Sunerimo dėl Lietuvos strateginių objektų saugumo: lemputė užsidegusi

Skelbiama, kad netoli Lietuvos, Kaliningrade gali būti dislokuotas ypač slaptas Rusijos karinis vienetas povandeninėms diversijoms rengti.

Kiek šis vienetas pavojingas mūsų objektams, ar esame pasiruošę galimoms diversijoms?

„Mes žinome, kad ir Kaliningrade, ir tam tikrose Rusijos vietose yra GRU, tai yra Rusijos karinės žvalgybos, vienetai, kurie vykdo žvalgybą, turi savo padalinius, kurie gali vykdyti ir diversijas. Čia nėra tokia ypatinga naujiena, taip visą laiką buvo“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį komentavo A. Anušauskas.

Kasčiūnas: problemos sprendžiamos

Dėl to, pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno, Lietuvai būtina užtikrinti savo strateginių objektų saugumą ir tai, anot jo, daroma.

„Yra algoritmai, yra įsivertinta per tuos metus, kur buvo silpnesnės vietos, ta problematika yra sprendžiama. Lemputė užsidegusi“, – sakė jis.

Laurynas Kasčiūnas

© DELFI / Andrius Ufartas

Ne tik dujotiekių „Nord Stream“ avarijos, pasak politiko, buvo akstinas susirūpinti savo strateginių objektų saugumu.

„Pastarieji septyni mėnesiai yra akstinas peržiūrėti daug mūsų gyvenimo sričių, kur reikia įjungti kitokį režimą ir atsparumą“, – teigė L. Kasčiūnas.

Panašiai kalbėjo ir A. Anušauskas. Pasak jo, prasidėjus karui Ukrainoje Lietuvoje susirūpinta SGD laivo-saugyklos „Independence“ saugumu.

„Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuva ėmėsi saugumo priemonių, kad mūsų suskystintųjų dujų terminalas būtų apsaugotas, būtų stipriau saugomas, kad tie kroviniai, kurie keliauja link jo, taip pat būtų iš anksto saugomi.

Mūsų karinio jūrų laivyno pajėgos palydi tuos laisvus, kad sąlyginai būtų saugiau. Yra ir kitos priemonės, aš jų negalėčiau detaliai įvardyti“, – pasakojo krašto apsaugos ministras.

Anušauskas: institucijos turi atlikti savo darbus

Be to, pačios institucijos, anot jo, gali dėti daugiau pastangų saugos priemonėms priklausomai nuo to, kokios rizikos yra.

Arvydas Anušauskas

© ELTA / Marius Morkevičius

„Valstybės institucijos, ir energetikos institucijos, kurios kontroliuoja ir turi prižiūrėti mūsų kritinės infrastruktūros objektus, apsaugai irgi turi skirti resursus. Didelė dalis [objektų yra] karinių dalinių saugomi, pavyzdžiui, dabar, kur yra kokie nors sandėliai, mes telkiame Šaulių sąjungą. Už užmokestį žmonės dirba šį apsaugos darbą. Jie gali telktis ir privačias kompanijas, didinti apsaugos pajėgumus.

Niekas nedraudžia, pavyzdžiui, įsigyti, jeigu yra pavojai ir tokios rizikos, vadinamų antidroninių šautuvų, kurie nusodina dronus, kad neskraidytų virš tų objektų.

Taigi, visos yra galimybės, kiekviena institucija turi ne tik apeliuoti, kad kariuomenė viską padarys, bet turi atlikti ir savo darbus“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Viešojo saugumo tarnybos (VST), saugančios Lietuvoje esančius strateginius objektus, vadas Ričardas Pocius „LNK Žinioms“ teigė, kad maži ar didesni incidentai prie šių objektų fiksuojami beveik kiekvieną dieną, pavyzdžiui, objektai filmuojami iš oro dronais, nors tai draudžiama.

Ričardas Pocius

© DELFI / Andrius Ufartas

Butkevičius: „Independence“ po vandeniu saugomas

Daug pažeidimų esą fiksuojama prie terminalo „Independence“, kai sezoną pradeda žvejai: bando kirsti kelius, plaukti pro terminalo priekį ar galą.

Prieš kurį laiką Seimo politikai nustatė, kad terminalas „Independence“ nėra tinkamai apsaugotas, o apsaugos trūksta po vandeniu.

„Mes kėlėme tada irgi klausimą, kas turi saugoti po vandeniu esantį objektą. Ir savo sprendime, dar šiandien pasižiūrėjau, mes manėme, kad tai turi daryti mūsų jūrų laivyno atitinkamos tarnybos“, – „LNK Žinioms“ komentavo buvęs parlamentaras Artūras Paulauskas.

Buvęs premjeras A. Butkevičius tokius teiginius paneigė.

Klaipėdos SGD terminalas

© Įmonės nuotr.

„Informacija, kuri buvo nuskambėjusi iš buvusio Seimo pirmininko A. Paulausko lūpų, kad „Independence“ laivas nėra saugomas po vandeniu, negaliu atskleisti detalių, bet tai yra melas. Ten apsauga yra paties aukščiausio lygio. <...> Buvo pasamdytos paties aukščiausio lygio užsienio kompanijos, kurios yra žinomos pasaulyje dėl to, kad žino, kaip užtikrinti saugumą tokių laivų.

Jeigu mes nebūtumėm užtikrinę tos apsaugos, kuri keliama tarptautiniu lygiu, nebūtume galėję šio objekto įvesti į eksploataciją“, – Delfi komentavo A. Butkevičius šiuo metu dirbantis Seimo Demokratų frakcijoje „Vardan Lietuvos“.

Ragina kelti apsaugos lygį

Jo įsitikinimu, Lietuvos strateginių objektų darbuotojai, reaguodami į atsiradusius rizikas, turėtų pasitempti.

„Objektai – oro uostas, elektrinės įvairiausios – yra saugomi, bet kadangi tokia padidėjusi rizika, aišku, apsauga arba saugojimas turėtų būti pakeltas į aukštesnį lygį. Jeigu jiems trūksta ar dronų, ar žmogiškųjų resursų, aišku, Viešojo saugumo tarnybos vadovas turėtų informuoti“, – kalbėjo A. Butkevičius.

Algirdas Stončaitis, Algirdas Butkevičius

© DELFI / Andrius Ufartas

Prie nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų priskirtini aerodromai, valstybinės reikšmės automobilių keliai, viešoji geležinkelių infrastruktūra, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūra, elektrinės, naftos terminalai, tam tikros įmonės ir kiti objektai.

Už SGD terminalo apsaugą atsakingo Viešojo saugumo tarnybos Klaipėdos dalinio vadas Anatolijus Didenka ketvirtadienį pranešė, kad, vos tik įvyko dujotiekių „Nord Stream“ avarija, terminalo apsauga Lietuvoje buvo sustiprinta: nuo šešių iki aštuonių padidintas objektą saugančių ginkluotų pareigūnų skaičius, taip pat suformuota visą parą veikianti 2–4 pareigūnų greitojo reagavimo grupė.