„Mūsų Vyriausybė tikrai laikysis šio susitarimo. Ir noriu palinkėti, kad po kitų rinkimų, kitos Vyriausybės taip pat ne tik formaliai žiūrėtų į šį susitarimą, bet jį ir realizuotų“, - pirmadienį sakė Vyriausybės vadovas.
Pasak krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio, didžiausios sumos skiriamos bei toliau bus skiriama ginklavimuisi bei kariuomenės ginkluotės modernizavimui. ,,Du procentai leido kariuomenei atsigauti, du su puse procento bus jau didesnė atgrasymo priemonė. Susitarimas yra realus ir leidžia adekvačiai planuoti bei skirstyti resursus“, - teigė krašto apsaugos ministras.
,,Mes šalia to paskelbėme ir savo atskirą nuomonę tai, kad nuo 2020 metų, jeigu Vyriausybė būtų planuojama Tėvynės sąjungos, tai finansavimas būtų ambicingesnis, šiuos siekius, kurie iškelti šiame susitarime, mes bandytume pasiekti iki 2025 metų“, - teigė Gabrielius Landsbergis bei pridėjo, kad visuotinį šaukimą taip pat reikėtų svarstyti.
Pasirašydamos susitarimą, politinės partijos įsipareigojo iki 2030 metų gynybai skirti 2,5 proc. nuo BVP. 2022 m. bus svarstoma galimybė įvesti visuotinį vaikinų šaukimą atlikti karinę prievolę.
ELTA primena, kad kol kas vienintelis susitarimo kritikas - LSDP lyderis Gintautas Paluckas kaltino valdančiuosius įsitraukiant į ginklavimosi varžybas, kai didelė dalis Lietuvos skursta. Šalininkai atkerta - negalima priešinti išlaidų gynybai ir socialinėms reikmėms, nes finansuoti privalu abu sektorius, o nemaitindami savo kariuomenės, maitinsime svetimą.