„Ne­įsi­vaiz­duo­ju, kad man jau šim­tas me­tų. Ir links­mai, ir liūd­nai gy­ve­nau, bet me­tai vie­no­dai grei­tai pra­skrie­jo“, – su jau­du­lio aša­ra aky­se to­kiais žo­džiais vieš­nias sa­vo gim­ta­die­nio ry­tą pa­si­ti­ko Emi­li­ja Sta­šie­nė. Ir jei ne ta mis­ti­nė da­ta – 1913 me­tų bir­že­lio 13 die­na, įra­šy­ta jos as­mens do­ku­men­tuo­se, tik­rai ne­pa­ti­kė­tum, kad pa­šne­ko­vė jau įko­pė į an­trą šim­tu­ką. Me­tai Emi­li­jai ne­iš­dil­dė vei­do skais­tu­mo, akių švy­tė­ji­mo, rū­pes­čio dėl ar­ti­mų­jų ir švie­saus pro­to.
© Shutterstock nuotr.

Ant­rą­kart ne­iš­te­kė­jo, nes ne­no­rė­jo

Sen­jo­ra Emi­li­ja sa­ko iš pen­kių se­se­rų bu­vu­si vi­du­ri­nė, o da­bar li­ku­si vie­nin­te­lė. Jau­niau­sio­ji prieš ke­le­rius me­tus mi­rė. Į jos pa­svei­kin­ti at­vy­ku­sių vieš­nių iš val­džios rū­mų ir ins­ti­tu­ci­jos, ku­ri mo­ka pen­si­jas, pa­si­do­mė­ji­mą, ko­kia ta il­ga­am­žiš­ku­mo pa­slap­tis, ati­ta­rė: „Rei­kia ge­rą šei­mą tu­rė­ti, kad il­gai gy­ven­tum.“ Tal­ki­na­mi duk­ros Da­lios, ku­rios iš­puo­se­lė­tuo­se na­muo­se ant Ne­mu­no kran­to ji da­bar gy­ve­na, su­si­pa­žįs­ta­me su šim­ta­me­tės gy­ve­ni­mu.

Vai­kys­tė, jau­nys­tė ir dar­bin­giau­si me­tai pra­bė­go Ska­piš­kio apy­lin­kė­se, Ku­piš­kio ra­jo­ne. Tė­ve­liai val­dė apie 30 hek­ta­rų že­mės, tad ke­tu­rias duk­ras į moks­lus iš­lei­do, o Emi­liu­tę prie ūkio pa­li­ko. Ji ir šian­dien mums pa­ti­ki­no, kad la­bai my­lė­jo že­mę, dar­žus ir sa­vo Pet­rą, iš gre­ti­mo kai­mo į už­ku­rius at­ėju­sį. Su­si­tuo­kė juo­du ka­ro iš­va­ka­rė­se. Is­to­ri­niai įvy­kiai, krė­tę Eu­ro­pą, iki ka­ro pra­džios ne­už­ka­bi­no jau­nos Sta­šių šei­mos, bet po­ka­riu už per­skai­ty­tą an­ti­ta­ry­bi­nį laik­raš­tu­ką Pet­ras bu­vo su­im­tas.

Ke­le­tą mė­ne­sių iš­ka­lė­jęs Lie­tu­vo­je, iš­vež­tas į la­ge­rį Ko­mi­jo­je tar­dy­mui ir pa­leis­tas po 9 mė­ne­sių. Šei­ma po to­kio įvy­kio bai­mi­no­si pa­si­lik­ti tė­viš­kė­je, pra­si­dė­jus trė­mi­mams pa­li­ko ūkį ir bė­go, apie 1947-uo­sius ap­si­gy­ve­no Kau­ne. Sun­ku bu­vo ne­tu­rint lė­šų mies­te iš­gy­ven­ti, per­si­kė­lė į Kaz­lų Rū­dą, kur gy­ve­no Emi­li­jos se­suo. Pra­džio­je glau­dė­si jos na­muo­se, vė­liau ga­vo bu­tą be pa­to­gu­mų, ku­ria­me gy­ve­no iki se­nat­vės. Tik li­ki­mas Pet­rą la­bai anks­ti iš­si­ve­dė.

„Se­niai naš­lau­ja­me abi. Nei ma­no vy­ras, nei tė­ve­lis pen­kias­de­šimt­me­čių ne­su­lau­kė. Aš naš­lė ta­pau 48-erių, o ma­ma – dar jau­nes­nė. Ji dėl ma­nęs ne­iš­te­kė­jo an­trą kar­tą, nors be­si­per­šan­čių­jų ir bu­vo, o aš – dėl jos“, – šį Da­lios tei­gi­nį už­dangs­to šyp­se­na, pa­lik­da­ma vie­tos pa­mąs­ty­mams.

