Sukirto rankomis dėl pabėgėlių

Kaip skelbta, Vyriausybė ketvirtadienį pritarė, kad į Lietuvą pagal Europos Komisijos siūlomą planą būtų perkelti 1105 pabėgėliai iš Sirijos, Irako ir Eritrėjos. Pagal Vyriausybės nutarimą, šie pabėgėliai į Lietuvą turėtų būti perkeliami iki 2017 metų gruodžio 31 dienos.

ERK pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas po posėdžio žurnalistus informavo, kad mandatui dėl pabėgėlių pritarta. Tačiau pabėgėlių priėmimui nepritarė valdančiosios koalicijos partneriai „darbiečiai“, taip taip susilaikė mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Gylys.

Lietuva sutinka įsileisti per tūkstantį pabėgėlių, tačiau nepritaria, kad pabėgėlių našta reikėtų dalytis nuolat. „Mes realiai žiūrime į savo galimybes. Juk niekas nežino, koks dar bus pabėgėlių srautas ir taip toliau, mes šiandien sakome, ką mes galime padaryti realiai“, – kalbėjo G. Kirkilas.

Posėdyje taip pat atkreiptas S. Skvernelio dėmesys į pabėgėlių atranką – Lietuva labiau norės priimti tuos, kurie artimesni mūsų kultūrai, tikėjimui.

Komiteto S. Skverneliui suteiktas mandatas reiškia, kad dėl pabėgėlių Seimas nespręs. Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė anksčiau buvo iškėlusi siūlymą, kad dėl Lietuvos priimamų pabėgėlių skaičiaus turėtų spręsti visas šalies parlamentas.

G. Kirkilas teisinosi, kad mandatui reikėjo pritarti dabar, o pirmasis Seimo posėdis įvyko rugsėjo 10 dieną, galimybės sukviesti neeilinę Seimo sesiją nebuvo. Tačiau Seimas ketina plačiau svarstyti pabėgėlių integraciją.

„Darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas kalbėjo, kad Lietuva yra parlamentinė valstybė ir svarbiausi valstybės klausimai turi būti sprendžiami arba Seime, arba referendumu. „Pabėgėlių, migracijos klausimas yra nacionalinio saugumo ir Lietuvos likimo klausimas“, – aiškino M. Zasčiurinskas. Jis tvirtino, kad pabėgėlius prieš 40 metų priėmusi ir apie multikultūralizmą kalbėjusi Vokietija dabar su šia grupe turi didžiulių problemų.

S. Skvernelis: yra Viduramžių dogmomis grįstų baimių

S. Skvernelis po posėdžio neslėpė, kad pabėgėlių priėmimui komitete pritarė ne visi. „Man sunkiai suvokiama, kad mes šiuo metu galime turėti tokių Viduramžių dogmomis grįstų baimių“, – sakė S. Skvernelis.

S. Skvernelis nesiryžo vertinti, ar pirmadienį Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje šalims narėms pavyks rasti sprendimą dėl pabėgėlių. Pasak S. Skvernelio, dėl kai kurių šalių kategoriško nenoro dalytis pabėgėlių našta tą padaryti gali būti „ypatingai sudėtinga“.

Ministras aiškino, kad svarstoma pabėgėlio statusą gausiančius žmones kuo trumpiau laikyti Rukloje – norima, kad jie kuo greičiau pradėtų dirbti. Pirmiausia pabėgėliai bus nukreipiami į norą priimti atvykėlius pareiškusias savivaldybes bei ten, kur dirba nevyriausybinės organizacijos. Kurioms savivaldybėms teks priimti pabėgėlius, lems ir darbo vietų pasiūla.

„Visuomenės nuomonė, matyt, priklauso, kokią nuomonę formuoja nuomonės formuotojai, tarp jų ir politikai. Kartais apgailėtina girdėti tam tiktus mitus, arba išankstinį nusistatymą, arba nesuvokimą, kas yra valstybės konstitucinė sąranga, kokia parlamento ir kokia vykdomosios valdžios kompetencija“, – į klausimą, kaip visuomenė pasirengusi priimti pabėgėlius, atsakė S. Skvernelis.