DELFI Dėmesio centre – švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
– Ministre, ar dėl daug punktų jau susitarėte?
– Šiandien buvo planuotas susitikimas su visomis mokytojus atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis. Labai apgailestauju, kad apie 30 mokytojų nusprendė naktį praleisti ministerijoje, nors kvietimą į susitikimą tikrai buvome pateikę ir jis buvo iš anksto planuotas ketvirtadieniui. Matome ir mokytojų nerimą, ir vaikų nerimą, ir tėvų susirūpinimą. Dedame visas pastangas, kad susitarimai būtų rasti. Derybose dalyvauja ir finansų viceministras. A. Navicko vadovaujamos profsąjungos reikalavimai siekia beveik 250 mln. eurų – papildomų investicijų į švietimą. Taip pat yra teigiama, kad mokytojai palaiko etatinį apmokėjimo įvedimą. Buvome išsiuntę siūlymus visoms profesinėms sąjungoms, kaip taisyti spragas, atsiradusias įvedant šį modelį. Ne visi sprendimai, kurie yra įforminti įstatyme yra realizuoti taip, kaip buvo planuota ir norėta. Svarbu yra rasti tuos sprendimus, kad mokytojai galėtų grįžti. Tos sumos, kurių šiandien yra reikalaujama, nėra konstruktyviai argumentuotos.
– Mokytojai sako, kad etatinis atlyginimas padidina mokytojo darbo krūvius, bet ne atlyginimą. Pamokos kaina kaip buvo taip ir liko maždaug 5 eurai. Etatas susidaro ne už 18 pamokų, bet 24 ar daugiau. Ką jūs atsakytumėte dėl šio argumento?
– Taip pat matome skaičius, kad prieš dvejus metus mokytojų, galinčių dirbti pilni etatu, t.y. turinčių 36 val., Lietuvoje buvo tik 6 proc. Įvedus etatinį apmokėjimą šis skaičius išaugo beveik 4 kartus. Vadinasi, norint sudaryti mokytojams galimybes didinti atlyginimą, turime spręsti struktūrinę problemą, kad Lietuvoje mažėjant mokinių skaičiui ne taip pat kito mokytojų skaičius. Yra daug mokytojų, kurie dalinasi vieno mokytojo etatą ir neturi galimybės uždirbti pakankamai. Kitas šio apmokėjimo modelio tikslas – sudaryti mokytojams galimybes apmokėti už tas veiklas, kurios reikalingos kaip pagalba mokiniui: papildomos konsultacijos, būreliai ar kitos valandos. Atskirtis tarp mokinių pasiekimų didėja. Ne viską galima pasiekti per pamoką, todėl mokytojai su vaikais dirba papildomai. Už tai galima skirti papildomų lėšų. Per šiuos mėnesius, kai veikia naujas apmokėjimo modelis, mokytojų atlyginimas vidutiniškai didėjo apie 14 proc. Vieniems mokytojams didėjo daugiau, kitiems mažiau, yra mokytojų, kuriems atlyginimas mažėjo. Visgi skaičiai yra tokie, kad 70 proc. mokytojų atlyginimas visgi augo. Kaip tai kis, matysime praėjus keturiems mėnesiams.
– Ministre, žadėta atlyginti už visus darbus, bet, kaip sako mokytojai, direktoriai neturi pinigų už juos sumokėti. Siūloma jiems susitarti su mokytojais, lyg čia būtų koks verslas, o ne valstybės nustatyta visiems vienoda tvarka, kur kiekvienas turėtų gauti už tai, kokį darbą daro (pasiruošimas pamokoms, darbų vertinimas, darbas su klase, konsultacijos ir t.t.) Mokytojai sako, kad daugeliu atveju už tai nėra atlyginama.
– Tarimosi kultūra, ką rodo šie keli mėnesiai, tikrai ne visur yra vienoda. Yra mokyklų, kur susitarimo nerasta, bet yra mokyklų, kur susitarimai rasti. Etatinis mokytojų apmokėjimas įvedė tai, kad su mokytojais turėtų būti susitariama darbo apmokėjimo sistemoje, už ką ir kaip mokytojui bus mokama. Matome, kad ne visur tai pavyksta. Dabar ir bandome aiškintis, kaip tai patikslinti.
– Dar vienas argumentas – kad naujoji sistema nekreipia dėmesio į mokinių skaičių klasėje. Nesvarbu, ar klasėje 8 ar 30 mokinių – už darbų vertinimą mokama vienodai.
Naujoji sistema, kalbant apie mokyklos finansavimo sistemą, yra orientuota į trijų dydžių klases. Jeigu yra mažiau vaikų, reiškia, yra mažesni kaštai skiriami tai klasei. Visgi kiek yra skiriama pasirengimui pamokoms dabar yra siūloma tą dalį pasirengimui padidinti.
– Mokytojai taip pat sako, kad maždaug 5 proc. sumažėjo gimnazijų mokytojų atlyginimai. Ir tie 5 proc. iš esmės atiduoti mažai mokinių turinčioms mokykloms.
– Kaip yra pasiskirstę regionai tarp skirtingų regionų ir skirtingo dydžio, tipo mokyklų buvome pristatę mokytojų atlyginimų tyrime. Yra gimnazijų, kur atlyginimai augo, yra gimnazijų, kur atlyginimai mažėjo. Gimnazijose buvo numatyta tvarka, kad gimnazijos mokytojams anksčiau buvo sudaroma galimybė turėti nuo 5 iki 20 proc. priedą. Tuo tarpu mokytojas, kuris dirba ne gimnazijoje, bet taip pat yra, pvz., matematikas – jo darbas buvo vertinamas mažiau. Nemanau, kad tai yra socialiai teisinga, nes mokytojo darbas nėra mažiau vertingas.
