Pirmadienio vakarą į karinę teritoriją, kur įrenginėjamas palapinių miestelis, įsiveržę asmenys padegė padangas, nesunkiai sužalojo du pareigūnus ir blokavo įvažiavimą į poligoną. Kadangi žmonės nepakluso teisėtiems reikalavimams atlaisvinti kelią, pareigūnai panaudojo prievartos priemones ir ašarines dujas.
Po šių įvykių pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl riaušių, manoma, kad tai buvo organizuota provokacija. Patys Delfi kalbinti vietiniai gyventojai piktinasi tokiomis kalbomis ir sako, kad tik siekia ginti savo teises ir rasti visiems tinkamą sprendimą.
Gali būti, kad žibalo į ugnį papilstė čia atvykę „Šeimų sąjūdžio“ aktyvistai, kurie jau kelis mėnesius aktyviai protestuoja prieš visuomenę skaldančius klausimus – LGBT teises, skiepus, COVID-19 valdymo priemones. Prasidėjus migrantų krizei, jie aktyviai išnaudojo ir šią problemą – jungėsi prie protestuojančių gyventojų Dieveniškėse, taip pat vyko ir į Rūdninkus.
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas minėjo, kad „šalia vietinių bendruomenių labai dažnai prisiplaka kažkokie pašaliniai asmenys“, kurie gali vykdyti provokacijas ir diskredituoti bendruomenes.
Trečiadienį jis, kartu su Vidaus reikalų viceministru Vitalijumi Dmitrijevu, atvyko diskutuoti su Rūdninkų gyventojais ir rasti visiems priimtinus sprendimus.
„Šiuo atveju, tai, kas įvyko prieš kelias dienas, jokio leidimo nebuvo ir pats susirinkimas buvo vykdomas pažeidžiant susirinkimų įstatymo nuostatas. Kelio blokavimas, neleidimas pravažiuoti transportui. Niekas nebūtų naudojęs jokios jėgos ir prievartos, bet prašymai pasitraukti buvo ignoruojami ir labai gaila, kad taip įvyko“, – kalbėjo A. Paulauskas.
Rūdninkiškiams išsakius pasipiktinimą, kad jų atžvilgiu viešai buvo išsakyta daug neigiamų epitetų, o pirmadienio įvykiai net buvo įvardinti kaip antivalstybinė veikla, V. Dmitrijevas prašė nepriimti isko asmeniškai.
„Suprantu žmonių įsižeidimą, visą emociją. Bet norime vieni kitus labai puikiai suprasti, nes jei supratimo nebus, bus labai sunku diskutuoti. Jeigu įmanoma, nepriimkite kiekvieno įžeidimo asmeniškai. Siūlau įsivertinti tai: situacija yra sudėtinga, sudarymą kliūčių sukuria valstybei papildomas problemas ir rizikas“, – sakė viceministras.
Jis gyventojams tvirtino, kad jų tikslas yra migrantus išsiųsti į kilmės šalį ir tam dedamos visos pastangos, tačiau reikia ir greitų sprendimų, ką su jais daryti dabar.
„Mes dedame visas pastangas, kad tai įvyktų. Mes bandome padaryti visais būdais, tiek saugodami sieną, tiek bandydami tuos žmones sulaikyti, kad jie nesiblaškytų po Lietuvą, tiek dirbdami su kitomis valstybėmis bandydami juos grąžinti“, – gyventojus tikino jis.
Viena iš pagrindinių išsakomų gyventojų baimių ta, kad poligone apgyvendinti migrantai pabėgs ir pridarys problemų vietiniams. Taip pat jie reiškė nerimą, kad artimiausias policijos komisariatas yra už 20 km – Šalčininkuose. Nors A. Paulauskas nedavė garantijų, kad taip neįvyks, jis bandė nuraminti žmones.
„Nedemonizuokime tų žmonių, kurie gyvens ten. Tai nėra savaime nusikaltėliai. Tai žmonės, ieškantys geresnio gyvenimo. Turime suprasti, kad tų žmonių tikslas nėra žudyti ar plėšti. Mūsų lūkestis yra užtikrinti jų deportavimą, išsiuntimą iš Lietuvos ir kitas procedūras“, – aiškino jis.
Gyventojų paklaustas, kas atsakys, jei kažkas atsitiks, A. Paulauskas priminė, kad Lietuvoje kasdien įvykdomas ne vienas nusikaltimas.
„O kas atsako, kai tarp mūsų auga jaunuolis, mes matome, kaip jis ritasi žemyn, prasigeria, susideda su blogomis kompanijomis ir vieną dieną galbūt kažką nužudo kaimynystėje. Kas prisiima atsakomybę tada? Kas pasako, aš mačiau, aš galėjau nujausti, bet nieko nepadariau.
Nenoriu jums meluoti ir sakyti, kad tikrai nieko neatsitiks. Gali visko atsitikti, jie gali ir ne iš stovyklos, gali ir per sieną į kažkokį kaimą užklysti, apiplėšti ir sumušti. Tokia rizika yra. Bet ar rizika yra didesnė, kai jie blaškosi po Lietuvą, ar ji vis dėl to sumažėja, kai už tvorų sėdi ir juos saugo pareigūnai“, – sakė jis.
Galiausiai su žmonėmis buvo sutarta, kad iš pradžių į baigiamą įrenginėti stovyklavietę bus atkelta 300 migrantų, o vėliau šis skaičius gali augti.
Gavo 10 proc. atsakymų
Ketvirtadienį prie Vyriausybės pastato sostinėje surengtame mitinge Rūdninkų atstovas Robertas Delfi sakė, kad kol kas gavo gal 10 procentų atsakymų į kilusius klausimus.
„Žinome duris, į kurias reikia pasibelsti. Kai kurie įpareigoti asmenys gavo nurodymus iš generalinio komisaro pavaduotojo ir jie mus patikino, kad mūsų pasiūlymų įgyvendinimui jie bendradarbiaus, padės, galbūt praves kažkokius mokymus, apšvies mus, kaip padėti tai pačiai saugos tarnybai, apsaugoti ne tik vidaus tvarką, bet ir gretimas gyvenvietes, kur gyvename“, - sakė jis.
Paklaustas apie kilusius neramumus, pašnekovas sakė, kad kilęs pasipriešinimas buvo žmonių emocijos.
„Supraskite vieną, pasipriešinimas buvo žmonių emocijos, kurie nežinojo, ką daryti tuo momentu. Jie tiesiog išbėgo iš namų ginti savo šeimas. Tai nebuvo pasipriešinimas, tai buvo emocijos, kuriomis vadovaujasi žmogus, kai nežino, ką daryti.
Jeigu valstybė, vyriausybės atstovai, visa jų komanda, mums nemeluos, mes tikrai bendrausime, kalbėsime ir padėsime ieškoti racionalių sprendimų, nuo kurių priklauso ne tik mūsų krašto ateitis, bet ir visos Lietuvos. Supraskite, kad vietų Lietuvoje nėra milijonas ir jos greit pasibaigs“, - sakė jis.
