aA
Artėjat „Brexit“, pasigirsta kalbų, kad į Lietuvą gali plūstelėti 100 tūkstančių emigrantų. Ilgai kalbėjusi apie emigrantų susigrąžinimą valdžia baiminasi, kad tokio kiekio piliečių nebūtinai galės priimti. Praėjusių metų pabaigoje vyriausybė pristatė priemonių planą, kaip Lietuvą vėl padaryti didžiule 3 milijonų valstybe. Emigrantų grįžimas į Tėvynę: kokie iššūkiai laukia? Apie tai pirmadienį diskutuota LRT laidoje „LRT forumas“.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Diskusiją pradėjęs premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas tvirtino, kad 2019-ieji emigrant grįžimo prasme Lietuvai turėtų būti patys sėkmingiausi.

„Šie metai nuo 1990 metų yra patys geriausi Lietuvos istorijoje, kai mes turime tris tūkstančius minusą tarp atvažiuojančių ir išvažiuojančių ir tarp atvažiuojančių 57 procentai yra grįžtantys migrantai. Pavyzdžiui, prieš 2010 metus, A. Kubiliaus vyriausybės kadencijos metu, 80 tūkstančių išvažiuojančiųjų buvo, tai 27 kartais geresnė situacija dabar“, – statistika gyrėsi S. Malinauskas.

Konservatorius, parlamentaras Žygimantas Pavilionis replikavo, kad kažkada Lietuvoje gyveno 3,7 mln. žmonių, o šiuo metu – apie 2,7 mln. žmonių. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad nemaža dalis į Lietuvą atvykstančiųjų yra rusai, ukrainiečiai, baltarusiai.

„Lietuviai vis mažiau mus renkasi, o jų vietas užpildo daugiausiai žmonės iš trečiųjų šalių, nes paprastų žmonių grįžimu realiai nesirūpiname. Mes labai rūpinamės talentų grįžimu, profesionalų grįžimu. Tam yra sukurtos gražiai veikiančios organizacijos, tačiau 90 ar 95 procentai lietuvių tikrai nėra tokie, kurie galbūt milijoną į Lietuvą atvežtų. Be to, nemaža dalis toje pačioje Britanijoje esančių yra šiuolaikinės vergovės pelkėse, kur apskritai niekas pas juos nesilanko“, – aiškino Ž. Pavilionis ir stebėjosi, kad esą nei vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, nei premjeras S. Skvernelis šia situaciją nesusidomėjo.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka patikslino, kad per pastaruosius metus sparčiai didėjo ir į Lietuvą grįžtančių lietuvių.

„Imigrantų, Lietuvos piliečių, per metus padidėjo dviem trečdaliais“, – teigė J. Rojaka.

Trys esminiai klausimai emigrantui

LRT laidoje „LRT forumas“ dalyvavusi Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke, kad lietuviams emigrantams trūksta gerų žinių iš Lietuvos.

„Žmonės ieško pagarbos ir nuolankumo, o nebūtinai finansinių privalumų kitose šalyse. Jūs galvojate, kad lengva palikti šeimą, kartais ir vaikus, ir svetur, nežinant kalbos ypatumų, surasti kitus namus? Tai yra be galo sudėtinga ir apie tai niekas nešneka. Žmonės dažnai išvažiuoja būtent ne iš gero gyvenimo, kiti pareiškia tai per savo politinį apsisprendimą“, – kalbėjo D. Henke.

Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas aiškino, kad lietuviams grįžimas į gimtinę galėtų būti traktuojamas kaip „prasmingas iššūkis“.

„Jeigu jūs norite komforto, tai tikrai pasaulyje surasite labai daug šalių, kur komforto lygis yra aukštesnis negu Lietuvoje. Jeigu jūs norite prasmingo iššūkio, tai tada Lietuva yra ta vieta, kuri gali suteikti prasmingą iššūkį“, – svarstė A. Lašas.

Anot jo, emigrantui, svarstančiam apie sugrįžimą į Tėvynę, reikia turėti atsakymus į tris esminius klausimus.

