Rusijos grasinimai dėl esą Lietuvos vykdomos Kaliningrado blokados tęsiasi. Savaitės pradžioje Rusijos užsienio reikalų ministerija pareikalavo nedelsiant panaikinti apribojimus ES sankcionuotų prekių tranzitui geležinkeliais į Kaliningradą.
Antradienį jau buvo teigiama, kad neįvykdžius reikalavimų, Lietuva sulauks pasekmių, kurias, anot Rusijos valdžios atstovų, pajus Lietuvos gyventojai.
„Tikiuosi, kad Lietuvos atstovai turi kokio nors profesionalizmo likučių vertinant šią situaciją. Jie privalo suvokti pasekmes – o pasekmės, deja, bus“, – teigė Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, jog M. Zacharova – yra daug visko pasakiusi, kaip ir kiti Kremliaus režimo atstovai.
Kad Lietuva artimiausiu metu sulauks atsako, sako ir Rusijos Saugumo tarybos sekretorius Nikolaj Patrušev.
„Šis pavyzdys rodo, kad negalima pasitikėti ne tik žodiniais vakarų pasisakymais, bet ir rašytiniais. Rusija tikrai atsakys į tokius priešiškus veiksmus. Atitinkamos priemonės yra rengiamos ir netrukus bus priimtos. Pasekmės turės didelę neigiamą įtaką Lietuvos gyventojams“, – kalbėjo jis.
ES Užsienio reikalų vadovas Josepas Borrellis teigė, jog visada yra susirūpinęs, koks gali būti Rusijos kerštas.
Kol kas apie atsaką Lietuvai Rusija kalba užuominomis. Radikalūs balsai Kremliuje leidžia suprasti, kad reikėtų blokuoti Klaipėdos uostą. Užsimenama ir apie visišką Lietuvos prekybos per Rusiją ir Baltarusiją stabdymą.
Kaliningrado tranzitą kaip pretekstą imtis kokių nors realių veiksmų Vladimiras Putinas gali naudoti, tačiau ekspertai mano, kad svertų Lietuvos atžvilgiu Rusija šiuo metu turi mažai.
„Kad šiam momentui Rusija panaudotų karines priemones yra mažai tikėtina. Ekonominės priemonės – taip pat pas mus mažai ryšių su Rusija. Manau, kad kol kas tai tėra šunų lojimas į dangų“, – LNK sakė gynybos ekspertas Darius Antanaitis.
Įtakingas Europos leidinys „Politico“ skelbia, kad Rusijos grasinimai vėl įžiebia diskusijas dėl Lietuvos Achilo kulno – Suvalkų koridoriaus saugumo. Esą tai būtų pirmas V. Putino taikinys, jei jis, keršydamas dėl sankcijų, ryžtųsi konfrontacijai su NATO.
„Reali informacija įžiebia arba neįžiebia tam tikrus indikatorius, kurie rodo, kad kita pusė kam nors ruošiasi, ką nors projektuoja, ką nors daro. Jeigu to nėra – tai to nėra. Dabar to nėra“, – antradienį Seime aiškino krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Vien tik kalbėti apie Suvalkų koridorių yra per siaura. Turėtume kalbėti apie pilno masto karinius veiksmus, kuriems Rusija dabar nėra pasiruošusi“, – teigė gynybos ekspertas D. Antanaitis.
„Šiaip Rusija turėtų dabar rūpintis labiau kaip pačiai išeiti iš tos situacijos, aklavietės karinės, politinės, moralinės. Tai papildomų židinių, racionaliai kalbant, jai nereikia. Bet kadangi šalis nelabai racionaliai elgiasi, tai sunku kažką prognozuoti“, – LNK sakė buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Rusijos pareiškimus tiek ekspertai, tiek valdžios atstovai pirmiausia vadina propagandiniais, į kuriuos perdėtai reaguoti nereikėtų.
„Rusai šitą išnaudoja, isteriją sukėlė, aiškiai tam buvo pasiruošta. Nes buvo labai sukoordinuotas puolimas“, – svarstė L. Linkevičius.
„Tai yra bandymas dramatizuoti situaciją. Nes jeigu mes pažiūrėtume į bendrąsias tranzito apimtis per Lietuvą, tai sankcionuotų prekių, kai jau įsigalios visa apimti sankcijos, tai bus mažiau nei pusė“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Kad Lietuva nevykdo jokios blokados kartoja ir Europos lyderiai.
„Pirma – sausumos tranzitas tarp Kaliningrado ir likusios Rusijos nėra sustabdytas, ar uždraustas, nėra blokabos, tai faktas numeris vienas. Antra, keleivių ir prekių, kurios nėra sankcionuotos, tranzitas tęsiasi.
Trečias – Lietuva nesiėmė jokių vienašališkų ribojimų ir tiesiog įgyvendino ES sankcijas. Teiginiai, kad Lietuva ėmėsi sankcijų, kad tai Lietuvos sankcijos yra netiesa, tai gryna propaganda. Lietuva nesiėmė jokių ribojimų“, – sakė ES Užsienio reikalų vadovas J. Borrell.
Tačiau ar iš tiesų Lietuva neperžengė ribų, suabejojo Seimo opozicija. Dėl to artimiausiu metu ketina aiškintis su premjere Ingrida Šimonyte.
„Mes turime daug nuogąstavimų ir klausimų, ar tai nėra kažkoks nacionalinis performansas“, – antradienį sakė Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis.
I. Šimonytė savo ruožtu teigė, jog interpretavimas yra vienareikšmiškai suderintas su ES institucijomis.
„Ir net trimis Europos Komisijos direktoratais, kurie yra atsakingi už šitą temą“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
„Man atrodo, kad mes pasigavome ir patekome į Rusijos sukurtą propagandinį lauką. Jie pirmieji užėjo su dezinformacijos fonu, mes dabar esame jame primesti ir bandome aiškintis, ar čia nebuvo kažkas kitaip. Gaila, kad mes truputį ant ko kabliuko pasikabinom“, – LNK sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Apie tariamą blokadą Rusija pradėjo kalbėti dar praėjusį penktadienį, Lietuvos vadovai aktyviai komunikuoti pradėjo tik po savaitgalio. Net dalis vakarų žiniasklaidos skelbia rusišką versiją – kad Lietuva, o ne ES uždraudė tranzitą.
Ar Lietuva nepralaimėjo informacinio karo?
„Reikės įvertinti“, – antradienį sakė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Penktadienį įsigaliojo dar kovo viduryje ES įvestos sankcijos rusiškam plienui, liepą jos turėtų įsigalioti ir cementui, rugpjūtį – anglims ir kitiems kroviniams, o metų pabaigoje – ir naftos produktams.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
