Nutarimo projektą dėl pirmalaikių rinkimų dalis Seimo konservatorių frakcijos narių, su partijos lyderiu G. Landsbergiu, premjere Ingrida Šimonyte ir frakcijos seniūne Radvile Morkūnaite-Mikulėniene priešakyje, registravo penktadienį. Projektą iš 50 Seimo konservatorių pasirašė 30.
Nepasirašė parlamentarai: Jurgis Razma, Antanas Čepononis, Edmundas Pupinis, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Arvydas Anušauskas, Audronius Ažubalis, Angelė Jakavonytė, Laurynas Kasčiūnas, Dainius Kreivys, Andrius Kupčinskas, Antanas Matulas, Žygimantas Pavilionis, Rasa Petrauskienė, Valdas Rakutis, Vilius Semeška, Mindaugas Skritulskas, Kazys Starkevičius, Algis Strelčiūnas, Justinas Urbanavičius ir Emanuelis Zingeris.
Kai kurie jų – vienmandatininkai, o kai kurie – krikdemiškojo sparno atstovai.
Semeška: vykdysiu partijos daugumos valią
Projekto nepasirašiusio V. Semeškos nuomone, tai turi daryti iniciatoriai, o jis esą nebuvo tarp tokių.
„Aš čia pusantro mėnesio tik Seime, nespėjau kojų apšilti, o jau reikės pasileisti. Mano manymu, galima dirbti. Jeigu Vyriausybei bus duoti nauji įgaliojimai, galima užbaigti kadenciją.
Matau abudu variantus: jeigu reikia, nuspręsim, eisim į rinkimus, jeigu ne, aš manau galima užbaigti kadenciją“, – Delfi komentavo politikas.
Nepaisant to, kokia jo nuomonė, V. Semeška tikino besąlygiškai vykdysiantis partijos sprendimus.
„Aš, kaip partijos narys, besąlygiškai vykdantis partijos organų sprendimus balsuosiu taip, kaip nuspręs prezidiumas, o prezidiumas nusprendė balsuoti, frakcijoje dar bus sprendimas, tai aš tą sprendimą ir palaikysiu. O pasirašyti – to nesureikšminu, – kalbėjo V. Semeška.
– Manau, kad būtų visiškai blogai, jeigu dabar partijos nariai pradėtų interpretuoti, ką nori, vykdo, ko nori, nevykdo. Tam ir yra organizacija, kuri laikosi kažkokios tvarkos ir susitarimų.“
Kol kas partijos prezidiumas nepriėmė jokio sprendimo, kuris įpareigotų Seimo narius balsuoti už pirmalaikius Seimo rinkimus, frakcija to irgi nesvarstė.
V. Semeška neatmetė galimybės, kad toks sprendimas bus.
„Gali būti įpareigojantis frakcijos nariams frakcijos sprendimas. Frakcija irgi yra tam tikras organas, kuris turi veikti pagal susitarimus. Jeigu bus toks susitarimas, tai taip ir veiksim“, – dėstė parlamentaras.
Pavilionis: kaip vienu metu dalyvauti rinkimuose ir kovoti už Ukrainą?
Delfi kalbintas Ž. Pavilionis teigė, jog nepasirašė nutarimo projekto, nes siūlymui rengti pirmalaikius rinkimus dabar, kai kaimynystėje vyksta karas, kai tarptautinėje arenoje telkiame paramą Ukrainai, kai laukia NATO viršūnių susitikimas, nepritaria.
„Šiame kontekste pulti į rinkimų tranšėjas... Tai yra rimtas užsiėmimas. Prieš dvejus buvusius rinkimus aš asmeniškai stengiausi apeiti kiekvieną Naujamiesčio ir Naujininkų rinkėją. Aš labai rimtai žiūriu į rinkimus. Kaip man, ar kitiems tokiems, sugebėti dalyvauti rinkimuose ir tuo pat metu kovoti, turbūt, egzistencinį mūšį dėl Ukrainos, man niekaip neišeina suvesti tų galų. Todėl aš negaliu pasisakyti kaip profesionalas už tokį sprendimą“, – teigė Seimo narys.
Paklaustas, kaip balsuos dėl pirmalaikių Seimo rinkimų, jei partija ar frakcija įpareigos balsuoti už, Ž. Pavilionis tiesiai neatsakė, tačiau reiškė viltį, kad tokio sprendimo nebus.
