aA
Prieš 32 metus, sušukęs: “Už Lietuvą!”, Kaune susidegino Romas Kalanta. Tačiau istorijos vadovėliuose nutylimas faktas, kad tais pačiais 1972 metais susidegino dar dvylika lietuvių. Net ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę, užfiksuota keliasdešimt susideginimų ar bandymų tokiu būdu pasitraukti iš gyvenimo.
R.Kalantai skirtas paminklas
© ELTA
Išvadinti alkoholikais ir ligoniais

Istorikas Arvydas Anušauskas prieš aštuonerius metus mėgino išsiaiškinti, kas tie kiti nusižudžiusieji 1972 metais. Pavyko sužinoti tik kelių žmonių pavardes. “Tyriau visų KGB skyrių dokumentus, bet jie nedaug tepadėjo. Dokumentai dingę. Tačiau neprarandu vilties, kad kada nors tiesa išaiškės. Nuo tų įvykių praėjo nedaug laiko”, - sakė A.Anušauskas.

Jis sakė nesitikįs, kad atsilieps nusižudžiusių žmonių artimieji. “Jiems apie tai kalbėtis nėra malonu. Kartą kalbėjau su vieno susideginusio vyro dukra. Negalėčiau pasakyti, kad susideginusių žmonių artimieji didžiuotųsi tokiais poelgiais”, - sakė istorikas.

Kaip istorikui pavyko išsiaiškinti, 1972 m. gegužės 29 d., praėjus dviem savaitėms po R.Kalantos susideginimo, Varėnoje, prieš tai iškėlęs trispalvę, susidegino Stonys. Tų pačių metų birželio 3 d. Kaune susidegino Andrius Andriuškevičius. Birželio 22 d. Šiauliuose susidegino keturiasdešimtmetis Juozapas Baracevičius, nieko bendra neturėjęs su hipiais.

“KGB jau kitą dieną padarė išvadą: “J.Baracevičius stovėjo apimtas ugnies, užsidengęs rankomis akis ir visiškai nereagavo į skausmą ir nekvietė pagalbos, nesiskundė ir ligoninėje. Numanome, kad tai yra girtumo ir psichiškai nenormalios būsenos padarinys”, - žurnale “Genocidas ir rezistencija” pernai rašė A.Anušauskas.

Šiems atvejams KGB ir partinė valdžia buvo pasirengusios: nuolat buvo kartojamos išvados apie sirgusius šizofrenija, alkoholizmu ar psichiškai nenormalius žmones. Istorikas mano, kad tarp tų keliolikos savižudybių galėjo būti ir politinių.

KGB neįvertino susideginusiųjų įtakos

Štai ką minėtame straipsnyje toliau rašo A.Anušauskas. “Jau 1973 m., analizuodamas Kauno įvykius, KGB pirmininkas Juozas Petkevičius iškėlė klausimą: “Ar galėjo administraciniai organai bendromis pastangomis neleisti tų įvykių?” ir pats atsakė: “Galėjo, jeigu iš pat pradžių būtų teisingai įvertinę neįprastą Kalantos savižudybės būdą ir numatę galimą kai kurių Kauno jaunimo grupių reakciją, jei gerai būtų susipažinę su operatyvine padėtimi tarp neorganizuoto jaunimo, chuliganiškų elementų ir ryžtingai kovoję su jais”.

Ne tik dėl KGB aktyviai formuoto neigiamo požiūrio į susideginimus, bet ir dėl dalies visuomenės nevienareikšmiško savižudybių vertinimo, vėlesniais metais tokių drastiškų protesto formų beveik neliko.

Buvo paplitusi protesto forma

Susideginimas kaip protesto forma tuo metu buvo paplitęs. 1963 m. Vietname susidegino budistų vienuoliai, 1969 metų sausio 16 dieną čekų studentas Janas Palachas susidegino (mirė po trijų dienų), protestuodamas prieš sovietų invaziją į Čekoslovakiją.

Po trijų mėnesių, 1969 metų balandžio 13 dieną Rygoje prie “Laisvės” paminklo mėgino susideginti J.Ripis. Jis apsipylė benzinu, iškėlė plakatą, kuriame reiškė savo nesutikimą su sovietų kariuomenės įvedimu į Čekoslovakiją. Latvį sulaikę jūreiviai nugabeno į psichiatrijos ligoninę. KGB pareiškė, kad J.Ripis yra sionistiškai nusiteikęs, laikosi politiškai priešiškų pažiūrų, kurias suformavo Izraelio propaganda.

