aA
Kodėl vieniems mokytis kalbas sekasi geriau, o kitiems – smarkiai prasčiau? Žinių radijo laidoje „Karjeros akiniai“ ekspertas papasakojo, kas yra kalbinis intelektas, kaip jis pasireiškia ir kaip auginti savo vaikus, kad kalbų mokymasis jiems būtų sėkmingas.
Sugriovė mitus: valstybiniai kalbų egzaminai turi baigtis 10 klasėje
© DELFI / Orestas Gurevičius

Laidoje dalyvavęs edukacinių bendrovių grupės „KALBA“ kūrėjas, profesionalus konsultantas karjeros ir vidurinio mokslo klausimais, sertifikuotas „Morrisby“ ir „Multiple Natures“ specialistas Rytis Jurkėnas pasakojo, kad tie, kurie savo intelektą lavino iki 14 metų, pasieks daugiau.

„Kiek kalbų mokės, ar penkias, ar tris, priklauso, kaip jie lavino savo intelektą iki 14 metų, intelektai galutinai fiksuojasi apie 14 gyvenimo metus. Ir pati daugialypių prigimčių intelekto sistema savyje sujungia Vakarų psichologijos mokslą, visus šiuos intelektus ir daugialypės prigimtys, kurios yra atėjusios iš Rytų. Kai mes kalbama apie intelektus, tai yra lyg gebėjimai, mes juos net galima išmatuoti. (…) Kaip žmogus lengvai gaudo gimtąją ar užsienio kalbą yra vienas iš požymių aukšto kalbinio intelekto“, – Žinių radijo laidoje „Karjeros akiniai“ kalbėjo R. Jurkėnas.

Jis laidoje sakė, kad vienos ar kitos užsienio kalbos mokėjimas neatspindi intelekto.

„Kartais žmonės su labai aukšta saviverte, nieko nebijodami ir absoliučiai savimi pasitikėdami, jie visai neblogai kalba, naudodami 20 arba 30 žodžių, susikalba visose situacijoje. O žmogus šalia, naudodamas 200–300 žodžių, ir jausti, kad jis visiškai nieko nemoka, bijoti kalbėti. Pats užsienio kalbos vartojimas, tiesiogiai kalbino intelekto neatspindi. Nes kalbinis intelektas yra kalbos vartojimo visuma: turtingas žodynas, raiški kalba ir tai gali būti daroma tiek raštu, tiek ir žodžiu“, – aiškino ekspertas, pridurdamas, kad tokie atvejai pasitaiko, kai žmogus yra intravertas.

„Jeigu žmogaus kalbinis intelektas yra aukštas, jie natūraliai rašo be klaidų“, – laidoje kalbėjo R. Jurkėnas.

„Pats kalbos vartojimas yra susijęs su mūsų asmeninėmis savybėmis“, – sakė jis.

R. Jurkėno teigimu, ypatingai svarbu, kad vaikas iki 4 metų girdėtų gyvą kalbą.

„Yra pastebėta, kad nepaisant to, kad pats intelektas fiksuojamas apie 14 metus, tačiau labai didelę įtaką jo formavimuisi yra padaroma iki 4 metų.. (…) Kalbinio intelekto vystymuisi yra labai svarbu girdėti gyvą kalbą“, – sakė ekspertas.

Jis pateikė ir pavyzdį, vos kelių metų vaikai, daug laiko praleidžiantys su išmaniaisiais telefonais, jie nebegirdi.

Eksperto teigimu, nėra sąžininga ir mokymosi sistema, kai visi laiko kalbos egzaminus, o sugebėjimai stipriai skiriasi.

„Tie valstybiniai egzaminai nėra išskirstyti pagal žmonių kalbinių intelektų lygius. Žmogus, kuris turi neaukštą kalbinį gebėjimą, jis laiko tą patį egzaminą, kaip ir aukštą kalbinį intelektą turintis žmogus. Ir reikia suprasti, kad trečdalį visų žmonių jį turi vidutiniškai žemą, arba neaukštai pasireiškiantį. Tada būna nusivylimo“, – kalbėjo jis.

„Yra įsivaizduojama, kad gerai mokėsi kalbą, gerai ir komunikuosi, taip nėra. Tai yra du atskiri intelektai: tarpasmeninis ir kalbinis“, – mitus laidoje „Karjeros akiniai“ griovė ekspertas.

Paklaustas, ar žemą kalbinį intelektą turintys asmenys, visgi, gali išmokti daug kalbų, ekspertas teigė, kad žinoma, tačiau nebus lengva.

Kalbos
Kalbos
© Shutterstock

„Jeigu žemas ar vidutinis kalbinis intelektas yra sąsaja su vidutiniškai aukštu, arba aukštu tarpasmeniniu intelektu, tai jie vis tiek yra linkę komunikuoti. Ir tada, naudodamas tas užsienio kalbos, naudos, net ir nežinodamas daug žodžių, bet jis jausis, kad moka ir gali jas vartoti. Bet jei sakysime, kad jam reikia išsilaikyti tos kalbos egzaminą, tai jam tai bus tikrai didesnis iššūkis, nei tam, kuris turi aukštą kalbinį intelektą. Jis turės daug daugiau darbo įdėti“, – sakė jis.

