50 Seimo narių frakciją turintis „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis praėjusios savaitės pabaigoje pareiškė, kad, jeigu laimės kuris nors „konservatorių kandidatas“, ir jų partija pralaimės Europos Parlamento rinkimus, tada jie trauksis iš valdančiosios koalicijos.
Iki šiol jis jau yra patikslinęs, kad, kai kalba apie „konservatorių kandidatą“, turi mintyje Ingridą Šimonytę ir Gitaną Nausėdą. Dar jis antradienį patikslino, kad pralaimėjimu tikrai laikytų situaciją, kai jų remiamas kandidatas nepatektų į antrą rinkimų turą, palikdamas atvirą lauką interpretacijoms, kaip būtų, jeigu Saulius Skvernelis patektų, bet pralaimėtų antrajame ture.
Klausimų – koks rezultatas R. Karbauskiui reiškia pralaimėjimą Europos Parlamento (EP) rinkimuose, laukas yra dar platesnis.
„Kalbant apie EP rinkimus, tai yra balsų skaičiai, procentai, dabar nesiimsiu to komentuoti. Bet kokiu atveju mūsų pozicija labai aiški: mes prašome visuomenės parodyti, ar yra pasitikima tuo, ką mes darėme tuos 2,5 metų, ar visuomenė mano, kad grįžimas į valdžią konservatorių ir G. Palucko socialdemokratų yra tai, ko visuomenė nori. Jeigu mūsų kandidatas nepatenka į antrąjį rinkimų turą ir mes nelaimime EP rinkimų, mes tikrai pasitraukiame į opoziciją“, – žurnalistams teigė R. Karbauskis, kurį citavo ELTA.
„Valstiečių“ partneriai valdančiojoje koalicijoje socialdarbiečiai prie šio scenarijaus neprisideda. Jų lyderis Gediminas Kirkilas sakė, kad su jais toks planas derintas nebuvo, ir jie bet kokiu atveju liks valdančiojoje daugumoje.
„Nė viena dauguma be mūsų negali išsiversti“, – sakė Seimo narys, kurį pacitavo ELTA.
Skvernelis trauktųsi iš premjero posto
„Valstiečių“ rinkimuose remiamas Saulius Skvernelis teigė, kad, pralaimėjęs prezidento rinkimus, trauktųsi iš premjero posto.
„Nepatekimas į antrąjį rinkimų turą būtų aiškus pralaimėjimas“, – Seime kalbėjo premjeras.
Pasak jo, „valstiečių“ lyderio R. Karbauskio deklaruota idėja pereiti į opoziciją, jei jo vadovaujamai valdančiajai partijai nepasiseks dveji rinkimai, yra pagrįsta ir, susiklosčius sąlygoms, bus įgyvendinta. Kartu premjeras negaili kritikos prezidentei Daliai Grybauskaitei, antradienį pareiškusiai, kad valdančiųjų“ sumanymas trauktis į opoziciją po galimo pralaimėjimo yra rinkiminio sezono įtampos pasekmė.
„Jeigu bus nesėkmingi rinkimai, tai bus mano darbo įvertinimas, tarp jų ir mano bei visos „valstiečių“ frakcijos“, – sakė S. Skvernelis, kuris balandžio mėnesio reitinguose buvo trečias pagal populiarumą.
Plačiau su paskutiniais „Spinter tyrimų“ reitingais prieš rinkimus galima susipažinti čia.
Šimonytė netiki Karbauskio grasinimais
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) remiama kandidatė Ingrida Šimonytė įtariai žiūrėjo į R. Karbauskio pareiškimus. Ji pažymėjo, kad ten – dar daug nežinomųjų.
„Matote, pono Karbauskio žodžius kartais yra labai sudėtinga vertinti. Todėl, kad aš nežinau, kokiomis sąlygomis jis laikytų, kad pralaimėjo EP rinkimus. Kiek girdėjau – jis ir savivaldybių rinkimus esą laimėjo, nors gali būti ir kitokių nuomonių“, – sakė I. Šimonytė.
Kandidatė į „valstiečių“ lyderio kalbėjimą buvo linkusi žiūrėti kaip „į tam tikrą kampanijos etapo taktiką, bandymą mobilizuoti rinkėjus, kurie pono Karbauskio nuomone turėtų balsuoti už S. Skvernelį“.
„Galbūt tai yra ir natūralu, nes tai yra pono Karbauskio kandidatas. Niekaip kitaip į tai negaliu žiūrėti. Manau, kad kokie bebūtų EP rinkimų rezultatai, ponas Karbauskis visada ras būdų, kaip paaiškinti, kad jis tuos rinkimus laimėjo, ir kodėl iš valdžios trauktis nereikia“, – sakė I. Šimonytė.
