Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius teigia, kad, jo nuomone, valstybės parama negali būti skiriama organizacijoms, kurios prisideda prie nepakantumo kultūros skleidimo.

„Atvirai pasakius, toks faktas mane šokiruoja. Akivaizdžiai ši organizacija yra labai radikalios pakraipos, kuri tikrai prisideda prie nepakantumo kultūros Lietuvoje plitimo, ir valstybės institucijos finansuoja tokią veiklą. Tai yra mažiausiai keista“, - DELFI teigė H. Mickevičius.

Rengia Vasario 16-osios eitynes Kaune

Šūkiai „Lietuva lietuviams“ ir panašūs šįmet skambėjo Vilniuje per Kovo 11-osios eitynes, tačiau šią eiseną organizuoja Lietuvių tautinis centras, nors paprastai dalyvauja ir Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos atstovai.

Tačiau ši sąjunga kasmet organizuoja Vasario 16-osios eitynes Kaune, kur taip pat skamba šūkiai: „Lietuva - lietuviams!“, „Ne rytams ir vakarams, Lietuva - Lietuvos vaikams!“, „Savo žemės neparduosim, Briuseliui nepasiduosim!“, „Broliai esame balti...“, „Lietuva lietuviams, lietuviai Lietuvai!“

Nors daugumai užsienio valstybių ambasadorių ir žmogaus teisių gynėjų tokie šūkiai kelia šiurpą, tačiau Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos projektai sulaukia finansinės Lietuvos valstybės institucijų paramos.

Pavyzdžiui, Jaunimo reikalų departamentas praėjusiais metais Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos projektams skyrė 3 tūkst. Lt, šįmet – 10 tūkst. Lt. Stovyklai Šalčininkų rajone Dieveniškėse, kurios šūkis dviprasmiškai skambėjo „Ačiū Dievui(-ams), kad gimiau BALTAS!“, Kultūros rėmimo fondas prie Kultūros ministerijos skyrė apie 8 tūkst. Lt.

H.Mickevičius: valstybė neturėtų finansuoti radikalų

Žmogaus teisių stebėjimo instituto pirmininkas H. Mickevičius teigia esąs šokiruotas, kad valstybės institucijos remia organizaciją, kuri nepasižymi pakantumu kitataučiams, kitos rasės ar lytinės orientacijos žmonėms.

„Man atrodo, kad mes taip legitimuojame marginalus, kurių filosofija yra labai siaurai ksenofobinė, nacionalistinė. Kyla net klausimus, ar mes čia veikiame pagal Lietuvos Konstituciją, nes Konstitucija skelbia kitas vertybes – demokratijos, atvirumo, pakantumo, pliuralizmo ir panašiai. Nežinau, mums čia reikia apgalvoti, kas tai yra, kas tai per reiškinys, kaip jį reikia teisiškai įvertinti. Man atrodo, kad mes artėjame prie to, kad visa tai reikės teisiškai vertinti ir jau nebūtinai kalbant apie tą konkrečią organizaciją, bet apskritai kaip reiškinį“, - svarstė pašnekovas.

H. Mickevičius taip pat atkreipė dėmesį į dviprasmišką Dieveniškių stovyklos šūkį „Ačiū Dievui(-ams), kad gimiau BALTAS!“, kuris gali būti vertinamas tiek baltų tautų vienybės, tiek rasinės nesantaikos kurstymo kontekste. Žmogaus teisių gynėjas priminė, kad su panašiu dviprasmišku šūkiu „Be žydrų, juodų, raudonų ir be taboro čigonų“ savivaldos rinkimuose dalyvavo ir Lietuvių tautinio centro pirmininkas Ričardas Čekutis su partija „Jaunoji Lietuva“.

„Kaip jie paprastai aiškina, tai pučia dūmą į akis – ne tą jie turi omenyje naudodami tokius žodžius, tačiau jie manipuliuoja, o su jais rimtai diskutuojama. Ir čia, matyt, tas pats. Vakar buvau renginyje su daug užsieniečių, kurie klausė, ką tai reiškia. Iš tikrųjų sunku paaiškinti, ar jie didžiuojasi tuo, kad yra „white“, ar tuo, kad jie yra „Baltic“, - pasakojo H. Mickevičius.

Pašnekovo teigimu, žmogaus teisių gynėjams pastaruoju metu apskritai didelį nerimą kelia, kad gana radikaliai nusiteikę nacionalistai regimi kaip normalus demokratinio gyvenimo reiškinys.

