DELFI savo tyrime išsiaiškino, kad Kauno rajone registruota įmonė „Aviabaltika” priklauso buvusiam Rolando Pakso rėmėjui ir vėliau ir patarėjui J. Borisovui. Šiuo metu jis gyvena Rusijoje ir yra siejamas su Rusijos tarnybomis ir karine pramone.

DELFI tyrimą galite rasti ČIA.

Taip pat DELFI aprašė, kad ši įmonė sėkmingai laimi viešuosius pirkimus, kuriuos skelbia Lietuvos kariuomenė ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Taip į šios įmonės sąskaitą teka pinigai iš Lietuvos. Paskutinę sutartį su „Aviabaltika" kariuomenė pasirašė 2018 metais.

Susipažinęs su DELFI tyrimu Seimo narys, konservatorius L. Kasčiūnas kreipėsi į krašto apsaugos ministrą dėl su Rusija susijusių įmonių dalyvavimo Lietuvos kariuomenės pirkimuose. Apie tai jis informavo ketvirtadienį viešai išplatintame pranešime spaudai.

„2019 m. birželio 20 d. naujienų portale DELFI pasirodė publikacija, kurioje skelbiama apie tai, kad Lietuvos kariuomenės rusiškų sraigtasparnių Mi-8 kapitalinio ir atsarginių dalių tiekimo viešuosius pirkimus laimi galimai su Rusijos institucijomis ir karine pramone susijusi aviacijos kompanija „AviaBaltika“, - rašoma pranešime spaudai.
Laurynas Kasčiūnas

Seimo narys atkreipia dėmesį, jog Aviacijos kompanija „AviaBaltika“ nėra vienintelė su Rusijos institucijomis susijusi įmonė, kuri laimi Lietuvos kariuomenės viešųjų pirkimų konkursus.

„Užsakymų yra gavusios ir dviejų Lietuvos verslo grupių – „Novikontas“ ir „Garant Group“ – įmonės, kurios taip pat dalyvauja Rusijos valstybiniuose pirkimuose. Laimėti pirkimų konkursai apima ir sandorius su Rusijos Federacijos Federaline saugumo tarnyba, kurie finansuoti Rusijos gynybos biudžeto lėšomis”, - rašoma pranešime.

Seimo narys mano, kad tokie sandoriai gali būti rizikingi. Anot jo, tokiu būdu Rusija gali mėginti verbuoti Lietuvos verslininkus.

„Lietuvos įmonių sandoriai su Rusijos kariniu pramoniniu kompleksu gali būti rizikingi patiems verslininkams. Rusija, suteikdama galimybę Lietuvos verslui, ypač tam, kuris Lietuvoje turi sandorių su kariuomene, gauti valstybinių užsakymų, gali mėginti siekti kitų tikslų – verbuoti verslininkus, per juos daryti įtaką ar rinkti informaciją”, - teigė L. Kasčiūnas.

Seimo narys kreipimesi ministro klausia, ar Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija turi, ar ketina parengti kokį nors veiksmų planą, kad su Rusija strategiškai svarbiose srityse susijusios įmonės negalėtų gauti krašto apsaugos sistemos projektų ir įsigijimų.

„Jei toks veiksmų planas yra numatomas, prašau ministro pateikti informaciją, kada jis bus parengtas ir pristatytas. Jei tokio veiksmų plano ministerija nėra numačiusi – prašau paaiškinti, kokiais motyvais vadovaujantis jį rengti yra atsisakoma”, - pabrėžė L. Kasčiūnas