Lietuvos karo akademijoje nuo ankstaus ryto girdisi šurmulys, čia prasideda nauji mokslo metai. Šiemet čia įstojo 120 jaunuolių, iš jų – 17 merginų. Vyresnieji juokiasi, jog šie dar spėjo pasidžiaugti vasara, nes dažniausiai nauji mokslo metai jiems prasideda rugpjūtį, o pirmauja akademijos studentai ne tik šioje srityje.
Čia mokosi didžiausia nuo koronaviruso paskiepytų studentų dalis Lietuvoje.
Jiems skiepas ne tik pareiga prieš šalį, bet ir galimybė mokytis auditorijose.
Karo akademijoje pasiskiepijo net 9 iš 10 studentų. Tokius skaičius pavyko pasiekti vakcinaciją pradėjus dar pavasarį.
„Kadangi esame pakankamai atskira bendruomenė – toks atskiras socialinis burbulas. Mes tik izoliacijoje būdami pakankamai saugiai jautėmės ir tų atvejų buvo labai nedaug. Tos vakcinos darbuotojai ir kariūnai laukė, kad galėtume pereiti į kontaktinį darbą, į karinį rengimą be apribojimų. To įkalbinėjimo nelabai reikėjo“, – LNK dėstė Lietuvos karo akademijos majoras Donatas Suchockis.
Anot Statistikos departamento paskelbtų duomenų, neatsilieka ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), taip pat ISM Ekonomikos ir vadybos universitetas. Juose pasiskiepijo 8 iš 10 studentų.
Panašūs skaičiai ir didžiausiose šalies aukštojoje mokykloje – Vilniaus universitete (VU). Ir nors nuo rugsėjo 1–osios kėdės auditorijose tuščios nebeliks, bet ribojimų išvengti nepavyks.
„Pačius skaitlingiausius užsiėmimus daugelis fakultetų linkę daryti nuotoliniu būdu. Tikrai seminarai, praktiniai užsiėmimai laboratorijose, paskaitos mažesnėse grupėse vyks gyvai“, – LNK teigė VU studijų prorektorius Valdas Jaskūnas.
Nuotolinis ir kontaktinis mokymas išlieka dėl saugumo – įsigaliojus Galimybių pasui tai palengvins ir privalomą kasdieninę patikrą.
„Reikės ir kantrybės, pakantumo. Nes kai kur tie srautai gali susidaryti didesni. Ir reikės laiko, kad tie Galimybių pasai būtų patikrinti“, – teigė VU atstovas V. Jaskūnas.
Mišraus mokymo derinimas reikalauja ir nemažų investicijų. Todėl tokiais įspūdingais vakcinavimo skaičiais pasigirti negalinčios mokymo įstaigos ne pačius lengviausius laikus.
Štai pavyzdžiui, Lietuvos verslo bei Socialinių mokslų kolegijose pasiskiepijo mažiau nei pusė studentų.
„Mes labai norėtume, kad ir studentai būtų pasiskiepiję. Bet, deja, kaip ir visoje Lietuvoje yra tas susiskaidymas, kai kurie net ir nesiruošia skiepytis“, – LNK kalbėjo SMK Vilniuje vadovė Lina Vaitkevičienė.
Skaičius bandoma keisti ir raginimais, su studentais kasdien bendraujama laiškais, telefonu.
„Kai kurie tėveliai skambino, patys studentai. Teigė, jog yra pažeidžiamos jų teisės. Tačiau mes jiems paaiškinome, kad jie turi pasirinkimo galimybę, tai nėra jokie prievarta. Tiesiog yra apribojamas jų dalyvavimas tiesioginiame kontakte paskaitų metu su dėstytojais“, – aiškino Lietuvos verslo kolegijos direktorė Angelė Lileikienė.
Anot kolegijos atstovų, nuotolinis mokymas studentų gyvenimo nepalengvins. Priešingai, bus draudžiamas tiesioginis kontaktas su dėstytojais, bus sudėtinga gauti reikiamos literatūros.
Vis dėl to tenka kovoti ne tik su studentais. Galvos skausmą kelia ir skiepytis atsisakantys dėstytojai.
„Deja, taip. Reikia pripažinti, kad yra dėstytojų, kurie kategoriškai atsisako skiepytis, mes turime tokių atvejų. Esame nustebę tokiu dėstytojų nesąmoningumu“, – sakė Lietuvos verslo kolegijos vadovė.
Ir nors Lietuvos verslo kolegija nenorintiems skiepytis dėstytojams suteikė teisę mokyti nuotoliu, Socialinių mokslų kolegija mano, kad teks būti griežtesniems.
„Tie, kurie piktybiškai atsisako skiepytis, tai mes sakome, jog norime, kad jie būtų pasiskiepiję. Jie turi eiti į kontaktą, todėl dirbti nebegali tokie dėstytojai“, – sakė SMK Vilniuje vadovė L. Vaitkevičienė.
Patį mažiausią imunizacijos procentą Lietuvoje turi aukštųjų mokyklų Klaipėdoje auklėtiniai, kurie mokosi kosmetologijos, alternatyviosios medicinos.