„Kur ir už kiek aš dirbsiu, kur ir už kiek aš gyvensiu ir kur, jeigu turiu šeimą, vaikus, jie dirbs ir mokysis. Jeigu į šiuos tris pamatinius klausimus yra atsakoma, nesvarbu, kokiam lygyje esi, tada grįžimo perspektyva atrodo visai kitaip”, – komentavo A. Lašas.

Ainius Lašas
Ainius Lašas
© DELFI / Karolina Pansevič

„Valstiečių“ frakcijos Seime narys, parlamentaras Virgilijus Poderys replikavo, kad parlamente ir vyriausybėje svarstomos iniciatyvos dėl emigrantų susigrąžinimo į Lietuvą leistų atsakyti į A. Lašo keliamus klausimus. Anot Seimo nario, Lietuvoje mažėja bedarbystė, kuriamos darbo vietos, gerinamos sąlygos kurti šeimas.

„Yra visa paletė pagalbos priemonių“, – pažymėjo V. Poderys.

Konservatorius Ž. Pavilionis savo ruožtu pastebėjo, kad dabartiniai valdantieji atliko ne visus darbus, kad emigrantai sugrįžtų.

„Čia esantys politikai labai mėgsta dalintis, pyktis, bet jie nesupranta išvykusiųjų kaip vienos tautos dalies“, – akcentavo Seimo narys.

Jis tikino manantis, kad politikai skiria per mažai dėmesio kryptingai emigrantų grąžinimo politikai. Ž. Pavilioniui prieštaravo premjero patarėjas S. Malinauskas. Anot jo, žmonės į Lietuvą grįžta ne dėl to, kad juos taip elgtis kviečia politikai.

Žmonės į Lietuvą važiuoja dėl to, kad čia kuriasi darbo vietos, čia atsiranda didesnis saugumas, skaidrumas, vaiko pinigai, didesnis atlyginimai. Jie mato galimybę sugrįžti į valstybę, kurioje jie finansiškai ir visaip kitaip jausis saugiau“, – pažymėjo S. Malinauskas.

Įmonės trūksta darbuotojų, bet tinkamų atlyginimų pasiūlyti negali

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus LRT laidoje „LRT forumas“ tvirtino, kad šiuo metu Lietuvoje apie 20 procentų įmonių stabdo savo plėtrą arba tiesiog jos nevykdo, mat verslui trūksta darbuotojų. Tai, anot V. Sutkaus, rodo, kad emigrantų sugrįžimas verslui būtų reikalingas, tačiau, kaip pripažino LVK vadovas, vargu, ar minėtos įmonės pasirengusios mokėti patrauklius atlyginimus.

„Šiandien apie 20 procentų įmonių stabdo savo plėtrą arba nesiplečia vien dėl to, kad jiems trūksta darbuotojų. Štai yra skaičiai, kurie rodo, kad verslui žmonių reikia. Bet yra dalykas – įmonių pajėgumas mokėti tinkamus arba patrauklius atlyginimus. Čia neturime pamiršti, kad vis dėlto Lietuvos ekonomikos struktūra didžiąja dalimi grįsta žemos pridėtinės vertės verslu, tai yra tomis įmonėmis, kurios negali mokėti didelius atlyginimus. [...]

Mes galime pristeigti ministerijų, prirašyti programų, prikurti lozungų, bet žmonės nekvaili – jie deda skaičius ant stalo, kaip sakė A. Lašas, paskaičiuoji, kur dirbsi, ką gausi ir kas iš to bus“, – svarstė V. Sutkus.

Jis ragino nepamiršti, kad apie sugrįžimą į Lietuvą mąstantys emigrantai lygina ir pragyvenimo lygį Lietuvoje ir kitose šalyse.

„Ką turėtų daryti vyriausybė ir ypač Ekonomikos ministerija? Didinti gerai apmokamų, aukštos pridėtinės vertės darbo vietų skaičių“, – tvirtino V. Sutkus.

Valdas Sutkus
Valdas Sutkus
© DELFI / Karolina Pansevič

Pasak jo, dar viena svarbus žingsnis, siekiant emigrantų susigrąžinimo, yra raginimas, skatinimas žmones kelti savo kvalifikaciją, tobulinti savo žinias.

V. Sutkus sutiko, kad ekonominė situacija Lietuvoje yra tikrai pagerėjusi, tačiau, anot jo, itin svarbu įtikinti emigrantus, jog jiems sugrįžus, valstybė toliau stabiliai augs.

