„Aš nemanau, kad mano nuomonė pasikeitė. Pirmiausiai, tai nebuvo taip, kad švietimo ministrė, išeidama į Vyriausybę, pasiėmė 14 tūkst. iš Kauno miesto savivaldybės kasos“, – antradienį LRT radijui sakė I. Šimonytė.
„Ministrė mane patikino, kad ji pagal tą tvarką už tas gaunamas lėšas kas mėnesį atsiskaitė taip, kaip tvarka reikalavo. Aš nematau pagrindo ja netikėti. Ji pati paprašė, kad tos ataskaitos būtų paviešintos – kaip turbūt ir kitų tarybos narių ataskaitas būtų gerai paviešinti. Tokiu atveju turbūt į visus klausimus būtų galima atsakyti iki galo“, – nurodė ji.
Premjerė akcentavo, kad viešojoje erdvėje susidarė klaidingas įspūdis, jog jos vadovaujamos Vyriausybės ministrė prieš palikdama tarybos narės pareigas galimai neskaidriai įsisavino beveik 14 tūkst. eurų. Politikė pabrėžė, kad ši suma – kelis metus gautų mėnesinių išmokų suma. Už šią sumą, pasak I. Šimonytės, J. Šiugždinienė įsigijo ir kompiuterinės technikos, būtinos darbui savivaldos taryboje.
„Žinoma, kad aš su ministre kalbėjausi, kokios tai buvo išlaidos. Ji man aiškiai paaiškino, kad, pavyzdžiui, kai ji pradėjo dirbti taryboje, jai buvo reikalingas kompiuteris, jai buvo reikalingas spausdintuvas ir kiti dalykai, kurių ji tam darbui neturėjo“, – aiškino Vyriausybės lyderė.
I. Šimonytė pažymėjo, kad atidžiai susipažino su laikinojoje sostinėje galiojančiu reglamentu, nustatančiu, kaip ir kokiu būdu tarybos nariai turi atsiskaityti už kanceliarines išlaidas. Konservatorė pripažino, kad Kaune galiojanti tvarka „nėra vykusi“. Todėl, tęsė premjerė, imtis pokyčių ir skaidrinti savivaldos politikų išlaidas yra būtina.
„Pagal Kauno miesto savivaldybės reglamentą, kurį man teko išnagrinėti – nors šiaip mielai nebūčiau to dariusi – miesto tarybos nariams priklauso 0,6 vidutinio darbo užmokesčio vadinamoji kompensacija įvairioms išlaidoms, susijusioms su nario veikla“, – kalbėjo konservatorė.
„Taip, Kauno miesto savivaldybės tvarka, mano supratimu, nėra vykusi. Bet tai, turbūt, nėra vienintelė savivaldybė, kur ta tvarka nėra vykusi. Todėl būtų geriausia, jeigu šie dalykai būtų vieningai sureglamentuoti, visos šios išlaidos būtų viešai skelbiamos. Ir tuomet jau būtų galima ne spekuliuoti, ne spėlioti, o tiesiog matyti tai, kas yra viešai paskelbta“, – pabrėžė I. Šimonytė.
Atmeta kritiką dėl laužomo skaidrumo pažado
Visuomenininkui Andriui Tapinui paviešinus informaciją apie tai, kad vienas iš Vyriausybės narių, dirbdamas Kauno taryboje, galimai piktnaudžiavo išmokomis, ir dar neįvardijus konkrečios ministrės J. Šiugždinienės, I. Šimonytė nurodė, kad, žiniai pasitvirtinus, toks politikas nebegalėtų tęsti darbo jos Vyriausybėje.
Vėliau premjerė nurodė, kad spręsianti apie situaciją tik tinkamai išanalizavusi jos aplinkybes ir pasikalbėjusi su pačia J. Šiugždiniene.
Tokia I. Šimonytės laikysena sulaukė nemažai kritikos tiek iš opozicijos, tiek iš apžvalgininkų – konstatuota, kad Vyriausybė netęsi kadencijos pradžioje duoto skaidrumo pažado.
Visgi, pati premjerė nesutinka su tokiu vertinimu.
„Matote, aš žinau, kad viešoji erdvė yra labai greita mesti kaltinimą, ir politikų dalia, kad jiems paprastai tenka teisintis“, – aiškino politikė.
Kalbėdama ji priminė kitas visuomenės dėmesio ir klausimų dėl skaidrumo standartų sulaukusias istorijas – pavyzdžiui, artimos Laisvės partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės draugės Agnės Belickaitės įsidarbinimą „Lietuvos geležinkeliuose“.
„Buvo nuspręsta tiesiog visuotiniu sutarimu, kad tai yra interesų konfliktas. Aš tuomet sakiau, kad nematau čia interesų konflikto. Reputacinę žalą, dėl visos istorijos ir atrankos, kaip ji vyko – taip, matau. Bet ne interesų konfliktą. Tą patį patvirtino ir VTEK (Vyriausioji tarnybinės etikos komisija – VTEK)“, – pasakojo I. Šimonytė.
„Panaši istorija yra buvusi su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu ir jo kažkokios 55–os valdytos dukterinės įmonės, kurios versle nedalyvauja, kažkuriuo metu investuotomis lėšomis į „Ignitį“, – tęsė ji.
Vertindama rezonansą sukėlusias istorijas, I. Šimonytė pažymėjo pasiliekanti sau teisę išsiaiškinti situaciją iki galo ir nesiimti skubotų sprendimų.
„Aš pripažįstu visų teisę mane kritikuoti, bet aš, vis dėlto, pasilieku sau teisę išsiaiškinti situaciją iki galo. Šiuo atveju, kalbant apie skaidrumą, ministrė (J. Šiugždinienė – ELTA) nieko neslepia, ji pati paprašė, kad tos ataskaitos būtų paviešintos. Tegul jas paviešina ir viskas aišku, kas buvo tose ataskaitose surašyta“, – apibendrino ji.
ELTA primena, kad abejonės, ar J. Šiugždinienė skaidriai naudojosi savivaldybės tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis, kilo po to, kai praėjusios savaitės ketvirtadienį visuomenininkas A. Tapinas paskelbė, kad politikė prieš pradėdama darbą ministerijoje galimai neskaidriai įsisavino beveik 14 tūkst. eurų.
Prezidentūra sako, kad sprendimas dėl ministrės likimo poste – premjerės Ingridos Šimonytės rankose. Pasak valstybės vadovo Gitano Nausėdos patarėjo Tomo Beržinsko, prezidentas, esant poreikiui, šį klausimą asmeniškai aptars su Vyriausybės lydere.
Tuo metu Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos vadovybė tvirtina, kad pasitikėjimas J. Šiugždiniene nėra susvyravęs. Pasak konservatorių Prezidiumo, ministrė, eidama Kauno miesto savivaldybės tarybos narės pareigas, už kanceliarines lėšas atsiskaitinėjo savivaldybėje nustatyta tvarka. Todėl, TS–LKD vertinimu, ji nepadarė jokių nusižengimų.
Tęsiantis A. Tapino tyrimams, Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai šią savaitę pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.