Kandidatė tokią politiko retoriką vadino nebrandžia. Ji akcentavo, kad tai rodo, kad nėra suprantamas valdžių atskyrimo, Konstitucijos nuostatos, valdžių bendradarbiavimo principai.
„Nebus gi visą laiką gyvenime taip, kad visur bus tik tie žmonės, kurių nori tose pozicijose“, – sakė I. Šimonytė.
Kandidatė priminė, kad iniciatyvų skelbti priešlaikinius rinkimus šitame Seime jau yra buvę.
„Tuomet „valstiečiai“ tos iniciatyvos patys nepalaikė. Dabar gali būti vėl ta iniciatyva iš naujo, aš nežinau, ar jie patys ją palaikys palaikys. Manau, kad didelei daliai frakcijos galėtų būti sudėtinga būti perrinktiems ateinančiuose rinkimuose, nes vargu, ar „valstiečiai“ kitame Seime turės tokią didelę frakciją kaip dabar“, – sakė I. Šimonytė.
Nausėda neketina pasiduoti šantažui
Kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda „valstiečių“ lyderio pareiškimus vertina kaip spaudimą rinkėjams – pirmiausia, savo partijos elektoratui, siekiant jį mobilizuoti.
„Aš taip pat manau, kad tai yra demonstravimas, kad piliečių mandatas, kurį jie suteikė šiai partijai, tikėtina -visai kadencijai, gali būti lengvai padedamas į šoną, arba sakoma, kad jei kažkas atsitiks, tada jį padėsiu į šoną. Taip su mandatu nesielgiama. Tai yra piliečių pasitikėjimo klausimas“, – pažymėjo G. Nausėda.
Kandidatas suabejojo, ar nepagarbos mandatui demonstravimas praeis be pasekmių, kuomet piliečiai kitą kartą eis prie urnų balsuoti, ir spręs, ką rinkti.
„Mėginimas pasinaudoti mandatu, manipuliuojant prieš svarbius artėjančius rinkimus, tikrai švelniai tariant nekelia Lietuvos politinės kultūros lygio“, – kritikavo G. Nausėda.
Jis pats patikino, kad, jei bus išrinktas, nesileis šantažuojamas.
„Jeigu bus tokia situacija, labai aktyviai ieškosiu alternatyvų, ir tikrai neprisirišiu prie vieno varianto. (…) Prezidentūra nuo pat pirmų dienų turi labai aktyviai konsultuotis su pagrindinėmis partijomis, kad būtų atrastas Lietuvai palankiausias variantas.
Bet aš neatmetu galimybės, kad tai tebuvo informacinis triukšmas, kuris pasibaigs rinkimams pasibaigus, ir visi grįš prie savo darbų, o politinis procesas vyks normalia vaga“, – sakė G. Nausėda.
Kandidatas teigė, kad pirmalaikių Seimo rinkimų scenarijus yra sunkiai įgyvendinamas realybėje, tačiau ir jo neatmetė.
„Neatmesčiau nei vieno scenarijaus. Tačiau, kaip puikiai žinote, apribojimų, norint prezidentui paleisti Seimą, yra tiek, kad realybėje pasiekti, kad jie būtų įgyvendinti yra labai sudėtinga, todėl turbūt tai mažiausiai tikėtinas variantas. Bet visiškai tokios tikimybės neatmesčiau“, – sakė G. Nausėda.
Andriukaitis: padėkim jam tai įgyvendinti
Socialdemokratų remiamas kandidatas Vytenis Andriukaitis irgi mano, kad R. Karbauskis specialiai provokuoja krizes, kad mobilizuotų rinkėjus.
„Kita vertus, jie turėtų būti sąžiningi ir pasakyti, kad jie yra atsakingi žmonės. Reikia aiškiai atskirti kompetencijas – Seimo, Seimo politinių partijų ir frakcijų, ir jų konstitucinės atsakomybės dirbti. Jie yra išrinkti tai kadencijai. Ar jie nori pasakyti, kad jie, kaip Seimo nariai, laužys priesaiką?“, – retoriškai klausė V. Andriukaitis.
Jo nuomone, „R. Karbauskis niekus šneka“.
„Jis gąsdina, kad, jei S. Skvernelis praloš, tai jie išeis. Tai ir gąsdinti nereikia, jeigu S. Skvernelis pralošia, iškyla S. Skvernelio, kaip Ministro Pirmininko, elgesio klausimas“, – sakė V. Andriukaitis.
Kandidatas visiškai nesibaimino pirmalaikių Seimo rinkimų scenarijaus.
