti išgirsti, ką popiežius kalba ir liudija Bažnyčios žmonėms.

„Tai bus geriau pažinti popiežių iš arti, suprasti jo mokymus, jo kvietimus. Jis siekia padėti tiems kraštams, tiems žmonėms, kuriuos aplanko. (…) Atkreipčiau dėmesį į Jono Pauliaus II vizitą prieš 25 metus, jis tikrai sustiprino mūsų tautą ir mūsų žmones, ką tik pradėjusius eiti laisvės keliu“, – sakė G. Grušas.

Pasak arkivyskupo, popiežiaus Pranciškaus vizitas irgi yra skirtas sustiprinti mus šių dienų sunkumuose, kad galėtume atsiliepti į kylančius iššūkius.

Politikams, ruošiantis šiam vizitui, arkivyskupas siūlė nepamiršti, kad popiežius atvyksta pirmiausia susitikti su tikinčiaisiais, ir neprarasti iš akių jo mokymo stiliaus.

„Jo kuklumas ir nuoširdumas, nuolankumas yra viena jo vizitinių kortelių. Negalime išleisti iš akių, su kuo mes turime reikalą. Kaip ir priimant bet kokį svečią, reikia nepamiršti su kuo kalbiesi“, – sakė G. Grušas.

Popiežiaus apaštalinei kelionei Lietuvoje pasirinktas šūkis „Kristus Jėzus – mūsų viltis“.

„Šio šūkio siekis yra pabrėžti, kad popiežius atvyksta mus sustiprinti viltyje – duoti mums vilties gyvenime. Nemažai mūsų šiandienos visuomenės problemų – savižudybės, emigracija, įvairios priklausomybės, yra susiję su vilties trūkumu. Popiežius atvažiuoja mus sustiprini gyvenimo kelyje ir liudyti, kur rasti viltį“, – sakė G. Grušas.

Po apsilankymo Lietuvoje popiežius Pranciškus išvyks į Latviją ir Estiją. Latvijoje jis lankysis Rygoje ir Agluonoje, o Estijoje – Taline.

Lietuvoje lankėsi Jonas Paulius II

Tai bus antrasis popiežiaus vizitas į Lietuvą. Jonas Paulius II mūsų šalyje lankėsi prieš 25 metus, vos atgavus nepriklausomybę, 1993 metų rugsėjo 4-8 dienomis. Savo vizito metu Jonas Paulius II Vilniaus Arkikatedroje meldėsi prie Lietuvos globėjo šv. Kazimiero palaikų, Aušros Vartų šventovėje kalbėjo rožinio maldą, meldėsi Antakalnio kapinėse prie Sausio 13-osios ir Medininkų aukų kapų, Vilniaus Vingio parke aukojo šv. Mišias, Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje susitiko su Lietuvos inteligentija.

Popiežius Šventosios Dvasios bažnyčioje susitiko su lenkų bendruomenės atstovais. Per savo vizitą Jonas Paulius II viešėjo Kaune, Kryžių kalne ir Šiluvoje.

Popiežių vizitai skirsis

Arkivyskupas teigė, kad popiežių Jono Pauliaus II ir Pranciškaus vizitai, pirmiausia, skirsis savo trukme.

„Jonas Paulius II Lietuvoje lankėsi keturias dienas. Buvo daug daugiau atskirų įvykių. Tai yra susiję su jų stiliumi. Jonas Paulius II pradėjo Jaunimo dienas, masinius renginius, daug keliavo.

Popiežius Pranciškus palyginus daug keliauja, tačiau jo vizito metu būna mažiau susitikimų, mažiau ženklų duoda iš apsilankymų su kažkokiomis specifinėmis grupėmis“, – sakė G. Grušas.

Arkivyskupas prisiminė laikmetį, kada Lietuvoje viešėjo Jonas Paulius II.

„Sovietų armija buvo išvesta keturias dienas prieš jam atvykstant. Lietuva ėjo pirmuosius savo žingsnius, ir pati aplinka keitėsi. Mes tuomet dėl vizito turėjome rasti mobilius telefonus, o jų dar nebuvo daug.

Mobilus telefonas, kurį naudojau, buvo sena „plyta“, dėl kurios specialų švarką pasisiuvau, kad galėčiau jį nešioti, ir buvo dėžutė su rankena, kur Vatikano komanda naudojo mobiliu telefonu, ir buvo labai ribotas ryšys. Nebuvo patirties, valstybinė apsauga nebuvo turėjusi tokių vizitų“, – pasakojo G. Grušas.

Pasak arkivyskupo, per 25 metus jau esame pripratę užsienio svečius.

„Tuo metu neturėjome tos patirties. Tie visi dalykai labai keičia foną, kuriame priimsime popiežių Pranciškų“, – sakė G. Grušas.