Apie naująją Valstybės tarybos reformą Delfi TV laidoje „Delfi tema“ penktadienį kalbėjo komiteto išvadų rengėjas, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Audrius Petrošius ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Domas Griškevičius.
Opozicijos atstovo teigimu, reforma yra tikrai reikalinga, tačiau rezultatas, kurį matome šiandien, vis dar kelia nemažai klausimų. D. Griškevičius teigia, kad pagrindiniu klausimu išlieka tai, ar Vyriausybės užsibrėžti tikslai bus pasiekti.
„Bandoma dabar įsivaizduoti, kad daug galių bus atiduota įstaigų vadovams, na ir jie, stebuklingai pamojavę lazdele, visas problemas išspręs. Nenumatoma, bent jau nematome, iš esmės aiškių padidinimų biudžete ir, akivaizdu, kad nenumatant kažkokių papildomų pinigų, kalbėti apie tai, kad dabar visiems labai pakils atlyginimai, turbūt negalima“, – teigė D. Griškevičius.
Reformos tikslas yra šiek tiek sumažinti biurokratinį aparatą ir padaryti lėšų perskirstymą. Dėl šios priežasties, D. Griškevičiaus teigimu, jau pirmėje fazėje turėjo būti kalbama apie realybę ir žiūrima į tai, kokios funkcijos dubliuojasi ir kas tarpusavyje persipina.
„Galėtume tokiu atveju galbūt kažko atsisakyti arba kažką apjungę iš tų sutaupytų pinigų tą padaryti, bet realiai juk to neįvyko. Dabar kalba iš esmės yra apie tai, kad fiksuojam tam tikrus atlyginimus, prisirišam prie bazės ir vadovai stebuklingai kažką savo įstaigų viduje sutaupys, ir panašiai“, – situaciją kritikavo jis.
„Norai yra gražūs, tačiau realybė, man atrodo, pademonstruos, kad reforma, jeigu ji bus tokia priimta, neatneš laukiamų rezultatų“, – konstatavo D. Griškevičius.
Vis dėlto A. Petrošius teigė, kad neturiningu projektu reformos pavadinti negalima.
„Visas valstybės tarnybos aparatas yra ganėtinai didelis, statiškas ir įvairialypis, todėl rasti kažkokius bendrus vardiklius bei bendrus sprendinius yra labai sudėtinga“, – pastebėjo jis.
„Girdime tas diskusijas dėl atlyginimų paprastiems darbuotojams. Klausimas – vadovui ar darbuotojui pirmiau? Vis dėlto aš laikausi pozicijos, kad vadovui, nes nuo vadovo daug kas priklauso įstaigose. Šituo etapu Valstybės tarnybos reformoje mes numatome pokytį būtent vadovų lygmenyje pirmiausia, siekiame pritraukti kompetentingus vadovus, teisingai atlyginti jiems už darbą, už rezultatus.
Investuojant į tas jų kompetencijas, apibendrinant visas įstaigas, įsidiegiant atlygio politikas, ketinama leistis žemyn. Manyčiau, kad vadovai yra ta vieta, nuo kurios ir reikia startuoti tam, kad ta nauda maksimaliai greitai pasiektų ir paprastus žmones, dirbančius valstybės tarybos aparate“, – sakė A. Petrošius.
Vienas iš pagrindinių priekaištų reformai ir yra tas, kad darbuotojai galimai bus per daug priklausomi nuo vadovo malonės, tačiau pašnekovas mano, kad visi tokie nuogąstavimai nėra pagrįsti.
„Vadovas nebus visiškai laisvas. Taip, mes jam formuosime lūkesčius ir kelsime uždavinius, už tai mokėsime konkurencingą rinkoje atlygį, tačiau lygiai taip pat prižiūrėsime, kad, vis dėlto, tomis galiomis būtų naudojamasi atsakingai“, – tvirtino laidos svečias.
„Valstybės tarnyba, kaip jau minėjau, yra pakankamai sudėtingas aparatas ir tai nereiškia, kad naujai atėjęs vadovas galės laisvai prasiretinti tą turimą personalą, bet šiek tiek įrankių tam, kad jis laisviau galėtų priimti darbuotojus į darbą ir pasirinkti kolektyvą, su kuriuo sieks tų užsibrėžtų rezultatų jau į ateitį, tai tos laisvės atsiras“, – sakė A. Petrošius.
Jis paaiškino, kad yra naikinamos vadinamosios „koeficientų šakutės“.
