Pradžioje Švedijos vyriausiasis epidemiologas pristatė situaciją šalyje. Švedijoje gyvena 10 mln. gyventojų. Kaip ir daugumos Europos Sąjungos (ES) valstybių, šios šalies visuomenė sensta. Daugiau negu 20 proc. žmonių yra vyresni negu 65 metų amžiaus.
„Todėl dėl COVID pandemijos mūsų mirtingumo ir sergamumo skaičiai buvo labai aukšti. Mūsų sveikatos priežiūra yra labai gera. Vidutinė gyvenimo trukmė yra labai aukšta (vyrai 81,3 , moterys – 84,7 meto).
Mūsų valstybė pasikeitė per trisdešimt keturiasdešimt metų. Mūsų visuomenė yra labai įvairi. Dabar daugiau kaip 20 proc. Švedijos gyventojų yra gimę ne Švedijoje. Mūsų urbanizacijos lygis yra labai aukštas. Daugiau kaip 85 proc. gyventojų gyvena miesto teritorijose. Kalbant apie visuomenės sveikatos sistemą, ji yra universali, visuotinė, ją finansuojame iš surenkamų mokesčių“, – kalbėjo A. Tegnelis.
Švedija neseniai priėmė laikinąjį pandemijos įstatymą.
Pandemija į Švediją atėjo gana anksti
Švedijos vyriausias epidemiologas pasakojo, kad COVID-19 pandemija į šalį atėjo gana anksti. Švedijoje vasario kovo mėnesiais yra žiemos atostogos, kada daug švedų išvyksta į užsienį, ir daug jų grįžo iš atostogų jau turėdami infekciją.
„Iš pradžių daug atvejų buvo net neatpažinta. Iš pat pradžių stengėmės nustatyti ligos perdavimo grandines, žinomus užsikrėtimo taškus, tačiau mes nepakankamai greitai viską atpažinome, todėl liga gana greitai išplito. Nuo tada man atrodo , kad mūsų valstybėje pandemijos plitimas vyko panašiai kaip ir kitose pasaulio valstybėse“, – kalbėjo A. Tegnelis.
Specialistas buvo atviras, kad kovidas labai stipriai palietė Švediją, mirtingumas buvo labai didelis, ypač per pirmąją bangą.
„Švedija nebuvo pakankamai gerai pasiruošusi viruso plitimui. Nebuvome pasiruošę susidoroti su liga pagyvenusių žmonių namuose, būtent ten mirtingumas buvo didžiausias. Švedijoje pakankamai daug žmonių gyvenančiuose ilgalaikės globos ir senelių namuose. Ėmėmės priemonių, kad suvaldytume ligos plitimą, bet deja jų nepakako“, – sakė A. Tegnelis.
Situaciją keičia skiepijimas
Pasak Švedijos vyriausiojo epidemiologo, situacija pagerėjo ir mirtingumo skaičiai sumažėjo, kai prasidėjo vakcinavimo procesas.
„Tai rodo, kaip svarbu paskiepyti pažeidžiamiausias visuomenės grupes. Užtikrinome, kad beveik 90 proc. senelių namuose būtų paskiepyti. Kalbant apie trečią bangą, nematome, kad tokia banga mūsų valstybėje prasidėtų“, – sakė A. Tegnelis.
Specialistas iš Švedijos ne kartą kalbėdamas pabrėžė, kad šios šalies prioritetas yra apsaugoti vyresnio amžiaus žmones.
„Užsikrėtimo skaičiai sumažėjo dėl pažengusios vakcinacijos. Švedijoje kaip ir ES valstybėse buvo bėdų dėl tiekimo apribojimų. Šiuo metu beveik 2,8 mln. gyventojų jau yra gavę pirmąjį skiepą (35 proc. gyventojų). Didžiausias prioritetas yra vyresni nei 65 m. amžiaus , senelių namų gyventojai ir sveikatos priežiūros darbuotojai. Ir penkiasdešimtmečiai jau Švedijoje gauna skiepą“, – sakė A. Tegnelis.
Vyriausias epidemiologas pristatė, kad šalyje buvo paskiepyta daugiau kaip 80 proc. vyresnių kaip 65 m. amžiaus gyventojų.
„Dabar vakcinavimo procesas vis greitėja, nes Švedija gauna vis daugiau vakcinų“, – pasakojo A. Tegnelis.
