"Per pastaruosius kelerius metus Estija, Latvija ir Lietuva patyrė didžiules finansų krizes. Įvertinus tradiciškai įtemptus santykius tarp jų ir Rusijos, galima buvo tikėtis, kad Kremlius išnaudos šią galimybę, bet jis to nedarė. Kai 2009-ųjų sausį Latvijoje ir Lietuvoje kilo nedideli socialiniai neramumai, visi dramoje ieškojo Rusijos piršto, bet nerado. Priešingai, Rusijos santykiai su trejomis Baltijos šalimis niekada nebuvo geresni nei dabar", - rašo Vašingtone veikiančio Petersono instituto bendradarbis A.Aslundas.
Ekspertas sako tikįs, kad Rusija, kurios lyderis Vladimiras Putinas prieš penkerius metus pasirodė kaip tikras neoimperialistas, pavadinęs Sovietų Sąjungos žlugimą didžiausia geopolitine katastrofa, iš tikrųjų pakeitė savo politiką santykiuose su kaimynais.
A.Aslundas komentare pabrėžia, kad per paskutinius Ukrainos prezidento rinkimus Rusija elgėsi "gana padoriai", pasmerkė "niekingą" pašalinto Kirgizijos vadovo Kurmanbeko Bakijevo režimą.
"Tarp Vakarų apžvalgininkų egzistuoja du pagrindiniai požiūriai į Rusijos dabartinę globalinę poziciją. Viena grupė sako, kad Rusija tiesiog išnaudoja vakuumą pasitraukus Jungtinėms Valstijoms ir prieš Europos Sąjungos (ES) įžengimą į regioną, kad atkurtų savo hegemoniją. Kita grupė, kuriai priklausau aš, sako, kad Rusijos politika regione iš tiesų pasikeitė dėl paprastos priežasties - Kremlius suprato, kad senoji agresyvi politika visiškai žlugo", - teigia Švedijos ekspertas.
Anot jo, nutekinti Rusijos užsienio reikalų ministerijos dokumentai, prezidento Dmitrijaus Medvedevo kalba diplomatams rodo, kad Rusijos naujoji politika yra pragmatiškesnė ir orientuojasi į nacionalinius interesus, kurie grindžiami būtinybę modernizuotis ir pritraukti užsienio investicijas.
"Tai gera galimybė Vakarams iš naujo įtraukti Rusiją. Geriausias užtikrinimas, kad Rusijos pragmatiniai tikslai paims viršų būtų tai, kad Rusija galiausiai įstotų į Pasaulio prekybos organizaciją. Tai stumteltų Rusiją skaidrumo ir tarptautinės teisės laikymosi link", - teigia A.Aslundas.