„Nieko čia tokio. Prisimenate, kodėl turime rinkimus rudenį? Dėl Aukščiausiosios Tarybos krizės. Tai yra labai blogai. Jeigu prezidentas bus protingas ir įžvalgus, jis pasiūlys pirmalaikius rinkimus paankstinti į pavasario sesiją. Tai būtų labai logiška. Tada visos politinės jėgos, kurios išsirikiuoja prie starto linijos, vėl diskutuos, ką daryti, kad rinkėjai pasitikėtų vienomis ar kitomis politinėmis jėgomis“, – sakė V. Andriukaitis.
Jo manymu, visiškai nereikia bijoti tokio varianto.
„Mano supratimu, jei R. Karbauskis taip gasdina, tai reikia jam padėti tą padaryti. Ko čia bijoti? Kas čia tokio? Šito Seimo kadencijai beliko aštuoni darbingi mėnesiai. Nuo kitų metų liepos jau nieko nebus, bus pasiruošimas rinkimams. Kas čia – tie aštuoni mėnesiai?“, – sakė V. Andriukaitis.
Bielinis netiki pirmalaikių rinkimų scenarijumi
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis mano, kad „valstiečių“ pasitraukimas iš valdančiosios daugumos yra įmanomas.
„Jeigu politikas arba frakcija apsisprendžia išeiti iš valdančiosios koalicijos, jie ir išeina. Tada jie Seime turi deklaruoti savo pareiškimą apie tai, kad jie išeina, ir tokiu būdu valdančioji koalicija nustoja egzistuoti.
O tai reiškia, kad turi formuotis nauja valdančioji koalicija. Tada Seimas atideda visus klausimus, ir ima diskutuoti dėl naujos valdančiosios daugumos arba mažumos susiformavimo“, – sakė L. Bielinis.
Pasak politologo, tai naujos sudėties Vyriausybei turi pritarti Seimo narių dauguma.
„Gali R. Karbauskis nepritarti, bet gali pritarti socialdemokratai, Lenkų rinkimų akcija, kiti, ir tokiu būdu naujoji Vyriausybė bus suformuota“, – sakė L. Bielinis.
Politologas netiki pirmalaikių Seimo rinkimų scenarijumi.
„Tai yra labai sudėtinga procedūra. Nemanau, kad taip įvyktų, nebent visai nesusiformuotų sprendimų galią turinti dauguma – jeigu šalia konservatorių nestovėtų liberalai, jiems nepritartų socialdemokratai ir dar kokia nors Mišri frakcija“, – svarstė L. Bielinis.
Pasak politologo, tokia situacija iš dalies atrodo kaip kaprizas.
„Tai rodo, kad R. Karbauskis ir jį lydintys asmenys yra politiškai nebrandūs, arba R. Karbauskis tokiu būdu suformuoja situaciją, kuri leidžia jiems pabėgti nuo atsakomybių, problemų, kurias jie patys sukūrė, ir permesti atsakomybę kitiems, kas galbūt yra naudinga prieš kitus Seimo rinkimus“, – sakė L. Bielinis.
Procedūra yra aiškiai apibrėžta
Mykolo Romerio universiteto profesorius, konstitucinės teisės specialistas Vytautas Sinkevičius DELFI paaiškino, kokios procedūros pradės veikti išrinkus naują valstybės vadovą:
Tą dieną, kai naujas išrinktas prezidentas prisieks, Vyriausybė grąžins Respublikos Prezidentui savo įgaliojimus. Respublikos Prezidentas priims įgaliojimus, ir paves Vyriausybei toliau eiti pareigas. Paskui jis turės teikti Seimui tuo metu esančio Ministro Pirmininko kandidatūrą.
Jeigu tuo metu Ministras Pirmininkas bus Saulius Skvernelis, tai naujasis prezidentas neturės pasirinkimo, ir jis to neturės derinti su Seimo dauguma, jis teiks esančio Ministro Pirmininko kandidatūrą. Tada Seimas spręs, ar pritarti Ministro Pirmininko kandidatūrai. Tokiu atveju visur viskas sprendžiama paprasta balsų dauguma.
Tada, pasak specialisto, prasideda „jeigu“ grandinė – jeigu Seimas pritars Ministro Pirmininko (dabartiniu atveju – Sauliaus Skvernelio) kandidatūrai, jeigu prezidentas paskirs Ministrą Pirmininką, jeigu Ministras Pirmininkas sudarys Vyriausybę, teiks ją tvirtinti prezidentui, prezidentas patvirtins tą Vyriausybę, ir, jeigu Vyriausybėje nepasikeis daugiau kaip pusė ministrų, tai bus laikoma, kad Vyriausybė toliau yra gavusi įgaliojimus veikti.