„Tačiau tai nereiškia, kad ateina „laukiniai vakarai“. Įstaigos turės įsidiegti atlygio politikas ir ten lygiai taip pat bus rėžiai, tik jie bus matuojami kitaip. Jie bus matuojami pagal darbo užmokesčius atitinkamoms pareigybėms rinkoje ir vadovai tose atlygio politikose, kurios bus viešos, be kita ko, tikrai turės atspindėti tuos dalykus. Tai tikrai tie skirtumai tarp darbuotojų, vykdančių tą pačią funkciją, negalės būti dideli. Jie turės būti aiškiai pagrįsti“, – aiškino TS-LKD atstovas.
Visgi tokius žodžius sukritikavo D. Griškevičius.
„Teorija tikrai graži ir galima pasakyti, kad jeigu mes tikime kiekvieno žmogaus, kiekvieno gero vadovo intencijomis, tikrai taip galėtų būti, bet realybė rodo ką kitą“, – pastebėjo Demokratų sąjungos atstovas.
„Jau ir dabar eiles savivaldybių laikome tam tikromis kunigaikštystėmis. Tai dabar įsivaizduokim, kad vienas ar kitas įstaigos vadovas, šiuo atveju kalbėkime apie savivaldybės konkrečiai, meras, tiesiog vienasmeniškai galės spręsti, koks, kokio žmogaus atlygis, priedas galėtų būti“, – atkreipė dėmesį D. Griškevičius.
Tikėtina, kad tam įtakos, anot jo, galėtų turėti įvairios simpatijos ir tai, kaip pabrėžė politikas, opoziciją tikrai neramina.
Kaip užtikrinti efektyvų šios reformos įgyvendinimą? Konservatorius A. Petrošius teigė, kad jis didesniam biurokratinio aparato traukimuisi nemato prielaidų.
„Funkcijos turės būti užtikrintos. Jeigu mes kalbame apie tam tikrų funkcijų perskirstymą ir vadinamąjį ištarnybinimą, kuomet darbuotojai valstybės tarnautojo statusą pakeistų į sutartininko statusą, tai anaiptol nereiškia, kad jie paliks tą darbovietę. Tai yra tiesiog kitas reglamentavimas“, – paaiškino A. Petrošius.
Jis akcentavo, kad įstaigų vadovai nebus visiškai laisvi elgtis kaip išmano.
„Kaip jau minėjau, atlygio politikos ir Viešojo valdymo agentūra prižiūrės įgyvendinimą visų šitų procesų. Mes turime ir truputį labiau pasitikėti profsąjungomis, kurios visais atvejais dalyvaus šituose procesuose, įskaitant ir atlygio politiką. Aš manau, kad pakankamai racionaliai yra sudėliotas visas šitas mechanizmas, įdėta daug pastangų ieškant kompromiso“, – pabrėžė parlamentaras.
Šios reformos procese, pasak A. Petrošiaus, yra ieškoma varianto, kuris labiausiai atlieptų darbuotojų, valstybės tarnautojų ir valstybės politiką formuojančių asmenų lūkesčius.
Kokiais klausimais dar yra matoma erdvė korekcijoms? A. Petrošiaus teigimu, vienu didžiausių klausimu vis dar išlieka vadovų perskėlimas – kam turėtų būti taikomas naujasis reglamentavimas ir kam turėtų būti palikta dirbti pagal senąjį reglamentavimą? Jis teigia, kad šiuo klausimu vis dar bus diskutuojama.
„Antrasis aspektas, kuris sukėlė daug klausimų, buvo dėl darbo užmokesčio fondo perskaičiavimo ir indeksavimo, kuomet kolegos iš opozicijos pageidavo ankstesnio perskaičiavimo ir proceso įgyvendinimo“, – priminė A. Petrošius.
Šiuo klausimu, kaip paaiškino jis, yra vertinamos finansinės galimybės ir esama šalies ekonominė situacija, tačiau čia savo pastabą išsakė ir D. Griškevičius.
„Realiai, jeigu 2025-aisiais, kaip dabar yra projekte, būtų tas derybų procesas indeksavimui peržiūrėti, tai atlyginimai galėtų keistis valstybės tarnyboje tik 2026 metais. Akivaizdu, kad tas laikotarpis yra per didelis, dėl to opozicijos atstovai registruoja pataisas, kad būtų 2024 metais peržiūrima, deramasi dėl naujų skaičių 2025-iems metams“, – paaiškino Seimo narys.
Atliepdamas tai, A. Petrošius teigė, kad šių metų pabaigoje vis dar galios esamas reglamentavimas ir dėl tų dydžių, esamų reglamentavimo ribose, bus galima derėtis. Tai reiškia, kad bus galima ieškoti tam tikrų sprendinių ir nesulaukus 2026 metų, ir tam tikrus atlyginimų dydžius koreguoti anksčiau.
