Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas teigia, kad Lietuvai protingiau būtų planuoti, kaip ji reaguos į ilgalaikių tendencijų ir kitų svarbių kintamųjų keliamus iššūkius bei pažvelgti anapus Rusijos.
O anapus Maskvos veiksmų, esama daug svarbių dalykų: fragmentuojasi Europos Sąjunga, NATO neišlaiko savo vientisumo, Vidurio Rytuose ir Šiaurės Afrikoje susiformavo galios vakuumas, Kinijoje lėtėja ekonomika, JAV ir Kinija juda šaltojo karo link, Ukrainos stabilumas kabo ant plauko, Indija vis dar neįtraukta į tarptautinę sistemą, nuo Turkijos stabilumo priklauso terorizmo plėtra arba stabdymas.
„Mano teigimu, Rusija anaiptol nėra nei varomoji tarptautinės sistemos jėga, o, dažnu atveju, netgi ne pagrindinis veiksnys. Rusija, arba dabartinis režimas, visų pirma tik reaguoja į globalius ir regioninius iššūkius taip, kaip šis režimas juos suvokia ir kaip juos įvertina. Atitinkamai mums reikėtų žinoti, į ką reaguoja Rusija, kad galėtume įvertinti, kokie Rusijos sprendimai ar veiksmai mums gali daryti įtaką“, - priduria profesorius, sakydamas, kad Rusiją reikia suvokti kaip sistemos dalį.
Lietuva palieka komforto zoną
Pasak T. Janeliūno, strategiškai mąstant apie ateitį labai svarbu identifikuoti pagrindines varomąsias jėgas ir išskirti veiksnius, kurie turi įtaką vieniems ar kitiems sprendimams ar procesams.
Varomosiomis jėgomis vadinamos tokios ilgalaikės tendencijos, kurios turi esminės įtakos tarptautinės sistemos sandarai ir stabilumui. Tai gali būti demografinės tendencijos, klimato kaita, technologijų pažanga, civilizacinės slinktys, finansinės sistemos virsmai. Šios tendencijos yra lėtos, tačiau jų įtaka visam pasauliui lemiama.
Esminiai veiksniai tarptautinėje sistemoje yra kiek menkesnio pobūdžio, bet irgi labai svarbūs. Prie jų galima priskirti svarbius sprendimus, nuo kurių vėliau priklausys tarptautinių veikėjų galia ir vieta pasaulyje. Pavyzdžiui, nuo sprendimo dėl Graikijos ar Didžiosios Britanijos referendumo gali priklausyti Europos Sąjungos ateitis.
„Vienintelė aksioma prognozuojant procesus ir įvykius skamba taip: viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau. Skamba anekdotiškai, bet realybė tokia, kad ši tezė dažniausiai ir pasitvirtina. Net ir mūsų atveju ši tezė veikiausiai pasitvirtins, nes saugumas, išlikimas mums tikriausiai kainuos daugiau, reikalaus daugiau pastangų, kadangi mes po truputėlį paliekame komforto zoną, kurioje buvome daugiau ar mažiau pastaruosius du dešimtmečius. Daugelis diplomatų, ministrų yra ne kartą minėję, kad ta saugumo situacija, kuri buvo prieš dešimt metų, buvo bene palankiausia apskritai istorijos eigoje lyginant net šimtmečių istoriją“, - sako mokslininkas.
4 megatendencijos
T. Janeliūnas pažymi, kad JAV nacionalinio saugumo taryba pateikdama ateities iki 2030 m. scenarijus išskiria keturias megatendencijas arba varomąsias jėgas.
1. Suklesti vidurinė klasė: auga žmonių asmeninė gerovė, žmonės turtėja ne tik Europoje, bet ir Azijoje ir Afrikoje, lengvėja prieiga prie technologijų, informacijos, tai keičia bendravimą tarp valstybių, kultūrinių grupių ir skirtingų visuomenių.
2. Auga pasaulio gyventojų skaičius: prognozuojama, kad 2030 m. pasaulyje bus 8,3 mlrd. gyventojų. „Tai ir rinkų dydžiai, ir vartojimo paklausa, ir būtinybė aprūpinti gyventojus energija, maistu bei daugeliu kitų dalykų“, - teigia politologas.
3. Galios išsiskaidymas: galia ir galios resursai pasiskirsto tarp didesnio kiekio veikėjų – ir valstybinių, ir nevalstybinių.
