Kaip jau buvo skelbta, A. Lukašenkos pasiuntiniai nusiuntė oficialią notą Ukrainai, protestuodami dėl neva Kyjivo ketinimų pulti Baltarusiją. Ukrainiečiai iš karto pasakė, kad tai yra provokacija, o jos tikslas – atitraukti dalį Ukrainos pajėgų nuo rytinių ir pietinių frontų.
Ukrainos žvalgyba taip pat pranešė, kad Rusijos prezidentas V. Putinas bando įtikinti A. Lukašenką pradėti atvirą karą su Ukraina. Taip šią savaitę teigė Ukrainos žvalgybos atstovas Vadimas Skibickis karinėje Ukrainos televizijos laidoje „Pod pricelom“. Apie tai pranešė ir Ukrainos Gynybos ministerijos Žvalgybos valdybos „Telegram“ kanalas.
Ar Baltarusija gali įsitraukti į tiesioginius karinius veiksmus
Atsargos pulkininkas Saulius Guzevičius Delfi sakė, kad A. Lukašenkos pasiuntinių perduota nota Ukrainai tėra provokacija, tarsi bandant turėti argumentų ateičiai, jei galiausiai Baltarusija palūžtų dėl V. Putino spaudimo ir įsitrauktų į atvirą karą, įvedant savo karius į Ukrainą.
„Tai labiausiai panašu į provokaciją ir Lukašenkos žaidimą, kurį jis bando tęsti bei įvairiais būdais išvengti aktyvaus įsitraukimo į karą. Jis vis bando laviruoti, tarsi bando apsidrausti“, – konstatavo ekspertas.
V. Putinas, pasak jo, jau seniai bando Baltarusiją įtraukti į karą prieš Ukrainą.
„Kol kas Lukašenkai, kaip matome, pavyksta „išsivartyti“ iš šios situacijos. Dalinai jis jau įtrauktas nuo pat pradžios, nes iš jo teritorijos vyksta apšaudymas raketomis, iš jo teritorijos kyla rusų aviacija, jo teritorijoje, prie šiaurinių Ukrainos sienų dabar vėl planuojama dislokuoti dideles pašauktų rusų rezervistų pajėgas“, – sakė S. Guzevičius.
Delfi kalbintas kitas karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis taip pat įvertino Baltarusijos atviro įsitraukimo į karą galimybes.
„Tam, kad paskelbtų atvirą puolimą prieš Ukrainą, Lukašenka turi pasirinkti vieną iš dviejų blogybių: jis turi pripažinti Rusijos aneksuotas dalis kaip Rusijos teritoriją ir tada, pagal teritorinės gynybos sutartį, galėtų aktyvuoti savo kariuomenę neva ginti Rusijos žemes.
Kita galimybe – apkaltinti ukrainiečius, kad jie neva iš kažkurios pusės juos puola, tada surežisuoti puolimą prieš Baltarusiją ir pradėti kariauti“, – paaiškino pašnekovas.
D. Antanaitis teigė, kad ir diktatoriams reikia kažkokio neva juridinio preteksto pradėti karo veiksmus vien tam, jog tuo įtikintų tiek savo kariuomenę, tiek savo visuomenę.
„Turint omenyje, kad Baltarusijoje neseniai buvo socialiniai neramumai ir jie tikrai viduje nėra pasibaigę, aš manau, kad Lukašenkai tai būtų labai rizikinga – prie socialinės nelygybės ir jo diktatūros į Baltarusiją pradėtų grįžti ir Baltarusijos karių lavonai“, – komentavo atsargos majoras.
S. Guzevičiaus teigimu, visa tai natūraliai dalį ukrainiečių pajėgų prikausto prie sienos su Baltarusija ir jos negali dalyvauti kontratakose fronte.
„Baltarusijai yra nepaprastai pavojinga įsitraukti į tą karą, todėl, kad yra sunku pasakyti (manau, net pats Lukašenka negali iki galo atsakyti), kaip elgsis baltarusių daliniai, jei jiems bus įsakyta įsiveržti į Ukrainą. Vienas baltarusių batalionas jau kaunasi Ukrainos pusėje. Kaip pasielgs kiti daliniai? Jie puikiai supranta, kad tai nėra jų karas, Ukraina jokios grėsmės Baltarusijai nesukelia. Jie gali imti masiškai dezertyruoti, jie gali pasidavinėti, pereiti į ukrainiečių pusę, kas būtų dar blogiau Lukašenkai“, – komentavo pašnekovas.
Be to, pasak jo, blogai A. Lukašenką turėtų nuteikti ir situacija Rusijoje, iš kurios paskelbus mobilizaciją bėga tūkstančiai piliečių.
„Juo labiau, kai vyksta kontrataka ir jie mato pralaimėjimus fronte, tai jiems labai smarkiai kerta per moralę, jei ji išvis Baltarusijos kariuomenėje yra“, – kalbėjo S. Guzevičius.
