Tokias tendencijas skiria rašytojas, Jeilio universiteto profesorius emeritas Tomas Venclova, dalyvavęs Vilniaus Rusijos intelektualų forume netoli Trakų. Tai jau trečiasis tokio tipo forumas Lietuvoje.
Rašytojas sako pats besilaikantis antrojo požiūrio, mat, jo nuomone, rusų demokratų Rusijoje yra ir net daugiau nei sovietiniais laikais. Pasak T. Venclovos, yra tik viena bėda: rusų visuomenei labai sunku paaiškinti, kad iš tiesų Sovietų Sąjunga Šaltąjį karą JAV pralaimėjo, bet Rusija – laimėjo, nes įgijo galimybę tapti normalia valstybe. Tiesa, ja iki šiol nepasinaudojo.
Tai buvo nuo Kremliaus nepriklausomo televizijos kanalo „Dožd“ atstovo Michailo Zygario mintis, kuri T. Venclovai labai patiko.
„Aš sakiau, kad Rusija pralaimėjo Šaltąjį karą. Jis pasakė: ne, Šaltąjį karą pralaimėjo Sovietų Sąjunga, Rusija tą karą laimėjo, nes ji įgijo galimybę virsti normalia valstybe. Žinoma, tą sunku paaiškinti didelei daliai visuomenės – jie jaučiasi taip, kad pralaimėjo Šaltąjį karą ir dabar turi siekti revanšo“, - teigė T. Venclova.
Lietuva – ne tik auka
„Tą gana sunku paaiškinti ir mūsų visuomenei, kadangi mes dažnai sakome, kad mes buvome tik aukos ir su Sovietų Sąjunga neturime nieko bendra, SSRS buvo tik Rusijos imperializmo forma, turbūt blogesnė nei Petro I ar Nikolajaus I laikais. Ne visai taip. Deja, mes nesame balti ir šventi. Ne tik tie, kurie parsivežė iš Maskvos „Stalino saulę“, bet ir vėliau Sovietų Sąjungą statė ne tik rusai, statė ir nemaža dalis mūsiškių: kartais iš nevilties, kartais dėl karjeros, kartais net patikėdami idėja, nors ja tikėti į pabaigą buvo bjauru ir neįmanoma. Bet tai, kad reikia skirti SSRS ir Rusiją, labai svarbus punktas, jį reikia turėti galvoje, net jeigu šiandieninė Rusija tęsia ar net pablogina sovietų politiką“, - pridūrė rašytojas.
Jo nuomone, laikyti save auka yra visuomet pati blogiausia išeitis: geriau laikyti save veikėju arba subjektu. Pasak T. Venclovos, lietuvių mentalitetas apima abu šiuos elementus – aukos ir veikėjo.
„Bet man atrodo, nuo aukos mentaliteto reiktų kuo labiau nutolti. Tas mentalitetas buvo skiepijamas sovietmečiu ir ne tik oficialiosios valdžios“, - teigia rašytojas.
T. Venclova taip pat sako, kad pesimistinis požiūris, esą V. Putinas laimi, o Vakarai yra pasyvūs ir beviltiškai pralaimi, naudingas tam pačiam V. Putinui.
„Mano manymu, tokia pesimistinė pozicija, galų gale, veikia V. Putino naudai. Su Rusija bendradarbiauti reikia, bet ne su V. Putinu, o su Rusijos demokratais, kurių yra daugiau nei sovietiniais laikais. Sovietiniais laikais buvo keli žmonės, juos buvo galima suskaičiuoti ant rankų, gal dar kojų pirštų“, - sako rašytojas.
„Dabar jų yra tūkstančiai, dešimtys tūkstančių, jų padėtis labai sunki. Ką gali padaryti Vakarai – sustiprinti jiems paramą: ir moralinę, ir ne tik moralinę“, - svarstė T. Venclova.
Jis teigia manantis, kad Vakarai gana neblogai tvarkosi su krize, kurią sukėlė V. Putinas.
„Vakarų atsakymas nėra toks menkas ir bejėgiškas, kaip kartais bandoma pasakyti“, - teigia T. Venclova.
Skola Rusijos intelektualams
Vilniaus Rusijos intelektualų forume dalyvavęs ir daliai diskusijų vadovavęs filosofas Leonidas Donskis teigia, kad Lietuvoje organizuojami forumai iš esmės padeda kovoti su Rusijos intelektualų ir demokratų neviltimi. Pasak L. Donskio, kiekviena maža šalis susiduria su pagunda svarbius įvykius stebėti iš šalies, tačiau Lietuva esą elgiasi kitaip ir tai sveikintina.
„Taip, kaip Rusijos atžvilgiu elgiasi Vengrija, Slovakija, Čekijos Respublika ir, deja, net Lenkija, anaiptol neįkvepia. Priešingai, Baltijos šalių laikysena, ir ypač Lietuvos, yra pati nuosekliausia“, - teigia L. Donskis.
Jis priminė ir tai, kad 1991 m. Rusijos intelektualai su Andrejumi Piontkovskiu priešakyje organizavo Lietuvos palaikymo mitingą, todėl Lietuva, anot jo, turi atsilyginti Rusijos intelektualams.
„Rusų demokratai tikrai savo laiku mums labai padėjo, nors dauguma lietuvių to turbūt nesitikėjo. Visada buvo sakoma, kad Rusija yra tarsi pasiutęs meškinas: jei paima ką nors į savo glėbį, niekada jo nepaleis. Paleido, nes didelė rusų tautos dalis reiškė mums paramą arba bičiulišką neutralitetą. Mes be to nebūtume išsilaisvinę. Dabar Lietuva tampa pavyzdžiu Rusijai“, - teigia ir T. Venclova.