– Ministre, mokytojų sprendimą būti ministerijoje per naktį ir tiek ilgai, kol pavyks rasti susitarimą, jūs vadinate destruktyviu. Kodėl?
– Ne kartą esame minėję, kad mokytojų pasipriešinimą ir nepasitenkinimą dar papildomai kursto politikai. Trečiadienį jie taip pat pasinaudojo mokytojais kaip įrankiu, kad dar labiau pakurstytų aistras. Atvežė saldainių, kavos, picų ir t.t. Matyt, tai yra svarbu, kad galėtų viską užfiksuoti socialiniuose tinkluose.
– Ministre, jūs galėjote pasiūlyto ir kavos, ir picos, ar dar kažko. Tai būtų žmogiškas elgesys iš jūsų pusės. Seimo vicepirmininkė, „valstiečių“ narė Rima Baškienė komentuodama situaciją sakė jūsų darbe matanti labai daug spragų ir negebėjimo. Taip pat pridūrė, kad ji supranta, kodėl opozicija jums inicijavo interpeliaciją. Ministre, tas nebendravimas su mokytojais, kurie jau vis tiek atvyko į ministeriją, gali atrodyti kaip arogantiškas elgesys. Ar ne?
– Yra labai svarbu, kad nebūtų dezinformuojama. Aš tądien du kartus buvau susitikusi su mokytojais. Tiesa, neįsiamžinau kaip kiti politikai, kurie vykdo savo rinkiminę kampaniją. Lankėsi daug skirtingų politikų. Nežinau, ar Gabrielius Landsbergis tokį patį dėmesį skiria lankydamasis Karalienės Mortos mokyklose, kur atlyginimų situacija nė kiek ženkliai nesiskiria nuo algų valstybinėse mokyklose. Tai tikrai panašu į tam tikro cirko elementus. Žinoma, kad yra labai nemalonu, graudu ir negera, kad žmonės renkasi tokį sprendimą. Visi buvo pakviesti į derybas ketvirtadienį, tačiau dalis nusprendė pirmadienį, paskutinėmis darbo valandomis, tiesiog pranešti, kad atvyks anksčiau. Manau, kad tai irgi yra labai gražiai organizuotos kampanijos dalis.
– Kalbant apie politines pasekmes, jaučiat, kad ir tarp jus palaikiusių, delegavusių yra jau kritinis nusiteikimas prieš jus, kaip švietimo ir mokslo ministrę?
– Aš jaučiu didžiulę atsakomybę už šių sunkių reformų vykdymą. Matome, kaip tai sunku daryti tokioje didelėje ir decentralizuotoje sistemoje, kur sėkmė priklauso ir nuo savivaldybių, ir nuo mokyklų vadovų, ir nuo pačios bendruomenės. Praėjus mėnesiui mes jau sprendžiame, ar pertvarka pavyko, ar nepavyko. Yra nesusipratimų, yra spragų, yra taisytinų dalykų, bet dėl to reikia tartis.
– Ministre, ar jums nuojauta nesako, kad nebe daug liko jums būti ministre?
– Manau, kad visas savo jėgas ir energiją dabar skiriu tam, kad išspręsčiau problemas, kurios neleidžia vykti normaliam ugdymo procesui.
– Esate tikra, kad šis apmokėjimo būdas yra tinkamas ir tai buvo teisingas sprendimas?
– Šis apmokėjimo būdas Lietuvai, kaip ir daugeliui valstybių, yra rekomenduotas jau tikriausiai ne vieną dešimtmetį. Tuo keliu yra nuėję mūsų kaimynai estai. Jiems tai irgi kainavo ne vieną streiką, ne vienus ginčus ir ne vieną interpeliaciją. Tai yra sudėtinga. Galima arba bandyti problemas spręsti, arba daryti tai, kas buvo iki šiol sėkmingai daroma – stabdyti šią pertvarką visais įmanomais būdais.
– Ministras Pirmininkas pasakė, kad jeigu VTEK pripažins jus supainiojus viešus ir privačius interesus dėl jūsų vyro įmonės laimimų konkursų – jums teks atsistatydinti. Nustebino toks premjero pasakymas?
– Aš seniai sakiau, kad ar manimi pasitikima, ar aš galiu vykdyti savo pareigas turi nuspręsti mane delegavę žmonės.
– Ar šiandien galite galiausiai pasiekti sutarimą su profesinėmis sąjungomis?
– Manau, kad su visais galima rasti kompromisą, jeigu to kompromiso yra siekiama. Jeigu to susitarimo tikrai yra siekiama – visiems mums to linkiu.
– Jūs manote, kad kai kurių profsąjungų atstovai tyčia kelia nerealius reikalavimus?
– Taip tikrai gali būti, nes tas šou, kuris vyksta, tikrai nėra tam, kad susitartume. Mes, ministerija, tikrai kiekvieną savaitę bendraujame su mokytojais, lankomės ir streikuojančiose mokyklose. Bet yra daromas ir specialus šou, yra iš anksto suplanuoti streikai, mitingai. Jeigu profesinė sąjunga tikrai norėtų susitarti, matyt, neskelbtų mitingo neįsitikinę, kad iki jo susitarimo pasiekti nepavyks.
– Sakote, kad profesinės sąjungos surišo sau rankas – kviečia į mitingą rytoj, todėl negali susitarti šiandien?
– Gali taip būti.