„Aš tikiuosi, kad jo nebus, nes, kiek aš jaučiu, visi kolegos, kurie dirba šioje partijoje su užsienio saugumo ir gynybos reikalais, mąsto panašiai kaip aš.
Manau, paprastai toks sprendimas yra daromas, kai vienas ar du balsai yra į kažkokią pusę ir jie yra lemiantys. Šiuo metu čia nėra kalba apie vieną ar du balsus, tai yra apie nemažą dalį kolegų, kurie mąsto panašiai.
Aš labai tikiuosi, kad šitoje partijoje, kurioje iš tikrųjų yra, mano asmeniniu vertinimu, turbūt, intelektualiausi politikai Lietuvoje, mes sugebėsime gerbti vienas kito nuomones, nes jos tikrai yra pagrįstos. Mes paprastai surandame bendrą sprendimą.
Aš tikrai suprantu tuos argumentus, kurie dedami ant stalo dėl skaidrumo, bet nepamirškime geopolitinės aplinkos, kurioje gyvename. Aš tikiuosi, kad galutinis sprendimas ir bus atspindintis visų interesų balansą“, – dėstė Ž. Pavilionis.
Starkevičius: įvertinkime praeitį
Delfi kalbintas K. Starkevičius pasakojo, jog nutarimo projekto negalėjo pasirašyti, nes buvo išvykęs į komandiruotę. Paklaustas, ką apie jį galvoja, tikino, kad dar neturi pozicijos, ir visgi apie siūlymą rengti pirmalaikius rinkimus kalbėjo atsargiai.
„Daug dabar vyksta visokių peripetijų. Aš dar noriu pasižiūrėti, kas čia per savaitę pasikeitė, kas čia per politinė situacija, kas čia per vėjai“, – komentavo K. Starkevičius.
„Kai kalbėjau prezidiume, mano derybinė pozicija [buvo], kad reikia viską labai gerai įvertinti, ir praeitį, kai buvo 1992 metai. Po tų išankstinių rinkimų mes likome už borto stipriai, tai tuos dalykus reikia vertinti. Ir dabartinė situacija, pagal viską, kokie daromi darbai, ką mes padarėm, ko nepadarėm... Aš dar žiūrėsiu. Vien dėl to daryti, kad daryti, gal ir nereikėtų“, – pažymėjo jis.
K. Starkevičiaus nuomone, Seimo konservatorių sprendimas dėl pirmalaikių rinkimų turėtų būti laisvas, be pareigos balsuoti už.
„Nes labai gali būti susiskaldymas, geriau, kad jis būtų pagal savo sąžinę kiekvienam“, – vertino jis.
Girnius: politikai bijo prarasti vietas Seime
Siūlymas rengti pirmalaikius rinkimus buvo nelauktas ir netikėtas, teigė politikos apžvalgininkas, filosofas K. Girnius. Dėl to, anot jo, ir po projektu pasirašė ne visi.
Nemažai Seimo konservatorių ir pačiai iniciatyvai nepritaria, ji, pasak politologo, nebuvo patvirtinta itin demokratiškai.
„Sunku įsivaizduoti, kad partija, kuri greitai bus savo populiarumo dugne, išautų į išankstinius rinkimus“, – stebėjosi pašnekovas.
„Ko gero, nemažai narių mano, kad tai – pragaištingas sprendimas. Jei viskas sektųsi, tie rinkimai vyktų po kokių trijų mėnesių. Ar po trijų mėnesių žmonės atsimins, kas įvyko? O jei būtų normalūs rinkimai, praeitų 15 mėnesių, gal būtų kiti klausimai, kurie būtų aiškesni ir ryškesni.
Aš manau, yra baimė, kad pirma jie patys gali netekti savo vietų, jei yra žemiau sąraše. Neįsivaizduoju, kad jie dabar laimėtų daugiau negu 30 mandatų <...>, taigi, kitaip sakant, kokie du trečdaliai žmonių netektų savo vietos, kas jiems nebūtų labai malonu.
Antra, aš manau, yra šioks toks nepasitenkinimas, kad nutarimas buvo patvirtintas gana nedemokratiškai, nebuvo platesnio pasitarimo – manytum, kad šitoks klausimas būtų svarstomas ne tik prezidiume. Aš esu girdėjęs tokį teiginį, kad taryba turi šį klausimą svarstyti, ir eiliniai nariai, manau, turi teisę pasisakyti, kad čia neturėtų būti nutarimas iš dangaus.