Kodėl yra numatyta, kad antroje kadencijos pusėje esantys įstaigų vadovai nepretenduotų į didesnį atlyginimą?
„Reforma nėra daroma vien dėl reformos. Mes siekiame tam tikrų tikslų ir norime iškelti uždavinius. Kitaip sakant, laikomės pozicijos, kad jeigu vadovui yra likę nedaug iki kadencijos pabaigos, matyt, jis turėtų tą savo darbą pabaigti pagal buvusias sąlygas, kuriomis jis buvo priimtas į darbą.
Laikomės pozicijos, kad tie, kurie pakankamai nemažai laiko likę iki kadencijos, kurią jie pradėję eiti, pabaigos, gali prisiimti papildomus įsipareigojimus ir už tuos papildomus įsipareigojimus, pagal naują konceptą, gauti ir pasikeitusį atlygį“, – aiškino A. Petrošius.
Kam reikalingi merų, STT, žvalgybos pareigūnų, prokurorų, teisėjų ir kitų pozicijų atlyginimų skirtingi etapai?
„Merų ir teisėjų klausimas yra tokiame gaisro režime, kuomet susiduriame su problema ir tie atlyginimai, ypač, kai kalbame apie teisėjus, nėra adekvatūs. Jie yra nekelti labai ilgą laiko tarpą ir tikrai rizikuojame prarasti valstybei dirbančius kompetentingus specialistus, todėl jaučiame poreikį greitai reaguoti į šitą situaciją ir, matyt, būtent dėl šios priežasties yra ieškoma sprendimo jau nuo liepos 1-osios dienos“, – aiškino A. Petrošius.
„Merų klausimas sprendžiamas lygiai dėl tų pačių priežasčių, kadangi savivaldybėje yra specialistų ir pareigybių, kuriose asmenys turi galimybę uždirbti daugiau negu meras. Tai siejame šį procesą su tuo, kad merų kadencijos ką tik prasidėjo ir taip pat norime sureaguoti į šį procesą kuo anksčiau, ir, vis dėlto, pradėti nuo liepos 1-osios“, – tęsė jis.
Vis dėlto D. Griškevičius atkreipė dėmesį į prokurorus, kuriems atlyginimų kėlimas numatytas vėliau.
„Dėl ko jie nebuvo įtraukti kartu su teisėjais? Kaip ten bebūtų, teisėjai ir prokurorai dirba toje pačioje sistemoje, tam pačiam katile. Man atrodo, kad, priėmę tokį įstatymą ir palikę prokurorus vėlesniame etape, galime sudaryti tokias prielaidas, kad ir taip dabar tarnyba, išgyvenanti kadrų trūkumą, tiesiog patirs dar didesnę migraciją. galbūt net į tuos pačius teismus, kur irgi trūksta darbuotojų“, – teigia jis.
„Vidaus reikalų ministerija turėjo parodyti lyderystę ir pasakyti, kokios yra realios galimybės ir tą pakėlimą numatyti, nes dabar prokurorams yra toks pažadas, kad 2024 metais kils, tačiau iki šiol dar nėra aišku, kiek tas atlyginimas kils“, – pabrėžė D. Griškevičius.
Jo teigimu, rasti kompromisai džiugina, tačiau opozicija tikisi, kad jų bus ir daugiau.
„Vis dėlto, kad ir priimsime dabar mes tą reformą, aš sakau, turiu didelių abejonių, ar pasieksime tuos užsibrėžtus tikslus, nes vis dėlto mes kalbame apie atlyginimų didinimą, kada yra nenumatyti konkretūs didesni pinigai tam. Labai naivu tikėti, kad tai atsitiks“, – kalbėjo parlamentaras.
Dabar Lietuvą drebina Savivaldybių tarybų galimi piktnaudžiavimai lėšomis. Ar tai negali pakišti kojos valstybės tarybos reformai priimti?
„Sakyčiau, kad ne. Anaiptol, manyčiau, kad netgi paskatins imtis dar daugiau pokyčių ir vis dėlto išspręsti tas problemas, kurios mūsų visuomenėje buvo ilgą laiką žinomos, tačiau buvo gal nepatogu jas spręsti“, – svarstė A. Petrošius.
Jo manymu, šis skandalas gali netgi pasitarnauti tam tikrų naujų sprendimų priėmimui ir neturėtų kelti iššūkių tiems sprendimams, kurie jau yra priimti.
„Jeigu turime (numatę) teisėjų ir merų atlyginimus kelti nuo liepos 1-osios, tai bet kokiu atveju tikslas yra procesus užbaigti iki tos datos“, – pridūrė A. Petrošius.
