Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovas M. Majauskas registravo Administracinių nusižengimų kodekso pataisą, kuria siūlo naują bausmę šiukšlintojams.
Nors baudos už aplinkos teršimą nemažos, tačiau konservatoriaus teigimu, nepakankamos.
„Dauguma esančių sankcijų, susijusių su aplinkos teršimu, yra piniginės baudos, varijuojančios nuo kelių dešimčių iki tūkstančių eurų. Pastarųjų trejų metų statistika aiškiai rodo, jog šiuo metu galiojančios sankcijos už aplinkos teršimą yra nepakankamos“, – savo pasiūlymą motyvavo politikas.
Jis remiasi statistikos duomenimis, kurie rodo, kad aplinkos teršimas tik didėja. 2018 m. užfiksuotų pažeidimų, susijusių su aplinkos užteršimu pavojingomis ir nepavojingomis atliekomis, skaičius, lyginant su 2017 m., išaugo kone dvigubai – nuo 139 iki 259.
„Atlikti socialiniai tyrimai rodo, jog piliečių požiūrį į aplinką ir taršą formuoja ne tik piniginės baudos, bet ir socialinis faktorius, precedentas ir sąmoningumas. Akivaizdu, jog siekiant plėtoti šiuos dalykus, vien tik finansinių sankcijų nepakanka“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Parlamentaro pasiūlymas gana paprastas – įstatyme nurodyti, kad tvarkos pažeidėjui būtų skiriami ir aplinkos apsaugos kursai.
„Dėl itin svarbios sąmoningumo įtakos piliečių elgesiui taršos atžvilgiu, tikimasi, jog ne tik baudomis, bet ir švietimu pagrįstų sankcijų skyrimas padės efektyviau kovoti su neatsakingu aplinkos teršimu ir palengvins bausmių įtaką kovojant ne tik su tokių pažeidimų apraiškomis ar simptomais, bet ir priežastimis“, – rašoma dokumento aiškinamajame rašte.
Visgi, sprendimas skirti tokias pamokas, ar ne, liktų teismo ar nuobaudą skiriančio pareigūno teise, bet ne pareiga.
„Svarbu pabrėžti, jog kursų, kaip administracinės poveikio priemonės skyrimas, išliks teismo ar atitinkamo nuobaudą skiriančio pareigūno teise, bet ne pareiga, ir, atsižvelgiant į aplinkybes, galės būti taikomas už įvairius su tarša susijusius pažeidimus“, – dokumente rašė parlamentaras.