Negana to, vienoje įstaigoje dirbančių socialinių darbuotojų algos tarpusavyje skiriasi net keliais šimtais eurų, o savivaldybė esą biudžetininkams numetė tik kaulą, praneša TV3 žinios.

Jų reportaže pasakojama apie socialinių darbuotojų Ingos ir Ginos istoriją. Moterys lanko šeimas viename baisiausių Klaipėdos bendrabučių. Jos visada eina dviese, nes po vieną pavojinga. Viena darbuotoja dirba su 10 socialinės rizikos šeimų.

„Jeigu šeimoje yra kūdikių, tai mes privalome dažniau lankytis. Tada lankomės kas antrą dieną. Kitose šeimose, kur turime mažesnių problemų – pagal poreikius apsilankome. Mūsų paslaugos yra priverstinės, su raudonais kilimais mūsų tikrai niekas nesutinka, pasitaiko, kad mūsų nenori įsileisti, ypač tie asmenys, kurie turi priklausomybių“, – pasakojo Inga.

Socialinė darbuotoja Renata neslėpė, kad darbe patiria ir streso, ir įtampos, o gauna „į rankas“ 450 eurų atlyginimą.

Socialinę pagalbą teikiančios moterys pačios balansuoja ant skurdo ribos.

„Su aukščiausia kvalifikacija, daugiau nei 10 metų darbo stažu, atlyginimas – 460 eurų“, – per socialinių darbuotojų protesto akciją kalbėjo profesinės sąjungos pirmininkė Roma Martinkevičienė.

Socialinė darbuotoja Laura teigė, kad labiausiai žemina, kai nemaža dalis klientų pasako, kad jų pajamos yra didesnės, ir pasiūlo sušelpti.

„Tada paslaugų teikimas tampa komplikuotas, nes kaip gali jas teikti, jei taip į tave žiūri“, – kalbėjo Laura.

Skaudžiausia Šeimos ir vaiko gerovės centro darbuotojams yra nelygybė. Centre dirba 80 socialinių darbuotojų, beveik pusė – valstybės, kita pusė – savivaldybės išlaikomi etatai.

„Valstybės darbuotojams atlyginimai nuo mūsų skiriasi 178 eurais – vienoje įstaigoje, su tuo pačiu išsilavinimu, kvalifikacija. Manome, kad tai yra labai neteisinga“, – sakė R. Martinkevičienė.

Socialiniai darbuotojai po uostamiesčio savivaldybės langais piketavo jau antrą kartą. Pirmą kartą išgirdo pažadus. Šįkart miesto vadovai paruošė dovaną.

„Turime tą dovaną – 8 proc., mes norime jiems padovanoti didelį kaulą. Jie mums, socialiniams darbuotojams, tokį ir numetė“, – sakė R. Martinkevičienė.

Žadėta atlyginimus pakelti 15 proc., bet, pasirodo, jos užtikrintai kils tik 8 procentais. Dar 7 proc. bus motyvaciniai, daliai – jais atlyginimai kils, kitiems – ne. 15 proc. žadama didinti visų savivaldybės biudžetininkų algas, įskaitant ir socialinius darbuotojus, bet nelygybės tai neišspręs – trūksta dar tiek pat.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas aiškino, kad darbuotojų kvalifikacijos ir kategorijos skiriasi, ir jų darbai nėra visiškai identiški.

„Aš galiu drąsiai pasakyti, kad nėra Klaipėdos miesto savivaldybėje priešų socialiniams, kultūros darbuotojams, sporto sektoriuje ar muziejuose dirbantiems žmonėms. Niekas nesišvaisto pažadais, didiname tiek, kiek tai yra realu, ir nesukelia įtampų biudžetui“, – kalbėjo V. Grubliauskas.

Socialiniai darbuotojai sako, kad kai alga nemotyvuoja, vienintelis teigiamas dalykas yra šeimos, kurios sugeba keistis, ir iš rizikos sąrašo išbraukiamos.

Socialinių darbuotojų atlyginimų problemos aktualios ne tik Klaipėdai. Praėjusių metų gale Vilniaus miesto vicemeras Gintautas Paluckas interviu „Žinių radijui“ žadėjo, kad socialinių darbuotojų atlyginimai sostinėje kils 50 procentų.

Laikinoji Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos vadovė Jūratė Tamašauskienė DELFI paaiškino, kad situacija skirtingose savivaldybėse nėra vienoda.

Tai labai priklauso nuo savivaldybės geranoriškumo. Vilniuje mes tos problemos neturime – 2018 m. mums pažadėtas 30-40 proc. padidėjimas, o Klaipėdoje – vos 15 proc. ir tai per didžiausius vargus“, - sakė J. Tamašauskienė.

Pasak asociacijos vadovės, vidutinis socialinio darbuotojo atlyginimas skirtingose savivaldybėse skiriasi.

Vilniuje socialinis darbuotojas iki mokesčių uždirba apie 700 eurų, o, pavyzdžiui, Alytaus savivaldybėje – iki mokesčių jis uždirba 500 eurų. Net 100-150 eurų skiriasi atlyginimai skirtingose savivaldybėse“, - sakė J. Tamašauskienė.