Posėdyje buvo pristatyti aplinkos tyrimų Alytaus miesto ir rajono savivaldybėse rezultatai, aptartos savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos Alytaus mieste ir rajone padarinių šalinimo priemonės ir problemos.
Užteršta teritorija neišsiplėtė
Po beveik 2 valandas trukusio susitikimo, Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė žurnalistams pirmadienį sakė, kad ekstremali situacija išlieka Alytaus mieste ir rajone.
„Tie tyrimai (rodo, kad užteršta, aut. p.) teritorija likusi ta pati, ekstremali situacija tiek Alytaus miesto ir Alytaus rajono savivaldybėse išlieka, bus tęsiama tol, kol padariniai ir kiti mūsų priimti sprendimai nebus įgyvendinti iki pabaigos“, – sakė ji.
„Mes aptarėme, kaip yra šalinami padariniai. Pagrindinė problema yra vandens, susirinkusio rūsiuose, išvežimas“, – teigė ministrė.
„Kalbėjome apie tai, kad visuomenės informavimas neturi nenutrūkti, net jei gaisras yra užgesintas. Apie tyrimus, rezultatus ir rekomendacijas gyventojams, kurios gali kisti, (informacija, aut. p.) bus teikiama ne rečiau kaip kartą per savaitę“, – kalbėjo R. Tamašunienė.
Ji teigė, kad poreikio ekstremalią situaciją skelbti valstybės lygmeniu neišsakė nė vienas susitikime dalyvavęs asmuo.
„Matome, kad nei teritorija plito į kitas savivaldybes, tvarkosi gerai, visa pagalba iš valstybės yra užtikrinama“, – tikino ministrė ir pridūrė, kad pagalba savivaldybei bus teikiama.
Ministrės teigimu, situacija yra „gerai suvaldoma“. R. Tamašunienė žurnalistams sakė, kad kol kas sunku pasakyti, kiek tiksliai kainuos ši nelaimė. Tačiau prabilo apie tai, kad sumos gali būti milijoninės.
„Labai skirtingai, nuo Aplinkos ministerijos sumos bus milijoninės. Savivaldybės pateikė kitokius skaičiavimus – nuo 100 iki 150 tūkst. eurų skirtingiems poreikiams. Šios dienos poreikiai yra dvi dalys: dabar reikalinga patenkinti poreikius, susijusius su viršvalandžiais ir ūkininkų patirta žala, atliktais tyrimais. Bet ar bus dar kitų, jau patirtų finansinių kaštų, ateityje bus nuolat teikiama Finansų ministerijai, tam bus pasitelktas valstybės rezervas“, – sakė ministrė.
„Be abejo, vyksta ikiteisminis tyrimas, savininko (taip pat pasibaigus ikiteisminiam tyrimui) atsakomybės nemažėja. Kol kas yra ekstremali situacija, padarinius tvarko savivaldybė su kitomis institucijomis. Bet po jos savininkas turės atlikti reikalingus darbus. O tie nuostoliai, tikiuosi, kad po tyrimų bus išieškoti iš savininko“, – sakė ji.
„Vienas svarbus aspektas yra finansavimas, institucijos pateikė duomenis, koks lėšų poreikis yra dabar. Tai ir savivaldybės, bet tai ne galutinis mūsų apibendrinimas, bus atliekami reikalingi tyrimai: dirvožemio, bus atliekamas bio monitoringas žmonių sveikatos, ilgalaikiai tyrimai, kiti taršos padariniai, kurie gali paaiškėti, kol ekstremali situacija lieka apskelbta, bus teikiama informacija Finansų ministerijai“, – apie padarinius kalbėjo ministrė.
Aplinkos ministerijos gauti Lietuvos geologijos tarnybos tyrimų rezultatai parodė, kad gaisras didelės žalos dirvožemiui Alytuje nepadarė.
Pateikė naujausią rekomendaciją
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Darius Remeika žurnalistams teigė, kad nuolat atrenka mėginius ir vykdo tyrimus.
„Mūsų didžiausias rūpestis yra pienas. Per du kartus sumažinome potencialiai užterštų kaimų skaičių. Šiuo metu apribojimai yra pieno patekimui į rinką panaikinti 12 kaimų. Antra labai svarbi mums žinia, kad praėjusios savaitės pabaigoje gavome atsakymus iš laboratorijų dėl žolės ir želmenų tyrimų, čia susirūpinimas“, – apie tyrimų rezultatus kalbėjo D. Remeika.
„Kadangi Miklusėnų gyvenvietėje atrinktoje žolėje dioksinų kiekis ženkliai viršija normas. Ir kitame kaime, kuris yra šiek tiek toliau nuo gaisro židinio, Raudonikių, ten atrinktose želmenyse taip pat viršija dioksinų kiekis leistinas normas. Čia tie mėginiai buvo atrinkti prieš lietūs, kol tarša egzistavo paviršiuje“, – aiškino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas.
Pridurdamas, kad ir toliau išlieka nurodymas neganyti gyvulių, nenaudoti žolės gyvūnams šerti. Bet galima nupjauti žolę sandėliuoti.
„Didžiausia tarša yra nuo pusantro iki 8 kilometrų nuo gaisravietės“, – sakė jis.
Pradėjo vardinti sumas
Alytaus miesto administracijos direktorius Rolandas Juonys sakė, kad prieš akis dar didžiausias darbas.