Vadinamas antruoju Kalanta

Be R.Kalantos atvejo, politinėmis savižudybėmis susideginant laikomos dar kelios lietuvių mirtys. 1990 metų balandžio 26 d., protestuodamas prieš Sovietų Sąjungos vykdomą blokadą, 52 metų marijampolietis Stanislovas Žemaitis susidegino Maskvoje priešais Didįjį teatrą.

Vilkaviškiečiai antruoju Kalanta vadina Antaną Kalinauską. Jis 1976 metais pabėgo iš sovietų armijos, bet motina įkalbėjo sūnų grįžti į dalinį. Jaunuolis su mama traukiniu nuvyko į Gulbino miestą Latvijoje, kur Antanas tarnavo.

“1976 m. rugpjūčio 10 d. motina liko stotyje laukti žinios iš kareivių, o sūnus kareivinėse apsipylė benzinu ir liepė kareiviams žiūrėti, kaip už Lietuvą, laisvę ir Dievą dega lietuvis. Jis mirė kitą dieną. Tik po dviejų mėnesių leido palaikus iškasti ir pasiimti. Parvežtą palaidojo Vilkaviškyje”. Šios žinios apie A.Kalinauską buvo išspausdintos Lietuvių enciklopedijos 37 tome, išleistame 1985 metais.

Per vietinę spaudą buvo kreiptasi į žmones ir prašyta atsiliepti žinančiuosius, kur yra jaunuolio kapas ir jo artimieji. A.Kalinausko kapas buvo surastas. Atsiliepė A.Kalinausko brolio sūnus, kuris gyvena Kybartuose. Jis informavo, kad gyva ir jaunuolio motina Angelė.

Atsiliepė ir artima motinos darbo draugė Emilija Matukaitienė, kuri dalyvavo perlaidojant Antaną. “Prisimenu, kad motina, sukniubusi prie karsto, raudojo ir kartojo žodžius: “Pasirinkai skausmingą kančios kelią”, - “Kauno dienai” sakė E.Matukaitienė.

Gyvas fakelas veržėsi per SSRS sieną

Žinomas skulptorius Rimantas Daugintis (gimęs 1944 m. gegužės 21 d. Kretingos r.) 1990 m. gegužės 9 d. susidegino prie SSRS-Vengrijos sienos, protestuodamas prieš sovietinio režimo politiką Lietuvoje. R.Daugintis yra sukūręs apie 100 skulptūrų, išmėgino įvairius skulptūros žanrus. Vienas garsiausių jo darbų - keturių metrų aukščio “Lakštingala”.

Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas Vaclovas Krutinis “Kauno dienai” pasakojo, jog R.Daugintis turėjo savitą stilių, dirbo su humoru ir buvo pilnas optimizmo.

“Tai buvo politinis protestas. Rimantas vyko į simpoziumą Vengrijoje, vežėsi savo darbų. Įvyko konfliktas su SSRS pasieniečiais. R.Daugintis sureagavo ūmiai: į aną sienos pusę bėgo jau degdamas gyvu fakelu. Po kelių dienų jis mirė ligoninėje. Sulaukėme valdžios reakcijos, tačiau tai nebuvo smerkimas. Tuometinė Aukščiausioji Taryba padėjo skulptoriaus šeimai išvažiuoti į Vengriją. R.Daugintis neužmirštas, rengiamos jo darbų parodos, šeima žada išleisti apie jį knygą. Tik vienas faktas liūdina: prieš metus iš jo personalinės parodos pavogti keli darbai iki šiol nerasti”, - sakė V.Krutinis.

Akcija prie Lenino paminklo

1989 m. kovo 3 d. Klaipėdoje, prie Lenino paminklo, susidegino liaudies meistras dailininkas marinistas Vytautas Vičiulis (gimęs 1951 m. spalio 16 d. Skuodo r.). Kurį laiką kartu su juo dirbęs tapytojas Danas Andriulionis “Kauno dienai” sakė niekada neabejojąs dėl savižudybės politinio atspalvio.