Švedijoje buvo daugiau rekomendacijų
Švedijos specialistas pasakojo, kad ir jų šalyje buvo tam tikras uždarymas, tačiau jis buvo paremtas daugiau savanoriškais pagrindais,
„Siekėme , kad visa tai vyktų tvariai. Kiekvienoje valstybėje uždarymas atrodo kitaip. Švedijoje taip pat šioks toks uždarymas buvo, tačiau mes labiau pasikliovėme asmenine žmonių atsakomybe. Tą darėme todėl, kad matėme , kad yra labai didelis pasitikėjimas Vyriausybės veiksmais. Žmonės laikėsi mūsų numatytų reikalavimų“, – sakė A. Tegnelis.
Vyriausiasis epidemiologas minėjo, kad šalyje buvo ir privalomų taisyklių. Pavyzdžiui, buvo uždrausta lankytis slaugos ir senelių namuose, buvo pradėtas nuotolinis mokymas, buvo uždraustas buriuotis, rengti susitikimus, kuriuose būtų daugiau kaip 500 žmonių, vėliau tas skaičius kito.
Švedijoje buvo užtikrinta , kad būtų laikomasi distancijos kavinėse ir restoranuose. Šalies epidemiologai pateikė rekomendacijas , kaip turėtų dirbti privatus sektorius. Buvo užtikrinta, kad būtų laikomasi atstumo viešosiose erdvėse.
„Rekomendavome, kad žmonės, kurie jautė, kad turi ligos simptomų, liktų namuose, nes liga yra labai užkrečiama. Komunikacija buvo labai svarbi. Visą laiką kalbėjome: „likite namuose, jei turite nors menkiausių ligos simptomų“. Pusę metų patarinėjome septyniasdešimtmečiams ir vyresniems vengti artimo kontakto“, – sakė A. Tegnelis.
Laikosi kitokios strategijos dėl vaikų
Vyriausiasis epidemiologas taip pat paminėjo, kad pradinės mokyklos Švedijoje, priešingai nei kitose valstybėse, buvo atidarytos sveikiems vaikams.
„Manome, kad tai buvo gera strategija. Esame įsitikinę, kad vaikai turi eiti į mokyklą, nes jų sveikata priklauso nuo jų socialinio gyvenimo. Taip pat supratome, kad mokytojai nebuvo atsidūrę didesnėje rizikos zonoje nei kitų profesijų žmonės“, – sakė A. Tegnelis.
Pasak specialisto, švedai svarsto į mokyklas fiziškai sugrąžinti ir vyresnio amžiaus vaikus.
„Vaikai retai serga sunkiai COVID. (…) Jeigu jie negali tęsti pamokų teisiogiai, (…) tai paveikia jų ateitį apskritai“, – kalbėjo A. Tegnelis.
Braižo scenarijus vasarai
Švedijos vyriausias epidemiologas informavo, kad 80 proc. piliečių prisitaikė prie kasdienio gyvenimo, kad galėtų laikytis rekomendacijų visą 2020 m. vasarį.
„Turėjome apribojimų dėl kelionių. Švedų keliavimo įpročiai pasikeitė. Mūsų šalies piliečiai nekeliavo tiek daug, kiek kaimyninių šalių piliečiai, ir dabar patys keliaujame mažiau nei keliaudavome prieš pandemiją. Matome, kad neprivalomos rekomendacijos yra svarbios, ir žmonės jų laikosi“, – sakė A. Tegnelis.
Pasak jo, susirgimų skaičius rudenį išaugo, nes vaikai sugrįžo į mokyklas. Vėliau jie matė, kad žmonės laikosi atstumų, ir susirgimų skaičius neauga
„Mūsų prognozės vasarai remiasi 2021 balandžio 27 d. susirgimų duomenimis. Manome, kad gali būti keli scenarijai. (…) Mes savo žmones perspėjame, kad pandemija dar nesibaigė. Jeigu sumažinsime kontaktus, mums pavyks suvaldyti ligą. Jeigu ne, atvejų skaičius gali stipriai išaugti net ir vasaros metu“, – kalbėjo A. Tegnelis.
Palaiko „žaliojo paso“ idėją
Švedijos vyriausiasis epidemiologas iš principo palaiko „žaliojo paso“ idėją.
„Manau, kad visokia motyvaciją, dėl kurios žmonės galėtų priimti sprendimą skiepytis, yra gera. Manau, kad „žaliasis pasas“ yra geras dalykas. Tačiau yra tam tikrų etinių klausimų, kurie turi būti gerai išdiskutuoti prieš priimant tokias priemones.