Tai kelia neramumą ir, kiek suprantu, yra ir gana įtakingi konservatoriai, kurie neslepia savo pasipiktinimo“, – komentavo K. Girnius.
Sprendimas įpareigoti Seimo konservatorius balsuoti už, jo matymu, taip pat galėtų kelti dalies jų pasipiktinimą.
Gali siekti mažinti Landsbergio galias
„Jeigu 40 proc. arba trečdalis narių, kurie nepatenkinti sprendimu, būtų staiga priversti balsuoti taip, kaip jie nenori, tai, manau, padidintų jų nepasitenkinimą, ir įtikintų, kad ši valdžia yra gana diktatūriškai nusiteikusi. Ir jei ir priimtų tą nutarimą, aš manau, vis tiek būtų kai kurių narių, kurie nesilaikytų.
Partija negali įpareigoti deputatų balsuoti vienaip ar kitaip, yra laisvas mandatas, gali labai lengvai sakyti ne. Aišku, tada gali bausti tokius narius, kaip, pavyzdžiui, susidorojo su M. Majausku (pašalino iš partijos, nes prieš jos valią balsavo už PVM lengvatos pratęsimą – Delfi)“, – paminėjo apžvalgininkas.
Ar pirmalaikių Seimo rinkimų klausimas gali konservatorius privesti prie skilimo?
K. Girnius abejojo, kad taip nutiks, bet, pasak jo, krikdemai gali prašyti daugiau galių, partiečių gretose gali kilti spaudimas G. Landsbergiui pasitikrinti pasitikėjimą. Nors esą jis vis tiek pasitikrinimą atlaikytų.
„Kad skiltų, yra maža tikimybė. Reikia prisiminti, kad anksčiau buvo skilimų: išėjo G. Vagnorius, L. Andrikienė su V. Žiemeliu – buvo ir kitų aštrių kautynių, ir skilimų, bet tai kenkia.
Kaip rodo Laisvės partijos ir liberalų skilimas, skilimai yra nenaudingi.
Tai, aš manau, kokio formalaus skilimo nebus, bet gali būti reikalavimų pakeisti prezidiumą ar įvesti taisyklių, kurios ribotų G. Landsbergio galią“, – svarstė pašnekovas.
„Šitas nutarimas yra sukėlęs platų nepasitenkinimą. Aš spėčiau, kad tas nepasitenkinimas yra gilesnis nei krikdemų sparne. Jų yra mažiau prezidiume ir kitur, tai jų vaidmuo šiaip mažėja <...>, tai gali būti rimtų vidaus diskusijų“, – pridūrė K. Girnius.
Nenorėjo aukoti ministrų
Pasiūlymą rengti pirmalaikius Seimo rinkimus, o jei ne, reikėtų trauktis Vyriausybei, anksčiau žurnalistams pristatė konservatorių lyderis G. Landsbergis. Jis teigė, kad siūlymas derintas su I. Šimonyte.
G. Landsbergis aiškino, kad tokių veiksmų reikia reaguojant į lėšų pasisavinimo savivaldoje skandalą – esą vieno ministro (švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, kuri negalėjo pagrįsti, kaip būdama tarybos nare leido kanceliarines lėšas, nors to nereikalavo galiojantis reglamentavimas) patraukimas šiuo atveju būtų „ritualinis veiksmas“, o juk klausimų, kaip naudojo kanceliarines lėšas, kyla ir dėl Seimo narių.
„Aš, kaip asmuo, dalyvaujantis valstybės valdyme, negaliu paaiškinti ir pateisinti visuomenei, kodėl vienam asmeniui pasitraukus, situacija taptų skaidresnė tuo tarpu, kai – negaliu dabar atsakyti tiksliai – du trečdaliai Seimo yra padarę absoliučiai lygiai tą patį“, – dėstė G. Landsbergis.
Konservatorių prezidiumas patvirtino jo siūlymus.
Klausimai dėl naudotų kanceliarinių lėšų kelti ne tik J. Šiugždinienei, bet ir kitiems buvusiems Kauno miesto savivaldybės tarybos nariams kultūros ministrui Simono Kairui bei finansų ministrei Gintarei Skaistei.