LRT laidos „LRT forumas“ vedėjas Raigardas Musnickas kėlė klausimą, ar emigrantus į Lietuvą priviliotų gyvenamosios vietos suteikimas. A. Lašas abejojo tokia iniciatyva. Anot jo, 6-10 tūkstančių eurų vertės būstai regionuose emigrantų nesuvilios.

„Dažniausiai klausiama: „o kaip su paskola?“. Aš grįžtu, aš pradedu dirbti ir ar aš gausiu paskolą? Emigrantai neprašo išmaldos, kad „nuleistumėte“ butą regione. Jam gal neįdomu tai, jis nori gyventi ten, kur jis nori gyventi“, – kalbėjo A. Lašas.

Tuo metu Ž. Pavilionis savo ruožtu akcentavo, kad Lietuvai būtina tobulinti švietimo sistemą, kad į šalį sugrįžusių emigrantų vaikai galėtų į ją be kliūčių įsilieti. Viena iš švietimo problemų konservatorius įvardijo pereinamųjų klasių nebuvimą. Jam pritarė ir D. Henke.

„Švietimas, darželiai, mokykla – ten turi būti integralios klasės. Švietimo sistemą reikia pritaikyti tiems, kurie grįžta“, – tvirtino D. Henke.

Sutkus apie emigrantų grąžinimą: galime prikurti ministerijų ir lozungų, bet žmonės nėra kvaili
© DELFI / Andrius Ufartas

Ragino pasinaudoti „Brexit“

V. Sutkus stebėjosi, kad dalyje Lietuvos savialdybių merai verčiau linkę daugiau lėšų nukreipti į viešųjų erdvių kūrimą, bet ne į investicijų pritraukimą.

„Mes gyvename 500 milijonų gyventojų vieningoje ekonominėje erdvėje, kur žmonės laisvai juda, kapitalas laisvai juda ir šiandien Vilnius konkuruoja su Paryžiumi, Berlynu, Liverpuliu. Verslas renkasi pakankamai racionaliai ir išaiškinti ar britui, ar vokiečiui, kad „ateik į Lietuvą, nes pas mus labai gražūs saulėlydžiai ir žiemos baltos, apsnigti medžiai gražiai“, bus nerimta. Bet, jeigu pasakysi, kad „yra teritorija, mes nutiesime kelią, prijungsime tau elektrą, duosime mokesčių lengvatas“, tai tokiais būdais įmonės kursis“, – pabrėžė verslo atstovas.

Be to, jis tikino, kad „Brexit“ yra didžiulė galimybė Lietuvai susigrąžinti Didžiojoje Britanijoje esančius lietuvius.

„Kuo ten sudėtingiau, tuo didesnės galimybės mums, turint omeny ir tą mūsų diasporą, ten gyvenančią. Darykime taip, kad jie ateitų čia ne tik su savo darbo rankomis, bet ir su savo verslais“, – komentavo V. Sutkus.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė J. Rojaka tvirtino, kad apie 100 tūkst. lietuvių po „Brexit“ Lietuva priimti galėtų, tačiau abejojo, ar Lietuvoje esančios gyvenimo sąlygos juos tenkintų.

„Jeigu paimti visą teritoriją, tai, žinoma, juos apgyvendintume. Ar mes suteiktume jiems visas sąlygas, kurias jie norėtų matyti, tai vargu. Bet vargu, ar 100 tūkstančių žmonių iš karto grįžtu. Bet viskas eina palaipsniui – ekonomika kartu su žmonėmis. Jeigu ekonomika sparčiai vystosi, jeigu investicijas pritrauktume, jeigu aukštos kokybės darbo vietų kūrimas bus spartus, žmonių netrūks“, – dėstė J. Rojaka.

Tuo metu D. Henke priminė apie artėjantį referendumą dėl dvigubos pilietybės. Anot jos, būtent Lietuvos pilietybės išsaugojimas emigrantams taptų vienu svarbiausių žingsnių, stabdant lietuvių išsiskirstymą.

„Bet iki šiol niekas apie tai nešneka. Ir gerbiamas premjeras S. Skvernelis, ir V. Pranckietis, ir prezidentė D. Grybauskaitė, ir visų frakcijų vadai turėtų susivienyti šiuo klausimu“, – pažymėjo D. Henke.