„Va, patriotai renkasi, lietuvybę propaguoja ir taip toliau. Bet esmė tai ne ta. Tai yra žmonės, kurie neigia kertinius šiuolaikinio modernaus Lietuvos valstybingumo pagrindus – pliuralizmą, pakantumą kitoniškumui, žmogaus teises, pilietinės valstybės sampratą. Konstitucinis Teismas paaiškino, kad Lietuvos valstybė yra pilietinė, o ne tautinė“, - aiškino H. Mickevičius.

Paklaustas, ar nemano, kad tokias tendencijas lemia faktas, jog nacionalistiškai nusiteikusios organizacijos turi politinį valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos tautininkų sparno palaikymą, H. Mickevičius su tuo sutiko, tačiau, jo teigimu, radikalūs nacionalistai turi ir tylų kitų politinių partijų palaikymą.

„Tie marginalai turi politinį palaikymą. Realiai dabar net negalima jų vadinti marginalais, nes jie legitimuoti, jie dalyvauja nacionalinėje politikoje. Taip, jie turi palaikymą Seime, bet jie turi ir tylų palaikymą tarp tų žmonių, kurie garsiai nekalba, jų nemažai yra TS-LKD, „Tvarkos ir teisingumo“, Darbo partijose“, - teigė pašnekovas.

J.Panka: mus stengiasi nustumti į Murzos užkampį

Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas Julius Panka DELFI pasakojo, kad pagrindiniai organizacijos finansavimo šaltiniai yra parama iš Jaunimo reikalų departamento, nario mokestis, savanorystė, kartais projektai, kaip kad stovyklos Šalčininkų rajone atveju, finansuojami iš šalies.

„Mes organizuojame Vasario 16-osios eitynes Kaune, tai čia mūsų kasmetinis renginys. Bet mes organizuojame ir kraujo donorystės akcijas, stovyklas, tautosakos rinkimą. Dėl šūkio „Lietuva lietuviams“, tai taip, Kovo 11-osios metu jis per dažnai ir per daug buvo kartojamas. Mūsų organizacijos šūkis yra šiek tiek kitoks „Ne rytams ir vakarams, Lietuva – Lietuvos vaikams“. Tai yra platesnis ir politiškai teisingesnis, todėl kad Lietuvos vaikų sąvoka netgi paprastam žmogui suvokiama plačiau“, - pasakojo J. Panka.

Klausiamas, ar nemano, kad jo vadovaujamos organizacijos finansavimas iš valstybės lėšų gali būti vertinamas kiek dviprasmiškai, pašnekovas teigė, kad apskritai kalbant Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga gauna mažą finansavimą, kurį panaudoja „teisėtai, teisingai, skatina patriotizmą ir pilietiškumą“.

J. Panka taip pat sako, kad Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga bendradarbiauja su Jaunųjų konservatorių lyga, jaunaisiais krikščionimis demokratais, Lietuvos skautų sąjunga bei yra Lietuvos jaunimo organizacijos tarybos nariai-stebėtojai.

„Dalis žiniasklaidos labai labai nori mus padaryti marginalais, įstumti į Murzos užkampį, bet mes sakėm ir sakysim, kad mes nesame ekstremistai, mes nesame šovinistai, mes už tai, kad Lietuvoje būtų gera gyventi visiems Lietuvos vaikams“, - reziumavo J. Panka.

J.Meldžiukas: LTJS projektuose radikalaus nacionalizmo neaptinkama

Jaunimo reikalų departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Meldžiukas DELFI teigė, kad teikiamus projektus, kuriais prašoma finansavimo, vertina tarpžinybinė įvairių ekspertų komisija, kurią sudaro Europos Sąjungos programos „Veiklus jaunimas“ ekspertai, Švietimo ir mokslo ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Kultūros ministerijos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos atstovai bei pačių jaunimo organizacijų atstovai.

„Maršų ir taip toliau savo programose jie nerodo, jie rodo valstybei svarbių švenčių paminėjimą, savo stovyklas ir panašius dalykus, tarp jų ir laikraščio leidybą, tad pasakyti, kad būtų kažkas tokio, negalima“, - pasakojo J. Meldžiukas.

„Bent jau žiūrint į visus programų turinius nei pernai, nei šiemet ekspertai neturėjo kokių nors pastabų, kad turinys būtų kažkuo nusižengiantis įstatymams“, - pridūrė departamento direktoriaus pavaduotojas.

Pasak jo, anksčiau Jaunimo reikalų departamentas, skirdamas finansavimą, bendradarbiaudavo su Valstybės saugumo departamentu ir iš anksto prašydavo informacijos apie organizacijas, kurios potencialiai galėtų būti pavojingos. „Jei mes gausime tokią informaciją, ekspertai bus su ja supažindinti arba direktorius, tada ir galėsime priimti kitokį sprendimą“, - teigė J. Meldžiukas.