“Tuo metu spaudoje buvo pasirodęs straipsnis, kad V.Vičiulis buvo nesveikas, bet tuo netikiu. Gerai jį pažinojau, tai buvo jautrios sielos žmogus, niekada nekilo abejonių dėl jo politinių pažiūrų”, - sakė V.Vičiulis.

Pilėnų didvyriai: realybė ar mitas?

Dar mokyklos suole lietuviai sužino, kad ne R.Kalanta buvo pirmasis susideginęs didvyris. Tikru lietuvių patriotizmo simboliu yra tapęs 1336 metais įvykęs Pilėnų mūšis. Kaip teigia legenda, Margirio vadovaujami pilies gynėjai, matydami, kad neatsilaikys, visi iki vieno išsižudė ir susidegino.

Šių metų kovo 11 d. vyskupas Jonas Kauneckas Seime kalbėjo: “Visada mūsų tauta buvo ypatinga - didvyrių tauta. Štai Vyganto Marburgiečio kronika pasakoja: 4 tūkstančiai Pilėnų gynėjų, matydami, kad pralaimi, nutarė susideginti. Kryžiuočiai, pamatę degančius vyrus, pasibaisėję pabėgo - kas gali nugalėti šią tautą, jei ji greičiau eina į ugnį negu į nelaisvę?”.

Kaip stipriai lietuviams į sąmonę įsiskverbęs yra Pilėnų herojiškumo įvaizdis, rodo ir poezijos pavyzdžiai. Štai Liūnė Sutema (Zinaida Nagytė-Katiliškienė) savo eilėse sako: “Metas susideginti. Metas susideginti, Kaip Pilėnams prieš vergiją”.

Tuo tarpu archeologai neabejoja, kad Pilėnų įvykiai yra apaugę mitais. “Paprastai piliakalnių aikštelės būdavo 200-300 kv.m pločio. Vienam kariui reikalingas vienas kvadratinis metras. Pavyzdžiui, Kauno pilies perimetras yra apie 320-330 metrų. Čia galėjo tilpti iki 500 karių. Nors Pilėnų vieta nežinoma, sunku įsivaizduoti tų laikų pilį, kurioje galėtų tilpti 4000 žmonių. Manęs šie skaičiai nestebina: tais laikais metraštininkai smarkiai padidindavo skaičius. Mūsų romantikai juos perkėlė į istorijos knygas”, - sakė Algirdas Žalnierius.

Anot jo, pilyse vienu metu budėdavo apie 50-60 vyrų. “Keli tūkstančiai netilptų, jie painiotųsi vienas kitam po kojomis, nebūtų kuo jų maitinti”, - aiškino archeologas.

Bažnyčia meldžiasi už savižudžius

Manoma, kad dalį katalikų nuo savižudybių atgraso Bažnyčios ir Dievo baimė. Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai Darius Chmieliauskas teigė, jog negalima sakyti, kad bažnyčia smerkia savižudį. “Bažnyčia meldžiasi už pasikėsinusį į savo gyvybę. Bažnyčia smerkia blogį ir nuodėmę, o ne asmenį”, - teigė D.Chmieliauskas, remdamasis Didžiuoju katekizmu.

Anot Bažnyčios mokymo, gyvybė priklauso Dievui ir žmogus negali jos atimti. “Savižudybė paniekina artimo meilę. Jei savižudybe siekiama duoti pavyzdį, ypač jaunimui, tai ji tampa ir dideliu papiktinimu”, - aiškino D.Chmieliauskas. Jis nenorėjo komentuoti Bažnyčios požiūrio į R.Kalantos atvejį. “Konkretaus asmens poelgį sunku įvertinti”, - teigė D.Chmieliauskas.

Katalikų bažnyčios durys uždaros savižudžių laidotuvėms, kunigai nesutinka atvykti ir į kapines. Išimtis - jei velionis buvo psichiškai nesveikas.

Žudosi ir sveiki

Lietuvos suicidologijos asociacijos prezidentas Alvydas Navickas teigia, kad kiekvienas savižudybės atvejis ir jo paviešinimas gali paskatinti imitaciją.