„Ta formulė yra 1998 m. sausio 10 d. Konstitucinio Teismo nutarime. Kodėl Teismas taip sukonstravo? Teismas sako, kad po to, kai išrenkamas naujas prezidentas, baigiasi įgaliojimai ankstesnio prezidento, kuris dalyvavo formuojant Vyriausybę, ir naujasis prezidentas turi teikti Seimui būtent tos Vyriausybės tuo metu esančio Ministro Pirmininko kandidatūrą, kad galėtų pasitikrinti, ar Seimas ir toliau pasitiki Vyriausybe. Jeigu Seimas pritars kandidatūrai, ir suveiks visi „jeigu“, tada Vyriausybė bus iš naujo gavusi įgaliojimus veikti“, – paaiškino V. Sinkevičius.
Yra vietų, kur „valstiečiai“ gali maištauti
Pasak specialisto, „valstiečiai“ gali maištauti tokiu būdu – kad, jei S. Skvernelis neišrenkamas prezidentu arba nepatenka į antrą turą, jis atsistatydina iš Ministro Pirmininko pareigų. Tada visa Vyriausybė turi atsistatydinti.
„Tokiu atveju prezidentas gali teikti Seimui bet kokią kandidatūrą, kuri yra priimtina Seimo daugumai. Tarkime, prezidentas teikia Seimui kandidatūrą, ji atmetama. Vėl teikia kandidatūrą, ji – vėl atmetama. Tai ankstesnė Vyriausybė eis pareigas tol, kol bus suformuota nauja Vyriausybė“, – paaiškino V. Sinkevičius.
Tačiau specialistas pažymėjo, kad, kai rinkėjai balsavo už valstiečius-žaliuosius, jie neprisiėmė įsipareigojimo balsuoti už jų kandidatus į prezidentą arba kokią nors kitą poziciją.
„Seimo rinkimai yra vienas dalykas, prezidento rinkimai yra visiškai kitas dalykas. Ir čia jokios koreliacijos nėra. Prezidentas negali įtakoti Vyriausybės griūties arba Seimo pirmalaikių rinkimų, viskas priklauso nuo paties Seimo.
Seimas pats gali paskelbti pirmalaikius rinkimus, bet tam reikia trijų penktadalių – 85 balsų. Seime turbūt tiek balsų neatsiras, nes žmonės yra atėję iš mažai apmokamų darbų, pajutę Seimo nario įgaliojimo galią, įvairias privilegijas, jie netrumpins savo kadencijos“, – svarstė V. Sinkevičius.
Pasak jo, šiuo atveju viskas priklauso nuo to, kaip Seimas elgsis.
„Žinoma, daugiau kaip pusė Seimo narių gali sukelti tokią destrukciją, kad nebus priimami įstatymai, nebus einama į posėdžius, bus blokuojami sprendimai. Tokiu atveju gali susidaryti situacija, kad pats Seimas gali būti priverstas paskelbti rinkimus.
Bet tai, kad bus išrinktas ne valdančiųjų pasiūlytas atstovas, nėra joks pagrindas valdantiesiems nusišalinti nuo gautos valdžios. Jie laimėjo rinkimus, pasiūlė rinkėjams programą. Rinkėjai dabar renka prezidentą. Prezidentas jiems nieko nesiūlė, ir nebūtinai prezidentas turi būti iš valdančiųjų. Kaip tik būtų labai neblogai, kad būtų atsvara, nes valdžios sutelkimas vienos partijos rankose yra didesnis pavojus negu, kad prezidentas būtų ne iš valdančiosios daugumos“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
Pasak specialisto, net, jeigu vyks pirmalaikiai Seimo rinkimai, jokios tragedijos tame nėra.
„Daugybėje pasaulio valstybių vyksta pirmalaikiai Seimo rinkimai. Tauta išrenka naują Seimą, ir naujas Seimas funkcionuos toliau. Čia nėra jokios grėsmės nei demokratijai, nei dar kam nors“, – sakė V. Sinkevičius.
Pasak specialisto, Konstitucijoje yra numatyti keli variantai, kada prezidentas gali skelbti pirmalaikius rinkimus:
pirmas – jeigu Seimas per 30 d. nepriima sprendimo dėl Vyriausybės programos. Tai reiškia Vyriausybė yra, ji pateikia programą, Seimas padeda ją į stalčių, ir nepriima jokio sprendimo.
Arba – jeigu Seimas per 60 d. nuo Vyriausybės programos pateikimo du kartus jai nepritaria. Ir dar vienas atvejis – kai Seimas pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe.
„Bet yra ir atsvara. Jeigu Respublikos Prezidentas paskelbia pirmalaikius Seimo rinkimus, tai tuose pirmalaikiuose rinkimuose išrinktas Seimas per 30 d. nuo pirmo posėdžio gali paskelbti pirmalaikius prezidento rinkimus. Tai šitas variantas atkrenta, nes ką tik išrinktas prezidentas tikrai neskelbs pirmalaikių Seimo rinkimų, ir nerizikuos tuo, kad bus pirmalaikiai prezidento rinkimai“, – svarstė V. Sinkevičius.