Sutarė, kad reikia vieningos sistemos

V. Sutkus, kalbėdamas apie lėšų skyrimą emigracijos stabdymui, tvirtino matantis pavyzdžius, kai valstybės institucijos iš tikrųjų švaisto pinigus, kuriuos galima būtų investuoti į emigrantų susigrąžinimą. Kaip vieną pavyzdžių LVK vadovas įvardijo Užimtumo tarnybos vykdomą programą „Atrask save“, kuriai skiriama per 30 mln. Eur.

„Ką jie veikia už tuos pinigus? Jie ima chroniškus bedarbius, tai yra tuos, kurie nenori dirbti. Juos pasodina prie stalo, aiškina, kad iš ryto reikia atsikelti, išsivalyti dantis, kad dirbti yra gerai, o tingėti yra nelabai gerai. Ir taip keletą dienų, o trečią dieną, kai jau nebėra, ką aiškinti, sakoma: „jūs dabar pažaiskite kortomis, nes jūs turite čia sėdėti ir pasirašyti, kad čia dalyvavote tam, kad mes galėtume įsisavinti europinius pinigus“. [...] Toliau tokio pobūdžio programos veikia, pinigai yra taškomi, tai imkite šiuos pinigus ir panaudokite“, – pažymėjo V. Sutkus.

Jam pritarė parlamentaras Ž. Pavilionis. Anot jo, valstybės institucijos, mėgindamos stabdyti emigraciją, veikia individualiai, o ne kartu. Konservatorius siūlė sujungti pajėgas.

„Turėtų būti sukurta Sugrįžtančios Lietuvos agentūra“, – sakė Ž. Pavilionis.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vasiliausko atkirtis Jakeliūnui: Lietuvos bankas paviešino visus dokumentus (68)

Netylant kalboms, kad krizės metu komerciniai bankai galėjo manipuliuoti tarpbankinių palūkanų...

Banko kasininkė per klaidą išmokėjo 10 kartų daugiau: pinigus gavęs klientas – įkalintas (601)

Viename Vilniuje esančio banko skyriuje JAV dolerius į eurus išsikeisti panoręs Lenkijos pilietis...

Pigios sodybos lietuvių nebedomina: kokios ir už kiek labiausiai graibstomos? (259)

Artėjant vasarai, susidomėjimas sodybomis vėl ima augti. Daugelį lietuvių labai vilioja mintis...

Ukraina po Putino akibrokšo ragina imtis „realių veiksmų“ Maskvos atsakas: gėlėms dar per anksti (21)

Ukraina ketvirtadienį paragino Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą imtis veiksmų dėl Rusijos...

Jakeliūnas pristatydamas krizės tyrimo išvadas: per skandinaviškus bankus iš Lietuvos išėjo 9 mlrd. eurų įgėlė ir Grybauskaitei (295)

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto ( BFK ) komisija, atliekanti parlamentinį krizės priežasčių...

Po pralaimėto ketvirtfinalio – Šaro pokalbis su „Cavaliers“ vadovu (115)

Eurolygos ketvirtfinalio tarp Kauno „Žalgirio“ ir Stambulo „Fenerbahče “ ketvirtosiose...

Vilniaus oro uoste – istorinis skrydis (44)

Balandžio 26-osios naktį iš Vilniaus oro uosto pakilo vienas didžiausių keleivinių orlaivių „...

Sirgaliams tūkstantį „ačiū“ skyręs Walkupas: ta energija ir dvasia padarė šį sezoną ypatingą (38)

„Žalgirio“ pasirodymas Eurolygoje baigėsi. Ir nors sezoną pabaigė du skaudūs pralaimėjimai...

Nesulaukus Kim Jong Uno, atšauktas renginys. O tada jis atvažiavo išvyks anksčiau nei planuota (95)

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas penktadienį vertė garbės sargybą ir pareigūnus laukti...

„Fiat“ bijo baudų: vienijasi su „Tesla“, kad paslėptų savo automobilių taršą (8)

Automobilių gamintoja „ Fiat Chrysler Automobiles“ (FCA) sumokės kompanijai „Tesla“ šimtus...