„Prezidentas gali pasinaudoti savo teise vetuoti biudžetą. Su premjeru buvo aptarta, ir (jie – DELFI) laikosi tos pačios nuomonės, kad, jeigu reikės valstybė gali gyventi ir su viena dvyliktąja, yra ir tokia galimybė“, – sakė P. Mačiulis.

Pasak G. Nausėdos vyriausiojo patarėjo, dabartiniame etape yra sunku vertinti, ar atliepta į visų visuomenės grupių lūkesčius.

„Girdime nemažai chaoso ir pasiūlymų, kurie kol kas nesuveda į vieną tvarų ir subalansuotą biudžetą, bet tikimės, kad tiek valdančioji koalicija su savo lyderiais, tiek Vyriausybė, artės prie to, kad turėtume tokį biudžetą, kuris atitiktų visuomenės lūkesčius“, – sakė P. Mačiulis.

Prezidento vyriausiasis patarėjas konkrečiai nenubraižė šalies vadovo „raudonų linijų“, kurias peržengus G. Nausėda vetuotų biudžetą, pasak P. Mačiulio, tai priklausys nuo bendro vaizdo.

„Sunku jas apibrėžti, reikia matyti visumą. Prezidentas vertins, kaip atsižvelgta į jo iniciatyvas – tiek dėl senjorų spartesnio pensijų didinimo, tiek dėl kitų iniciatyvų, bet labai svarbu matyti visuminį paveikslą“, – sakė P. Mačiulis.

Kitą arba dar kitą savaitę apie biudžetą prezidentas planuoja kalbėtis ir su valdančiaisiais.

Biudžeto kol kas nevertina

Šalies vadovo patarėjo teigimu, prezidentas per susitikimą opozicinių frakcijų vadovų teiravosi, kaip sekasi jo iniciatyvoms. Pasak P. Mačiulio, prezidentas pasidžiaugė, kad bent jau pirminėje stadijoje jo pasiūlymai buvo priimti.

„Tas prezidentą tenkina, bet iki priėmimo dar yra nemažai etapų“, – sakė P. Mačiulis.

Prezidento vyriausiasis patarėjas sakė, kad šiuo metu dar yra sunku vertinti biudžetą.

„Puikiai žinome, kad einant per visus etapus dar bus įvairiausių pasiūlymų ir iniciatyvų. Tą girdime ir iš Vyriausybės, ir iš pavienių Seimo narių. Bus lengviau vertinti tada, kai bus prieita prie finalinio biudžeto etapo“, – sakė P. Mačiulis.

Patarėjo teigimu, prezidentas tiki, kad Seimas gali susitarti ir priimti biudžetą, koks tenkintų visuomenės lūkesčius.

„Tačiau visi žinome, kad yra priešrinkiminis laikotarpis, ir bandyti spėlioti, kaip bus, dabar būtų per anksti. Laiko liko ne tiek daug. Žinome, kad Seimas, Vyriausybė dirba, ir rezultatą labai greitai pamatysime“, – sakė P. Mačiulis.

Seimas pirminiame etape atmetė siūlymus dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio praplėtimo, automobilių taršos. Šalies vadovo patarėjas priminė, kad prezidentas dėl atskirų mokestinių iniciatyvų jau yra išsakęs nuomonę.

„Pavyzdžiui, jis yra išsakęs nuomonę, kad automobilių mokestis yra socialiai nejautrus, ir nėra visiškai teisingas dabartiniame etape. Kad toks mokestis turėtų turėti pirmiausia socialiai jautrią dedamąją – ne tik aplinkos apsaugos dedamąją, bet ir tą, kuri atsižvelgtų į žmogaus pajamas. Tai yra, kad nebūtų didžiausia dalimi apmokestinami žmonės, kurie uždirba mažiausiai“, – sakė P. Mačiulis.

