Šią savaitę įvyko sprogimai Rusiją ir Vokietiją jungiančiame dujotiekyje „Nord Stream“ Baltijos jūroje. Įtariamas sabotažas, susirūpinta mūsų suskystintų gamtinių terminalo ir kitų strategiškai svarbių objektų saugumu. S. Guzevičiaus teigimu, tai yra tikrų tikriausia diversija.
„Pasekmės mes matome. Ar mūsų objektai saugūs, tai aš manau, kad pagrindinis komentaras čia būtų iš Vidaus reikalų ministerijos, kuriems ir pavesta ši funkcija. Kaip pilietis manau, kad daroma tikrai daug, saugumą visada nepakenkia sustiprinti ir dar labiau, atkreipti į tai dėmesį ir, įsigijant naujų, modernių technologijų, tą saugumą užtikrinti.
Kaip su moderniomis technologijomis galima atlikti diversijos aktus, taip pat svarbu turėti tokias technologijas užkirsti tam kelią“, – penktadienį laidoje „Delfi tema“ akcentavo atsargos karininkas.
S. Guzevičius atkreipė dėmesį, kad išpuoliai pastebimi įvairiose regiono vietovėse.
„Žinoma, tos įvykdytos diversijos, manyčiau, turi keletą tikslų. Vienas iš tų tikslų taip pat būtų atkreipti nuo Ukrainoje vykstančio karo, nuo taip vadinamos dalinės mobilizacijos Rusijoje. Negalima išblaškyti dėmesio ir viską svarbu vertinti adekvačiai ir pasvertai“, – pabrėžė atsargos pulkininkas.
L. Kasčiūnas, kalbėdamas apie nuo mobilizacijos bėgančius rusus, teigė, kad Lietuva savo vykdomos politikos laikysis toliau.
„Jei mes pažiūrėtume į Rusijos piliečių skaičių, kurie atvyksta į Lietuvą ir išvyksta, tai 90 proc. tai yra dvi kategorijos: žmonės, kurie traukiniais vyksta į ir iš Kaliningrado. Per dieną gali važiuoti 2-4 traukiniai po 300 žmonių, tai čia yra apie 50 proc. to srauto, o apie 40 proc. yra krovininių automobilių vairuotojai. Visa kita yra išlygos. Sprendimai, kuriuos mes padarėme, užkirto kelią formuotis tiems karavanams prie mūsų pasienio. Visi labai aiškiai supranta, kad per Lietuvą važiuoti nereikia“, – paaiškino NSGK pirmininkas.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija pati savo sienų kažkodėl neuždaro.
„Viena iš mano minčių ir tezių yra, kad jie tikslingai savaitę leido „nuleisti garą“ tam tikrai visuomenės daliai, kuri yra turtingesnė, galinti sau leisti keliauti, turinti galimybių, bet labai nemotyvuota kare“, – svarstė L. Kasčiūnas.
Taip pat, pasak jo, šie rusai gali būti naudingi ir tose šalyse, į kurias pabėgo.
„Išeitis yra: ir ne tik pabėgti iš Rusijos, jei tu nenori būti mobilizuotis. Kas būtų geriausia, tai protestuoti prieš režimą ir parodyti visuomenės galią, kaip ukrainiečiai parodė prieš Janukovyčių Maidano laikotarpyje. Lygiai taip pat – jei tave pakvietė, mobilizavo, pastatė kariauti, tai tu gali išgirsti, ką pasakė prezidentas Zelenskis: pasiduokite. Tiesiog pasiduokite ir su jumis bus civilizuotai elgiamasi“, – kalbėjo parlamentaras.
„Pasirinkimai yra“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
Kaliningrade gyvena apie 30 tūkst. Rusijos piliečių, kurie yra lietuvių kilmės. NSGK pirmininko teigimu, būtina įvertinti, ar Lietuva turėtų visas galimybes patikrinti tų asmenų kilmės tikrumą.
„Aš net neabejoju, kad mūsų saugumo tarnybos negali garantuoti šimtaprocentinės patikros ir garantijos, nes mes kalbame apie kitą geopolitinę erdvę. Todėl aš iškart sakau: kol aš tokių garantijų neturiu, o man rūpi Lietuvos, mūsų visų saugumas, aš negaliu pasisakyti ir atidaryti naujo kanalo į Lietuvą, nes tai, mano požiūriu, gali būti nekontroliuojami procesai ir sukurti papildomų rizikų“, – sakė Seimo narys.
S. Guzevičius taip pat pritarė, kad nuo mobilizacijos bėgantys rusai gali kelti grėsmes nacionaliniam saugumui.
„Penktos kolonos egzistuoja, jos ruošiamos iš anksto. Mes matome ženklų, kad pas mus jau yra tos penktos kolonos dalis, nes čia visai neseniai Kaune Rusijos vėliavomis ir Z raidėmis buvo išpaišytos tilto sienos, tokių apraiškų ir seniau vykdavo. Aš atsimenu, kad pas mus ne taip seniai su vadinamomis koloradkėmis buvo dabinamos mašinos. Dabar truputį pristabdyta. Tas didžiulis srautas bėgančiųjų galėtų tą penktąją koloną labai pavojingai papildyti“, – sakė atsargos karininkas.
Būtent dėl veikimo prieš Lietuvos nacionalinius interesus L. Kasčiūnas teigė teikiantis Baudžiamoko Kodekso pataisas. Jomis, pasak pašnekovo, siekiama dar labiau apriboti galimybes manipuliuoti įstatymais, veikiant prieš valstybės nacionalinius interesus.
„Aš siūlau kitokią sampratą, truputį platesnę sąvoką – nacionalinių interesų sąvoką. (…) Mano mintis yra Baudžiamąjį Kodeksą padaryti adekvatesniu būtent tokioms situacijoms, kai mūsų penktakoloninkai manipuliuoja tomis labai tiksliomis teisinėmis formuluotėmis, prie tų priartėdami, bet galbūt teisininkų argumentacijai jų neperžengiant“, – paaiškino NSGK pirmininkas.
S. Guzevičius paaiškino, kad vadinamajai „penktajai kolonai“ yra svarbus psichologinis niuansas.
„Jei tokie žmonės gali laisvai ir nebaudžiamai (…) elgtis antivalstybiškai, tai labai nusmugdo visuomenės moralinį pasitikėjimą ir motyvaciją, nes jei jie mato nebaudžiamumą, tai silpniną ir bendrą kovinę dvasią“, – akcentavo jis.
Pašnekovo vertinimu, tikslų galimą atsaką Rusijai dėl jos branduolinio šantažo turėtų atsakyti valstybės, turinčios tokio pačio lygmens ginklą.
„Čia didžiausias priešas būtų baimė“, – pabrėžė S. Guzevičius.
Laidoje pašnekovai taip pat kalbėjo apie dabartinę karo eigą ir Ukrainai tiekiamą Vakarų ginkluotę.