“Ypač tarp jaunų žmonių. Ar galėjo R.Kalantos pavyzdys paskatinti daugiau savižudybių? Žinoma, kad galėjo, bet visų įvykių suvesti tik į tai negalima”, - sakė gydytojas.

Anot jo, dabar jaunimui mokykloje nėra per daug akcentuojami Pilėnų ir R.Kalantos atvejai. “Išlaikoma saugi riba. Žinoma, dabar nėra tokios situacijos, jog reikėtų prieš kažką protestuoti”, - sakė A.Navickas.

“Kauno dienai” pavyko užfiksuoti aštuonis atvejus, kai 1996-2003 metais Lietuvoje susidegino aštuoni žmonės. Keliolika bandymų nepasisekė, nes sutrukdė kiti asmenys ar gyvybę išgelbėjo medikai.

2001 metų lapkričio 8 dieną susideginti prie Prezidentūros bandė tauragiškis Stasys Andrikėnas. Jis ketino nusižudyti dėl to, kad baldų įmonė jam nesumoka įsiskolinto atlyginimo. Susideginti sutrukdė policijos pareigūnai. Vėliau medikai ištyrė S.Andrikėno psichinę sveikatą, bet sutrikimų nerado.

Kazimieras Uoka, būdamas Seimo nariu, kelis kartus grasino susideginti. “Tada mes ir jį, ir kitus politikus prašėme nenaudoti tokių dalykų politiniams tikslams”, - sakė A.Navickas.

Pašnekovas pažymėjo, kad visame pasaulyje dažniausia protesto forma yra ne susideginimas, o susisprogdinimas. “Dažnai taip sužalojami ir kiti žmonės”, - sakė jis. Anot jo, nėra abejonių, kad žudosi ir visiškai psichikos požiūriu sveiki žmonės. “Tokių yra apie 5-10 proc. Tai liudija žinomi faktai”, - teigė gydytojas.

Abejojantiesiems, jog apie savižudybes reikia kalbėti atsargiai, galima priminti šią statistiką. Lietuvoje kasdien nusižudo vidutiniškai penki žmonės, o autoavarijose kiekvieną dieną žūsta vidutiniškai du žmonės.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Lietuva nusprendė: į „Euroviziją“ vyksta Jurijus Veklenko! pildoma (1023)

Po keletą mėnesių trukusios įnirtingos kovos paaiškėjo, kad daugiausiai publikos simpatijų...

„Lentpjūvė iš pragaro“ – viena brutaliausių Antrojo pasaulinio karo paslapčių (134)

Po daugiau nei 70 metų tylos į viešumą braunasi viena ilgiausiai saugotų ir siaubingiausių...

Orai: ateina pavasaris

Sekmadienį mūsų šalyje debesys pamažu plonės, vakariniuose rajonuose vis dažniau pasirodys...

Abejojama, ar Valančiūnas galės padėti savo ekipai Klivlande (11)

Memfio „Grizzlies“ klubas išplatino sąrašą žaidėjų, kurie negalės padėti artimiausiame...

Unikauskas pataria – ką daryti, kad nereikėtų vaistų: sveikata priklauso nuo 4 dalykų (36)

„Mūsų sveikata nemažai priklauso nuo mūsų pačių, tik labai svarbu laikytis keturių...

Skandalas dėl pinigų plovimo „Swedbank“ kirto skaudžiai: prarado milijardus, reputacijai – smūgis (155)

Pinigų plovimo skandalo centre atsidūrusio vieno didžiausių Švedijos bankų „Swedbank“...

Laidotuvių tradicijos keičiasi kardinaliai: organizatorė išklojo keistus lietuvių pageidavimus (18)

Dar prieš kelerius metus išgirdę žodį „ laidotuvių planavimas “, daugelis turbūt būtų...

Kūdikiui atliko labai neįprastą operaciją: ar jos reikia, išduoda ir veidas (26)

„Gimė gražus kūdikis, o vėliau galvos forma ėmė keistis, ar tai normalu?“, – Vaikų...

Dainiaus Sinkevičiaus knygos „Pravieniškių mafija“ pristatymas Vilniaus knygų mugėje (10)

Vasario 23 d. 19 val. tiesiogiai iš Vilniaus Knygų mugės — žurnalisto Dainiaus Sinkevičiaus...