Kokia būtų įtaka karui
S. Guzevičiaus teigimu, ukrainiečiams tai būtų dar vienas galvos skausmas.
„Be abejo, tai jiems būtų nenaudinga, bet, galų gale, klausimas, kam būtų nenaudingiau – ypač, patyrus nuostolius įsiveržus, Baltarusijos kariuomenė gali visiškai sušlubuoti ir tada būtų klausimas, kaip apskritai įvykiai klostytųsi Baltarusijoje“, – sakė atsargos pulkininkas.
Pašnekovas atkreipė dėmesį į dar vieną svarbią detalę.
„Ukrainiečius ir baltarusius yra gana sunku sukiršinti, todėl, kad, bent kiek man žinoma, tarp jų nėra labai didelių kažkokių istorinių nuoskaudų, buvusių žudynių, vykusių karų. Jei ukrainiečius galima bandyti kiršinti su (...) kitais, tai aš nematau jokio kabliuko, dėl ko tarp jų su baltarusiais galima būtų įžiebti kažkokias kibirkštis ar kelti kerštus.
Dėl to manau, kad Putinui pačiam įstumti Baltarusiją į karą gali būti daug pavojingiau. (...) Viskas gali atsisukti prieš Kremlių“, – paaiškino S. Guzevičius.
Visgi, pasak D. Antanaičio, vargu, ar kare veikia istoriniai sentimentai.
„Čia daugiau veikia pragmatizmas“, – sakė atsargos majoras, priminęs jau jo minėtus kelis neva teisinius atvejus, kuriais A. Lukašenka galėtų bandyti argumentuoti savo pajėgų veržimąsi į Ukrainą.
Jo teigimu, tai būtų didelis galvos skausmas ir Kyjivui, ir visam civilizuotam demokratiniam pasauliui.
„Ukrainiečiai ir taip yra suvaržyti prie Baltarusijos sienos, nes privalo laikyti ten pakankamai didelius pajėgumus tam atvejui, jei baltarusiai nuspręstų pulti arba rusai nuspręstų pradėti puolimus iš Baltarusijos pusės“, – komentavo D. Antanaitis.
Ekspertas paaiškino, kad prasidėjus aktyviems karo veiksmams ukrainiečiams kiltų dvi problemos: pati didžiausia – logistinių resursų paskirstymo, o kita – Kyjivo gynyba, nes Ukrainos sostinė yra gana netoli nuo sienos su Baltarusija.
„Tai reiškia, kad Kyjivo apšaudymas ir civilių žūčių skaičius stipriai pašoktų į viršų“, – konstatavo atsargos majoras.
Krymo tilto sprogimas ir atakos Kyjive
S. Guzevičius atkreipė dėmesį, kad kol kas nėra tiksliai aišku, kad suorganizavo Krymo tilto sprogdinimą.
„Vis dar yra diskutuojama, kaip buvo įvykdytas tas sprogdinimas – didžioji dalis ekspertų vertina, kad tai buvo padaryta sunkvežimiu su sprogmenimis, dalis mano, kad vis dėlto sprogimas buvo iš apačios. Taip pat pasirodė spėjimai, kad tai gali būti mirtininkas, bet surasti mirtininką krikščioniškose šalyse nebūtų taip paprasta, bet kol kas yra per mažai informacijos apie tai“, – kalbėjo pašnekovas.
„Kai kurie mano, kad tai yra pačių Rusijos tarnybų darbas. Kadangi FSB perėmė to tilto kontrolę, galima daryti tokią prielaidą. Tai yra puikus pretekstas jiems dabar atakuoti civilinius taikinius Ukrainoje – tarsi tuo gali dangstytis. Matysime, kaip greitai tiltas bus atstatytas sunkiems kroviniams“, – įvertino S. Guzevičius.
D. Antanaitis taip pat sakė manantis, kad intensyvus Ukrainos miestų apšaudymas ir Krymo tilto sprogdinimas yra susiję dalykai.
„Mano spekuliacija, kad tie įvykiai yra susiję. Reikia atsiminti, kad Ukrainos apšaudymų buvo labai stipriai sumažėję, palyginus su pirmomis savaitėmis nuo puolimo pradžios. Rusai išnaudojo savo raketų resursus ir perdarinėja priešlėktuvines raketas, kad galėtų naikinti civilinę infrastruktūrą ant žemės“, – pastebėjo pašnekovas.
Tai, anot jo, yra desperacija, kai neturima kuo šaudyti, bet vis tiek norima parodyti savo pyktį.
„Pažiūrėjus pragmatiškai, tas kerštas ilgai tęstis negali, nes rusams teks atitraukti savo gyvybiškai svarbius resursus iš kitų Rusijos Federacijos vietovių – Vidurio Azijos, Arkties regiono ir kitų“, – pridūrė D. Antanaitis.