Pridurdamas, kad jei žvelgsime į konkrečias specialybės, nesunkiai pastebėsime, kad nėra tiek jau daug specialybių, kurioms reikia aukšto kalbinio intelekto.

„Tai žmones stebina, nes mokykloje 2 iš 3 privalomų egzaminų yra kalbiniai, susiję su kalbiniu intelektu, o jeigu mes peržvelgsime profesijų ratą, kurioms reikia to aukšto kalbinio intelekto, tai nėra tiek daug jų“, – sakė jis.

„Manau, kad tas svoris per didelis. Mes turime pasaulinę praktiką, daugelyje pasaulio šalių kalbinis intelektas ir jo matavimas baigiasi 10 klasėje ir daugiau nėra privalomas. Mano galva, taip yra teisingiau“, – tvirtino laidos pašnekovas.

Sugriovė mitus: valstybiniai kalbų egzaminai turi baigtis 10 klasėje
© DELFI / Orestas Gurevičius

Pridurdamas, kad jo manymu daug geriau būtų, jei po 10 klasės įvertinę savo kalbinį intelektą, žmonės galėtų patys pasirinkti, ar tęsti kalbų mokslus.

„Jeigu iki 4 metų jaunas žmogus beveik negirdi žmonių kalbos, paskui juos mokant tuos kalbos, jie niekada „neišlipdavo“ iš žemo, ar vidutiniškai žemo kalbinio intelekto, potencialo neatidarydavo. Svarbu, kad jie kalbą girdėtų ir kad būtų įvairūs smulkios motorikos žaidimai“, – kalbėjo ekspertas.

„Kalbinis intelektas ir jo vartojimas, kai jis yra aukštai išreikštas, žmonės yra linkę skaityti knygas. Jie tokiu būdu maitina tą intelektą, vis gauna tų naujų žodžių. Tai kodėl mes kalbame apie skaitymo svarbą? Nes iki 14 metų dar galima pratempti tą intelektą. (…) Tas skaitymas tam tikra prasme yra ir lavinimas“, – Žinių radijo laidoje „Karjeros akiniai“ kalbėjo R. Jurkėnas.

Žinių radijas
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(24 žmonės įvertino)
2.9583

Top naujienos

Gydytojas infektologas įvertino vakcinų efektyvumą: vienu aspektu „Astra Zeneca“ tikrai išsiskiria (103)

Lietuvoje netyla diskusijos, ar nereikėtų ilginti intervalo tarp dviejų vakcinos nuo koronaviruso...

Aistė Žebrauskienė | D+

Neramina vis labiau vėluojantys įmonių tarpusavio atsiskaitymai: ekonomistai įspėja apie didesnes problemas

2021-ųjų pradžia Lietuvos ekonomikai buvo geresnė, nei tikėtasi, – šalies BVP augo 1 proc....

Lietingas pavasaris artėja prie pabaigos: šeštadienį sulauksime paskutinės nedidelio lietaus porcijos (3)

Šeštadienio rytą beveik visoje Lietuvoje bus sausa, drėgnesni debesys sukiosis ties vakariniais...

Buvęs imtynininkas gailisi dėl savo poelgio „Metelicoje“: jis mane „kabino“, manė, kad aš – gėjus (204)

Po incidento prie populiaraus Vilniaus naktinio klubo „ Metelica “ buvęs imtynininkas ne tik buvo...

Atlikėjo Sasha Song išvaizdos pokyčiai peruku nesibaigė: sakiau, kad to niekada nedarysiu, bet nutiko kitaip (14)

Žinomas dainininkas Dmitrijus Šavrovas, geriau žinomas Sasha Song pseudonimu, prieš keletą...

Sukrečianti istorija apie motiną, kuri tapo žudike maniake ir kankino savo pačios šeimos narius (41)

Be to, kad smurtaudavo prieš savo podukras ir jas žemindavo, Shelly Knotek kviesdavosi į namus...

Žiniasklaida: po galimų mainų – antrasis Westermanno sugrįžimas į Kauną (72)

„Barcelona“ ir Kauno „Žalgiris“ veda derybas dėl galimo gynėjų apsikeitimo: ispanų „El...

Gabrielė Grinkaitė | D+

Apipjaustymas – populiarėjanti mada ar naudinga procedūra? Urologo nuomonė nustebins

JAV, Kanada, Pietų Afrikos Respublika, Naujoji Zelandija, Jungtinėje Karalystė, Pietų Korėja –...

Kol lietuviai stovi eilėse prie vakcinų, rusai savo „Sputniku“ skiepytis nenori net už pinigus (1050)

„Milijonas prizų“ – tokią programą nusprendė įgyvendinti Maskva, norėdama prisivilioti...