Suskilus Liberalų ir centro frakcijai, vienybės laikais į tris komitetus deleguoti šeši tuometiniai liberalcentristai po skilimo liko Liberalų frakcijoje - dalį šių postų jie perleis buvusiems kolegoms.

Perdalinant postus, vietomis susikeis Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Sveikatos reikalų komitetų nariai - liberalcentristas Vytautas Bogušis keliaus į NSGK, tuo tarpu iki šiol šiame komitete dirbantis liberalas Vytautas Čepas užims buvusio kolegos vietą SRK.

Du atstovus Ekonomikos komitete iki šiol turintys liberalai vieną vietą užleis liberalcentristui Sauliui Lapėnui.

Ekonomikos komitetą paliksiantis Liberalų frakcijos seniūno pavaduotojas Eligijus Masiulis užimti S.Lapėno vietos Kaimo reikalų komitete (KRK) nepanoro - jis deleguojamas į Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą (VVSK).

Seimui pritarus tokiems siūlymams, keisis šiuo metu nustatytas parlamentinių komitetų narių skaičius - KRK vienu nariu sumažės, VVSTK padaugės.

Švietimo, mokslo ir kultūros komitete (ŠMKK), kaip iki šiol, liks dirbti du Liberalų frakcijos atstovai - Gintaras Steponavičius bei Dalia Teišerskytė. Liberalcentristai savo kvotos

ŠMKK nereikalavo.

Pagal Seimo statutą, tikslus komiteto narių skaičius nustatomas Seimo nutarimu, komitetai sudaromi išlaikant proporcinio frakcijų atstovavimo principą. Parlamentaras gali būti tik vieno komiteto narys, išskyrus Europos bei Užsienio reikalų komitetus, kuriuose gali dirbti ir kitų komitetų nariai.

Liberalų ir centro frakcija Seime suskilo, kai iš Liberalų ir centro sąjungos buvo pašalinti penki partijos lyderiui, Vilniaus merui Artūrui Zuokui oponavę Seimo nariai.

Vilniaus mero oponentai Seime liko senojoje Liberalų ir centro, kuri vėliau buvo pervadinta tiesiog Liberalų, frakcijoje, šalininkai susibūrė į Liberalų ir centro sąjungos frakciją.

Liberalų frakcija turi 10, Liberalų ir centro sąjungos - 8 narius.