4. Auga maisto, vandens ir energijos poreikis: dėl to galimi ateities konfliktai.
Europos Sąjunga gali subyrėti
Pasak T. Janeliūno, karščiausi taškai Europos Sąjungoje yra Graikija ir Jungtinė Karalystė. Pirmoji niekaip neišsikapsto iš skolų, nevykdo vidaus reformų ir destabilizuoja euro zoną. Britai savo ruožtu ketina iki 2017 m. pabaigos surengti referendumą, kuriuo bandys atsakyti į klausimą, ar Londonas nori pasilikti Europos Sąjungoje, ar ne.
„Tai labai trumpo laikotarpio karšti taškai, bet nuo tų sprendimų vienaip ar kitaip priklausys tendencija – ar Europos Sąjunga barstosi, fragmentuojasi, ar telkiasi ir stabilizuojasi. Graikijos stabilumas nėra išspręstas, kol kas mes matome tik laiko pirkimą, politinį ciklo kartojimąsi su būsimais rinkimais. Sakyčiau, kad prieš akis reikia turėti paruoštą scenarijų dėl Graikijos išėjimo bent jau iš euro zonos“, - sako profesorius.
„O britai nuolat purkštauja dėl Europos Sąjungos, bet šiuo metu mes turime labai konkrečius pažadus rengti referendumą dėl britų narystės. Kol kas tendencijos rodo, kad britai būtų už pasilikimą Europos Sąjungoje. Galbūt taip ir bus, tačiau tai toks reikšmingas kintamasis ir jame sutelkta tiek rizikos, kad negalima palikti visko tik geriausiam scenarijui, gali tekti galvoti apie blogesnius variantus“, - priduria T. Janeliūnas.
NATO transformuojasi per lėtai
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius taip pat teigia, kad problemų kelia ir NATO vientisumo klausimas, mat Aljansas transformuojasi gana lėtai.
„Vien grįžimas nuo ekspedicinių pajėgų prie klasikinio konvencinio atgrasymo vyksta pakankamai lėtai, nenuosekliai, nesinchroniškai, ir gynybos doktrinų prasme, tarp įvairių šalių nesuderintai. Tai, ką mes matome šiuo metu, yra kalbos, o realūs veiksmai vis dar skiriasi. Net gynybos biudžeto finansavimas NATO šalyse dar nėra toks, kokie yra įsipareigojimai Velso deklaracijos prasme“, - sako T. Janeliūnas.
Pasak profesoriaus, 2010-2014 m. Pietų, Vakarų ir Centrinės Europos valstybės mažino savo gynybos išlaidas ir tik Šiaurės bei Pietryčių Europa didino jas.
„Pastarieji Baltijos šalių ir Lenkijos sprendimai yra išimtys iš to“, - teigia mokslininkas.
Šiaurės Afrikoje ir Vidurio Rytuose – krizė
Dar vienas labai svarbus veiksnys yra susiformavęs galios vakuumas Libijoje, Sirijoje, Irake, Afganistane ir Eritrėjoje. Tai valstybės, iš kurių arba per kurias į Europą plūsta daugiausiai migrantų.
Lietuva taip pat dalyvavo NATO misijoje Afganistane 2002-2015 m. Jos metu buvo nuverstas Talibano režimas ir įgyvendinamas šalies atkūrimo procesas, tačiau šalis liko gana nestabili.
„Žinau, kad iš ministerijų žmonės sako: tu nežinai, koks buvo spaudimas. Buvo net juokelis, kad Jungtinių Valstijų ambasada turėjo išsėdėtą vieną vietą Užsienio reikalų ministerijoje, kur yra ilgas suolas laukiamajame – ten visą laiką būdavo Jungtinių Valstijų ambasados atstovas. Aš pats nemačiau, bet buvo toks juokas. Bet buvo toks spaudimas, kad Lietuva prisidėtų prie „išlaisvinimo“, - sakė E. Račius, bet kartu pripažįsta, kad Lietuvos prisidėjimas prie šių operacijų iš esmės tikriausiai lėmė priėmimą į NATO.
„Dabar tai galios vakuumai, – sako T. Janeliūnas. – Tie „išlaisvinimai“, kaip sako E. Račius, kurie galbūt sukėlė nenumatytas pasekmes, vienaip ar kitaip kuria išcentrines jėgas, kurios neleidžia konfliktams išsispręsti pakankamai greitai“.
Pasak T. Janeliūno, nevaldomi konfliktai anksčiau ar vėliau privers įsitraukti Europos Sąjungą. Tai nebūtinai bus karinis įsitraukimas, galimos kitos stabilizavimo priemonės, tačiau įsitraukti būtinai reikės, nes pasidalijus pabėgėliais tarp Europos šalių migrantų krizės neišspręsi.