Manau, kad keliavimui Europoje tai būtų tinkamas sprendimas, tačiau reikėtų visoms ES valstybėms susitarti dėl niuansų, kaip tai konkrečiai veiktų“, – sakė A. Tegnelis.
Jis taip pat informavo, kad Švedijoje vyko diskusijos ir dėl nacionalinio imuniteto paso, tačiau sprendimas nėra priimtas, „nes kai kurios grupės gali būti nustumtos į šalį“.
„Kartais žmonės negali skiepytis dėl sveikatos priežasčių arba dar neturėjo laiko. Manome, kad kultūros renginius atidaryti galima, kai bus pasiektas tam tikras imunizacijos lygis šalyje. Sakykime šiandien mes siunčiame ataskaitą vyriausybei, ir tikimės, kad tai padės priimti sprendimą dėl tam tikrų renginių atidarymo, ir bus išleistos papildomos rekomendacijos žmonėms“, – kalbėjo A. Tegnelis.
Skiepyti vyresnius žmones sekasi geriau nei lietuviams
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Aurelijus Veryga domėjosi, kaip švedams taip sėkmingai pavyko suskiepyti vyresnius žmones.
„Matau, kad amžiaus grupėje 70 plius Švedijai labai puikiai sekėsi vakcinuoti. Lietuva turi panašią strategiją. Taip pat pradėjo nuo pažeidžiamiausių, nuo slaugos, globos įstaigose esančių asmenų, bet mums prasčiau sekasi su vyresnio amžiaus gyventojų vakcinacija. Ką darėte jūs, kad pavyko pasiekti tokį didelį procentą (daugiau kaip 90 proc)?“, – sakė A. Veryga kartu pasidomėjęs, ar Švedijoje gyventojai taip pat patiria kovidinį nuovargį.
Švedijos vyriausiasis epidemiologas svarstė, kad pagyvenusių žmonių vakcinacijos sėkmė labai priklauso nuo pasitikėjimo sveikatos apsaugos sistema.
„Kadangi daug žmonių per uždarymą jautėsi labai izoliuoti, jie tiesiog matė tai kaip galimybę vėl grįžti į gyvenimą, susitikti su jaunesniais žmonėmis, giminaičiais. (…) Tai buvo tarsi šviesa tunelio gale“, – A. Tegnelis.
Jis sakė, kad ir jo šalyje jaučiamas pandemijos nuovargis, tačiau jis galbūt yra ne tiek didelis, kiek kitose šalyse.
„Matome, kad žmonės noriau grįžta į darbą biure. Tikimės, kad tai nesukels didelių padarinių. Žmonės jau taip stipriai nesilaiko instrukcijų, kaip tai darė žiemą. Tačiau mes manome, kad dar žmonių budrumas yra nemažas, netenka matyti didelių susibūrimų“, – sakė A. Tegnelis.
Pasisakė dėl vakcinų
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas domėjosi švedų pozicijos dėl „Astra Zeneca“ ir „Johnson and Johson“ vakcinų.
Svečias iš Švedijos sakė, kad tas klausimas yra sudėtingas.
„Ilgai diskutavome su kitų šalių ekspertais, ir nusprendėme, kad vakcinos privalumai žmonėms, ypač vyresniems kaip 65 m. amžiaus, yra daug didesni nei rizikos. Gal jaunesniems taip nėra. Net ir po vienos vakcinos dozės žmonės yra pakankamai neblogai apsaugoti. Buvo rimtų atvejų pasaulyje, daugiausiai jie susiję su jaunesniais žmonėmis. Dėl to mes priėmėme sprendimą atidėti savaitę dvi vakcinacijos programą, tai neturės didelių pasekmių bendrai situacijai“, – sakė A. Tegnelis.
Neturi vienareikšmės nuomonės dėl testavimo naudos
Švedijos vyriausiasis epidemiologas neturi vienareikšmės nuomonės dėl testavimo naudos.
„Mes to labai plačiai netaikome, nebent būtų protrūkiai darbo vietose. (...) Kitur to nelabai darėme, nes dažnai tie testai duoda ir netikslius rezultatus, tai gali sukurti problemų.
Pradėjome mokyklinio amžiaus vaikų tyrimus, ir nesame įsitikinę, kad tai apskritai yra gera idėja. Stokholmo srityje kai kuriose mokyklose tas buvo daroma. Dabar stebime, ar tai padės sukontroliuoti situaciją“, – sakė A. Tegnelis.
