„Jei turime skaudantį pirštą, turime jį gydyti, o ne sakyti, kad pirštą nupjovus, problema bus išspręsta“, – teigė politologas, kalbėdamas apie antradienį nuskambėjusį vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno siūlymą likviduoti pastaruoju metu kritikos sulaukiantį Migracijos departamentą ir padalinti jo funkcijas migracijos sistemoje šiuo metu veikiančiai policijai.

„Paskelbtas sprendimas yra „ne į tą pusę“. Niekas neabejoja, kad Migracijos departamente yra nemažų problemų, bet jos greičiausiai atsirado ne šiaip sau, o labiausiai dėl to, kad visai šiai funkcijai pritrūko dėmesio. Aš kalbu ne apie departamentą, kaip instituciją, bet apie valstybės atliekamą funkciją – migracijos priežiūrą, planavimo politiką ir stebėseną. Tam buvo skiriama per mažai dėmesio, kol galiausiai situacija pavirto tokia, kad Migracijos departamentas elementariai nebesusitvarkė su šiomis funkcijomis“, – teigė T. Janeliūnas.

Tomas Janeliūnas

Jo manymu, užuot gerinusi departamento veiklą – galbūt radikaliomis priemonėmis, keičiant ir personalą, suteikiant visai kitokius resursus, kažkodėl siūloma jį naikinti.

„Tarsi įsivaizduojama, kad tai padės geriau užtikrinti pačią funkciją, išskaidant jos vykdymą atskiroms institucijoms. Mano manymu, Vidaus reikalų ministerija susikurs žymiai daugiau problemų, nes jai bus žymiai sunkiau kontroliuoti, kaip atskiros institucijos patikėtas funkcijas atlieka“, – kalbėjo politologas.

Įvardijo galimus pavojus

Pasak T. Janeliūno, vizijų naikinti Migracijos departamentą būta jau prieš kelerius metus, Vidaus reikalų ministerijai vadovaujant dabartiniam premjerui Sauliui Skverneliui.

„Greičiausiai ši idėja Vidaus reikalų ministerijoje liko, o dabar, atėjus progai, ji bandoma įgyvendinti. Vis dėlto manau, kad šis klausimas iki galo neapgalvotas, ir tikrai neatsižvelgta į galimas pasekmes ir galiams grėsmes, kokias keltų tariamas problemos išsprendimas“, – teigė jis.

Politologo manymu, planuojamas Migracijos departamento funkcijų išskaidymas, išdalijant jas tarp policijos ir Valstybinės sienos apsaugos tarnybos, lems sumažėjusią atsakomybę ir koordinavimo tarp institucijų stygių, nes prievolės derinti veiksmus tarpusavyje tikrai nebus.

„To kaip tik labiausiai ir trūksta, nes šiuo metu kalbama ne tik apie techninį dokumentų išdavimą, bet ir apie žymiai gilesnį politinį supratimą, ką reiškia migracijos politika, kai reikia įvertinti ir politines pasekmes. Mes žinome, kad yra sankcijos įvairioms grupėms asmenų, reikia išmanyti, kaip tos grupės arba tų grupių atstovai gali bandyti sankcijas apeiti. To politinio vertinimo labai trūksta, o mes, vietoje to, kad pakeltumėme šią funkciją į aukštesnį politinį lygmenį, norime ją nuleisti iki techninių parametrų, kur sprendimus priiminės žemesnio lygmens pareigūnai, kurie tikrai nebus atsakingi už politinių pasekmių vertinimą“, – įsitikinęs T. Janeliūnas.

Vadino „technine institucija“, bet politikai nusprendė kitaip

Ankstesnis sprendimas naikinti Migracijos departamentą, veikiantį prie Vidaus reikalų ministerijos, nuskambėjo 2015-ųjų pavasarį. Tų metų kovą Vyriausybė priėmė protokolinį nutarimą dėl Migracijos departamento likvidavimo – buvo apsispręsta, kad departamento funkcijas nuo 2016-ųjų sausio 1 dienos perimtų Policijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Vidaus reikalų ministerija.

Vidaus reikalų ministro pareigas ėjęs S. Skvernelis tvirtino, kad Migracijos departamentas yra perteklinė institucija, atsakinga tik už techninį darbą įvairių leidimų išdavimo srityje, o jo atliekamos funkcijos „nieko bendra neturi su migracijos politika“.

Tuo metu prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad Vyriausybės siūlymas išskaidyti Migracijos departamento atsakomybes policijai, pasieniečiams, ir Vidaus reikalų ministerijai buvo geras „galbūt prieš pusmetį ar metus“.

„Dabar situacija radikaliai keičiasi: mes galime panaikinti Migracijos departamentą, bet turi atsirasti kažkokia horizontali institucija, kuri koordinuos tuos dalykus, integracijos procesus“, – 2015 metų pavasarį teigė šalies vadovė.

Sprendimas naikinti Migracijos departamentą pernai rudenį buvo atmestas Seimo sprendimu. Tuometinis parlamentinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas išreiškė poziciją, kad Migracijos departamentas turėtų būti ne naikinamas, o stiprinamas. Tai argumentuota vertinant geopolitinę padėtų, migracijos srautus ir siekį užtikrinti nacionalinį saugumą.