„Situacija mieste gerėja, gaisras užgesintas jau senokai, bet padariniai dar nelikviduoti. Šiandien įpusėjo antros patalpos valymo darbai – išvežamos kenksmingos medžiagos, tą atlieka „Toksika“. Darbus planuojama baigti lapkričio 23-35 dienomis. Laukia trečioji patalpa, pati sudėtingiausia, laukia ilgas darbas, kai reikės atskirti pavojingas medžiagas nuo nepavojingų“, – naujausiomis žiniomis dalijosi R. Juonys.
Jo teigimu, susikaupęs vanduo valymo rezervuaruose taip pat yra dar neišspręstas galvosūkis.
„Galime pasigirti, kad pavojingas vanduo, kuris buvo susikaupęs gaisravietės rūsyje, praėjusią savaitę buvo išpumpuotas į rezervuarą ir dabar ten saugomas“, – sakė jis. Pridurdamas, kad buvo sustabdytas kenksmingo vandens smelkimasis į gruntą.
R. Juonys paviešino ir skaičius dėl nuostolių.
„Pati savivaldybė gesindama šį gaisrą patyrė apie 100 tūkst. eurų išlaidų šiai dienai. Pretenzijų už 135 tūkst, pateikė ūkio subjektai, dar ne visi pateikė dokumentus, dar jie gali keistis“, – sakė Alytaus miesto savivaldybės atstovas, pridurdamas, kad skaičius dar tikrai bus didesnis.
Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Jociunskaitė džiaugėsi išgirdusi apie susitarimą dėl gyventojų sveikatos patikrinimo.
„Mums buvo labai svarbu išgirsti, kaip bus vykdoma ar iš viso vykdoma gyventojų sveikatos monitoringas. Šiandien išgirdome gan tiksliai, kad jis bus, išgirdome ir terminus. (…) Tikrai yra labai didelis susidomėjimas iš gyventojų“, – sakė G. Jociunskaitė.
Dėl nuostolių kompensacijos, Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorės teigimu, jau kreipėsi 18 ūkininkų ir kitos įstaigos.
„Kol kas bendra suma yra 45 tūkst. eurų, manome, kad teiksime kas dvi savaites, turime daug ūkininkų. Prognozuojame, kad po 40 tūkst. eurų kas dvi savaitės, tokia bus žala“, – sakė ji. Bet bendros galimos sumos prognozuoti ji nenorėjo.
Tyrimus kartos
Aplinkos ministerijos atstovas Raimondas Sakalauskas spaudos konferencijoje sakė, kad vandens užterštumo tyrimai turės būti kartojami.
„Vienas iš pagrindinių uždavinių pasitarime buvo aptarti duomenis apie vandens kokybę, visi girdite, kad yra skirtingi šaltiniai ir įvairūs deklaruojami rezultatai. Priimtas sprendimas kartoti tuos tyrimus, to paprašė ir ikiteisminio tyrimo institucijos“, – kalbėjo ministerijos atstovas.
„Šiai dienai problemos, kad tas sukauptas vanduo darytų poveikį, mes neturime. Iš rūsių vanduo yra išsiurbtas. (…) Jo išsiurbta apie 600 litrų kubinių metrų vandens“, – sakė ministerijos atstovas.
Jis teigė, kad dirvožemio tyrimo rezultatai neturėtų gąsdinti, viršijimų nėra nustatyta.
„Jau gal 6 kartą imami iš rezervuarų vandens mėginiai, tai stabdo paties tvarkymo procesą. Kol nesutariama, kas ten yra, priimti galutinį sprendimą dėl tvarkymo yra sudėtinga“, – kalbėjo R. Sakalauskas.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika prakalbo apie tai, kad vykdomi papildomi patikrinimai kitose su padangų perdirbimu susijusiose įmonėse.
„Po nelaimės Alytuje buvo pasėta nemažai abejonių, su padangų perdirbimu susijusioje įmonėse yra atliekami papildomi patikrinimai“, – spaudos konferencijoje sakė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Vykdys sveikatos tyrimą
Sveikatos apsaugos ministerijos viceministrė Lina Jaruševičienė žurnalistams pabrėžė, kad žmonių sveikatos klausimai yra patys aktualiausi.
„Buvo pristatytos rekomendacijos asmens sveikatos priežiūros specialistas, kokios taktikos reikia laikytis, jei žmonės kreipiasi dėl negalavimų, galimai susijusių su įvykiu, o kitas dalykas – bio monitoringo atlikimas Alytaus rajone“, – kalbėjo SAM atstovė.
„Pasirinktas kraujas, aptarta su specialistais, maitinančių motinų grupė tyrime nebus sudaroma, apsistota ties krauju“, – sakė ministerijos atstovė.
„Kadangi mes neturime dar duomenų dėl dioksinų, dirvožemio tyrimai atliekami Olandijos laboratorijoje, prieš savaitę išsiųsti duomenys, pagal sutartį per 15 darbo dienų turime gauti atsakymus. Bet dabar, pagal turimus duomenis, panašu, kad daugiausiai dėl dūmų poveikis jaučiamas“, – sakė SAM atstovė.
Jos teigimu, minėtasis tyrimas kainuos nuo 350 tūkst. iki 400 tūkst. eurų.
Išvados iki penktadienio
Kaip skelbia BNS, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pirmadienį pranešė pratęsiantis tyrimą dėl gaisro Alytuje esančioje padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“.
Kaip teigiama departamento pranešime, siekiant įvertinti gaisro gesinimo organizavimą, darbo grupė sudaryta spalio 31 dieną ir išvadas turėjo pateikti iki praėjusio penktadienio.
DELFI primena, kad gaisras prasidėjo spalio 16, buvo užgesintas po kiek daugiau nei savaitės – spalio 25 dieną.