„Mums artimiausia tai, kad Europos Sąjungos kaimynystės politika Viduržemio jūros regione yra (tikiuosi, nesuklysiu pasakydamas) ties žlugimo riba. Tai, kad Europos Komisija prašo suinteresuotų institucijų persvarstyti, pertvarkyti kaimynystės politiką, vyksta diskusijos, vyksta pasiūlymai, rodo, kad yra didelis pasimetimas. Aš nematau, kad būtų aiškių sprendimų, kaip būtų galima perkrauti kaimynystės politiką“, - teigia profesorius.
JAV ir Kinijos šaltasis karas
Tarp T. Janeliūno išskiriamų svarbių veiksnių pasaulio ateičiai yra ir JAV bei Kinijos susipriešinimas arba šaltasis karas. Profesorius teigia, kad JAV „posūkis į Aziją“, arba sprendimas sutelkti karinius pajėgumus į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną, yra susijęs būtent su šiuo reiškiniu.
„Ir, nepaisant visų geopolitinių pokyčių, susijusių su Ukraina, Rusija ir Vidurio Rytais, tai vyksta ir vyks, nes ir tai yra ilgojo laikotarpio tendencija, kuri vienaip ar kitaip didins konkurenciją tarp šitų dviejų supervalstybių ir mažins bendradarbiavimo potencialą. Anksčiau ar vėliau mes greičiausiai susidursime su tam tikromis konfliktinėmis situacijomis ir bus sprendžiami klausimai, kaip į jas reaguoti: kiek naudoti karinės jėgos, kiek diplomatijos“, - sako mokslininkas.
Karščiausiu tašku Azijoje paprastai vadinamas Taivanas, kurį Kinija laiko savo dalimi ir kuriam Vašingtonas yra suteikęs saugumo garantijas.
Konfliktinių situacijų gali kilti Korėjos pusiasalyje, nes Pietų Korėja turi JAV užnugarį, Šiaurės Korėja – Kinijos. Dar vienas karštas taškas – Senkaku salos, dėl kurių nesutaria JAV partnerė Japonija ir pastarosios priešininkė Kinija.
Depresija Europoje dėl Ukrainos
T. Janeliūno požiūriu, gana daug dalykų sprendžiama ir Ukrainoje, kuri dėl Rusijos agresijos prarado Krymą ir įsivėlė į tiesioginį karinį konfliktą su Rusijos remiamais separatistais bei kariais Donecke ir Luhanske.
Problema ta, kad procesai Ukrainos viduje ir Ukrainos elito sprendimai daug lems, į kurią pusę pakryps konfliktas Donecke ir Luhanske. Tačiau pats naujasis Ukrainos elitas su prezidentu Petro Porošenka smarkiai praranda palaikymą visuomenėje.
„Pasitikėjimas politine valdžia Ukrainoje gana smarkiai mažėja, populiarumo deficitas bus aiškiai jaučiamas. Vietos savivaldos rinkimai tą parodys, bet jau dabar galima matyti, kad vien per metus Ukrainos prezidento populiarumas nuo 55 proc. rinkimuose krenta iki 17 proc. apklausų duomenimis. Tai reiškia, kad pačios Ukrainos vidaus klausimas bus toks reikšmingas, kad jis greičiausiai lems vienokį ar kitokį viso konflikto sprendimą“, - teigia profesorius.
Vietos savivaldos rinkimai Ukrainoje vyks spalio 25 d.
Ką turi daryti Lietuva?
Pasak T. Janeliūno, Lietuva turėtų atidžiai išsinagrinėti megatendencijas ir svarbiausius pasaulyje vykstančius veiksnius bei prie to derinti savo užsienio politiką. Svarbiausiais uždaviniais profesorius laiko vidaus atsparumo stiprinimą ir pasirengimą gynybai.
Lietuvos interesas yra kuo labiau stiprinti santykius su Lenkija, visais būdais remti Europos Sąjungos ir NATO vieningumą, nes šių tarptautinių organizacijų decentralizacija yra palanki Rusijai.
Anot T. Janeliūno, mums svarbi ir Ukrainos ateitis, tačiau taip pat jis siūlė skirti dėmesį ir Viduržemio jūros regionui, ypač Turkijai. Profesoriaus manymu, Turkija yra tas taškas, kuris gali turėti esminės įtakos regiono stabilumui: jau dabar Turkija yra barjeras ISIS plėtrai, tačiau ši šalis turi vidaus problemų su didele kurdų mažuma ir įtampomis tarp partijų.