Prezidentūra: pirmalaikių rinkimų iniciatyva – mažai tikėtina

Prezidento vidaus politikos grupės vadovas sakė, kad trečiadienį vykęs susitikimas yra rutininis šalies vadovo susitikimas su politikais.

„Vieni susitikimai vyksta patarėjų lygmenyje, kituose susitikimuose dalyvauja prezidentas. Prezidentas iškėlė tas temas, kurios yra aktualios, ir girdisi visuomenėje – tai yra apie Seimo darbo stabilumą, apie tą politinę situaciją, kuri šiuo metu yra Seime, apie biudžeto svarstymo eigą ir scenarijus, kuo visa tai gali baigtis, taip pat buvo išgirstas liberalų frakcijos siūlymas dėl išankstinių rinkimų, (…) ir eilė kitų klausimų – tarp kurių yra ir urėdijų skaidymo iniciatyva, kurią girdime iš Seimo“, – sakė P. Mačiulis.

Pasak šalies vadovo patarėjo, nevertino, ar gera yra iniciatyva dėl pirmalaikių rinkimų.

„Prezidentas tik išsakė nuomonę, kad tai yra mažai tikėtinas scenarijus – ką mes ir girdime iš opozicinių frakcijų. Panašią nuotaiką girdime ir iš valdančiosios koalicijos frakcijų. Bet žinote, politikoje visko būna, kaip ten bus pamatysime“, – sakė P. Mačiulis.

Prezidentas nepalaiko urėdijų skaidymo iniciatyvos

G. Nausėdos vyriausias patarėjas patikino, kad prezidentas nepritaria atskirų Seimo narių iniciatyvoms skaidyti urėdijas.

„Prezidentas išsakė, kad, jo nuomone, kai jau dabar buvo žengtas labai svarbus ir Lietuvai reikalingas žingsnis, kad būtų centralizuotas miškų valdymas, nebūtų tikslinga dabar skaidyti, ir kad skaidymo iniciatyva būtų didelis žingsnis atgal.

Išgirdome įvairias frakcijų lyderių nuomones, kad galbūt pati valdymo forma ir yra teisinga, tačiau kelia nerimą skaidrumo ir tam tikri viešumo klausimai – kas vyksta su tos tarnybos vadovybe“, – sakė P. Mačiulis.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nebuvo linkęs konkretizuoti, ką konkrečiai turi mintyje, tačiau patikino, kad ne visos aplinkybės yra aiškios.

„Nenoriu užbėgti įvykiams už akių, kol nėra pateikta visa informacija, ir kol neturime visų atsakymų, tiesiog stebime, ir reaguosime į tai , kas vyksta šitoje įmonėje“, – sakė P. Mačiulis.

Opozicija: biudžetas gerovės nežada

Iš susitikimo su prezidentu išėjęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis teigė esąs įsitikinęs, kad kitų metų biudžetas bus priimtas, tačiau nematė daug pagrindo tuo džiaugtis.

Politikas tvirtino, jog biudžeto projektas subalansuotas tik Privalomojo sveikatos draudimo ir „Sodros“ rezervų sąskaita.

„Realiai biudžete jau trūksta vieno milijardo, tas milijardas eurų, kurio trūksta, jis subalansuotas ant pacientų ir pensininkų galvos, sutaupant 600 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir 400 mln. eurų iš „Sodros“ rezervų. Iš pagrindinio biudžeto išleidžiam milijardą, sutaupom iš pacientų ir pensininkų“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Seimo opozicijos lyderis socialdemokratas Julius Sabatauskas teigė, kad valdantieji nesilaiko savo pažadų ir įsipareigojimų švietimo darbuotojams, atkreipė dėmesį, jog reikalavimus kelia ir kitos visuomenės grupės: medikai, kultūros darbuotojai, sistemines ugniagesių problemas apnuogino gaisras Alytuje.

Plačiau apie opozicinių partijų lyderių pozicijas galima skaityti čia.