Už balsavo 63 Seimo nariai, prieš – 14, susilaikė – 21 parlamentaras.
Dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų Seimas turėjo balsuoti pastarąjį ketvirtadienį, tačiau paprašius pertraukos iki kito posėdžio balsavimas neįvyko.
Įstatymo pataisomis siūloma numatyti embrionų laikymo terminą ir finansavimo galimybes. Siūlomos pataisos numato, kad embrionai pagal sutuoktinių ar partnerių raštu pareikštą valią jų lėšomis galėtų būti saugomi paciento sutikime nurodytą terminą, bet ne trumpiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų, nebent sutuoktiniai ar partneriai yra pareiškę valią ilgesniam embrionų saugojimo terminui.
„Lietuvoje įtvirtinta tvarka, kad sukurti, tačiau į moters organizmą neperkelti embrionai turi būti neterminuotai saugomi lytinių ląstelių banke, o pora, kurios pagalbiniam apvaisinimui jie buvo sukurti, embrionų atsisakyti gali tik donuodami juos kitų porų pagalbiniam apvaisinimui, praėjus ne mažiau kaip 24 mėn. po embrionų sukūrimo, neatitinka tarptautinės praktikos, kelia etinių abejonių ir praktinių sunkumų“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Pasiūlymui neterminuoti embrionų šaldymo – nepritarta
Savo ruožtu Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė pateikė savo pasiūlymus dėl neterminuoto embrionų šaldymo. Visgi politikės pasiūlymams Seimas nepritarė.
„Mano pasiūlymu siekiama išlaikyti esamą aukštą embrionų apsaugą ir kartu užtikrinti, kad poros, kurios yra nevaisingos ir turi užšaldytų embrionų, nepatirtų perteklinių finansinių sunkumų. Tai šiuo atveju siūlau neterminuoti embrionų šaldymo, tačiau nustatyti pareigą valstybei PSDF lėšomis apmokėti visas saugojimo išlaidas“, – sakė A. Širinskienė.
„Jos, beje, valstybei nėra labai didelės, nors yra didelės vertinant porų atžvilgiu. Tai būtų apie 300-400 eurų per metus“, – pridūrė ji.
Pagrindiniame Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekte, kuriam po svarstymo pritarė Seimas, pažymima, kad, remiantis tarptautine praktika, vyraujanti embrionų saugojimo lytinių ląstelių banke trukmė yra 10 metų.
Numatoma, kad, pasibaigus pagal sutuoktinių ar partnerių raštu pareikštą valią embrionų laikymo terminui, mirus vienam arba abiem sutuoktiniams ar partneriams, taip pat pasibaigus santuokai arba registruotai partnerystei, embrionų laikymas galėtų būti tęsiamas valstybės lėšomis, jei abu sutuoktiniai (partneriai) yra sutikę dėl embrionų panaudojimo donorystei, tačiau ne ilgiau kaip dešimt metų nuo embrionų donacijos pradžios.
Pataisų rengėjai pažymi, kad finansinė valstybės pagalba skirta išlaikyti donuotus embrionus sumažintų vaisingumo klinikų patiriamas išlaidas ir sudarytų galimybę šiuos išteklius nukreipti medicinos paslaugų teikimo gerinimui bei plėtrai.
Įstatymo pataisomis taip pat siūloma netaikyti amžiaus ribojimo vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimui, o reprodukcinių audinių paėmimas vaisingumo išsaugojimo tikslu vaikams ir paaugliams yra viena iš pagrindinių procedūrų. Įstatymo papildymas šiuo terminu leistų aiškiau suprasti procesus ir taktikas.
Siūloma suteikti teisę vaisingumo išsaugojimo paslaugas gauti asmenims, nepriklausomai nuo jų amžiaus, jeigu esama sveikatos būklė ir (arba) galimi sveikatos sutrikimai ir (arba) paskirtas gydymas kelia pagrįstų abejonių dėl tokio asmens reprodukcinės sveikatos ir tas abejones patvirtina gydytojų konsiliumas.