Ju­bi­lia­tė Emi­li­ja iš­sa­ko sa­vus pa­mąs­ty­mus: „Ne­iš­te­kė­jau, nes ne­no­rė­jau. My­lė­jau sa­vo vy­rą, ku­ris man bu­vo la­bai ge­ras. Da­bar nei vy­ro, nei Kaz­lų Rū­dos ne­sap­nuo­ju, nors gal­vo­ju apie tai ir mel­džiuo­si. Ap­skri­tai da­bar la­bai re­tai sap­nuo­ju.“

Rū­pes­tin­gu­mas ne­ap­lei­do

„Vie­nin­te­lė pas tė­ve­lius bu­vau. Aš taip pat tu­riu vien­tur­tį sū­nų Gin­ta­rą, vi­si džiau­gia­mės vie­nin­te­liu vai­kai­čiu Ma­tu.

Ma­my­tė jau bu­vo naš­lė, bet į il­gas me­di­ci­nos stu­di­jas ma­ne iš­lei­do. Daug dir­bo, kad ga­lė­čiau stu­di­juo­ti. Bai­gu­si moks­lus ga­vau dar­bo pa­sky­ri­mą į Mar­cin­ko­nis, ku­rių am­bu­la­to­ri­jo­je dir­bo la­bai ben­druo­me­niš­kas me­di­ci­nos dar­buo­to­jų ko­lek­ty­vas. Te­ko va­ži­nė­ti ir į Mer­ki­nę. Nors jau pa­ti už­si­dir­bau, me­nu, kai ma­ma iš Kaz­lų Rū­dos man at­ve­žė rū­pes­tin­gai su­vy­nio­tą (kad pa­ke­liui ne­iš­ir­tų) ki­li­mą. Ki­tą kar­tą at­vil­ko ki­bi­rą rau­gin­tų ko­pūs­tų. Tie­sio­gi­nio ke­lio ne­bu­vo, va­žiuo­da­vo trau­ki­niu į Kau­ną, iš jo – į Va­rė­ną, ta­da – į Mar­cin­ko­nis. Steng­da­vo­si at­vyk­ti ru­de­nį, kad ke­lias die­nas pa­vie­šė­tų, ba­ra­vy­kų pri­si­rink­tų.

Ma­ma mė­go ben­drau­ti, pui­kiai ga­mi­no, mez­gė. Jos fir­mi­nio „Na­pa­le­o­no“ re­cep­tą esu iš­sau­go­ju­si iki da­bar. Ma­ma jį kep­da­vo su sva­rai­niais ar­ba rau­do­nų­jų ser­ben­tų uo­gie­ne, bū­ti­nai Ka­lė­doms ir Ve­ly­koms. Iš jos ir aš iš­mo­kau lakš­tus šiam tor­tui iš­si­kep­ti. Ma­ma ir ge­rą duo­nos gi­rą ga­mi­no.

Ji la­bai pa­do­riai gy­ve­no ir sten­gė­si sau­go­ti ma­ne, kad do­rai gy­ven­čiau, ne­nu­klys­čiau“, – me­na duk­ra.

Ji at­vi­rai sa­ko ne­įsi­vaiz­duo­jan­ti gy­ve­ni­mo be ma­mos, ku­riai at­si­kraus­čius už­lei­do ge­riau­sią, švie­siau­sią kam­ba­rį, iš ku­rio bal­ko­no at­si­ve­ria vaiz­das į Ne­mu­ną ir pa­čios iš­puo­se­lė­tus gė­ly­nus, prieš ke­le­rius me­tus čia pat, tik už tvo­ros, mies­to val­džios įreng­tą dvi­ra­čių ta­ką.

Sen­jo­ra Emi­li­ja ry­tais li­ta­ni­ją pa­skai­to, ro­ži­nį su­kal­ba, su­val­go duk­ters pa­ga­min­tus pus­ry­čius už­si­ger­da­ma bal­ta ka­va. Ta­da pa­žiū­ri te­le­vi­zi­jos lai­dų, su vaikš­ty­ne dar pa­vaikš­to po erd­vius na­mus. Vi­są gy­ve­ni­mą rū­pes­tin­gu­mas jos ne­ap­lei­do. Ir gar­baus am­žiaus su­lau­ku­si ji daž­nai duk­ros pa­si­tei­rau­ja, ar du­rys už­ra­kin­tos, du­jos už­suk­tos, vis ra­gi­na ją ei­ti pail­sė­ti. Pa­ste­bi kiek­vie­ną nau­ją šios dra­bu­žį. Jai no­ri­si, kad vis­kas pa­do­riai bū­tų. O mes, Da­lios pa­so­din­tos prie gim­ta­die­nio vai­šių sta­lo, vis gir­dė­jo­me ra­gi­ni­mą siek­ti vai­šių.

Mi­šias au­ko­jo na­mie

Gra­žių žo­džių apie ma­mą ir duk­rą iš­gir­do­me ir iš kai­my­nų, bu­vu­sių ir esa­mų. Tik ge­rų at­si­lie­pi­mų iš­sa­kė ir vai­kai­tis Gin­ta­ras, ku­ris, kaip ir Emi­li­jos duk­ra, pa­si­rin­kęs me­di­ko spe­cia­ly­bę dir­ba Vil­niu­je.

„Vai­kys­tė­je daž­nai vie­šė­da­vau pas mo­čiu­tę, daug va­sa­rų pra­bė­go Kaz­lų Rū­do­je. Ji bu­vo ūki­nin­kai­tė, tvir­to cha­rak­te­rio, kul­tū­rin­gu­mo ir są­ži­nin­gu­mo pa­vyz­dys. Me­nu, kar­tą abu ėjo­me į par­duo­tu­vę, iki ku­rios ge­ras pus­va­lan­dis ke­lio. Grįž­tant su pir­ki­niais pu­siau­ke­lė­je ji pa­ste­bė­jo, kad par­da­vė­ja jai at­skai­čia­vo 40 ka­pei­kų dau­giau. Su­grį­žo­me jų ati­duo­ti. Bu­vau ne­di­de­lis ir tas ke­lias man bu­vo toks il­gas, bet at­ne­šė su­pra­ti­mą, kad ne­ga­li­ma pa­si­lik­ti to, kas tau ne­pri­klau­so“, – šian­dien tei­gia sa­vo sū­nų jau už­au­gi­nęs vai­kai­tis Gin­ta­ras.

Gim­ta­die­nio va­ka­ras šim­ta­me­tei Emi­li­jai do­va­no­jo daug emo­ci­jų ir iš­gy­ve­ni­mų. Šv. Ka­zi­mie­ro baž­ny­čios dva­si­nin­kai mi­šias, skir­tas jos gar­bin­gai su­kak­čiai, au­ko­jo duk­ros na­muo­se.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Pranašauja pieno krizę: kaip keisis kainos (315)

Pieno žaliavos kainoms drastiškai pajudėjus žemyn, pradėta nuogąstauti, kad tai gali būti...

Planas, kaip sustabdyti emigraciją: kai atmetė, išvyko dar pusė milijono (327)

Nors turėjome realią galimybę sustabdyti emigraciją prieš išsiplečiant jos mastams, ją...

Naujausi reitingai: „valstiečiai“ susigrąžino lyderio pozicijas (315)

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pagal populiarumą nežymiai aplenkė...

Vėl neišmiegojote? Jums padės vienas labai paprastas psichologinis triukas (26)

Kad ir kaip keistai tai skambėtų, žmonės šiais laikais yra vis labiau pavargę, bet vis sunkiau...

Tillersonas įspėja dėl karinių veiksmų prieš Šiaurės Korėją (26)

Jungtinės Valstijos įspėjo Šiaurės Korėją, kad atsisakymas vesti derybas galėtų iššaukti...

Orai: sausas ir šaltas periodas baigsis – vyraus krituliai (30)

Artimiausiomis dienomis temperatūra jau kils aukščiau. Dangų niaukstys debesys, kasdien...

Žalai dešimtas Dakaro etapas kainavo daug nervų

Po klasikinio ralio tipo greičio ruožų ir duobėtos bekelės Bolivijoje, Dakaro dalyviai vėl...

Dešimtasis Dakaro etapas: Vanagas finišą pasiekė vos su 3 ratais ir dar viena valanda baudos atnaujinta 06.53 val. (239)

Po neplanuotos pertraukos, kai dėl prasto oro buvo atšauktas devintasis etapas, jubiliejiniame...

Sveikos mitybos raciono karalius – kiaušinis: kuo jis mums naudingas (4)

Mitybos specialistai teigia, kad joks kitas produktas neturi tokio organizmui reikalingų medžiagų...

Imigrantus Airijoje anglų kalbos mokanti Egidija: patys nepakančiausi – lietuviai (3)

Egidija Vaitkienė jau 13 metų gyvena Airijoje . Monachano grafystėje suaugusiųjų kursuose ji...