„Jis padeda ne tik, kad parašyti patį tekstą. Jį galima naudoti ir šiek tiek paprasčiau, tarkim, ieškant šaltinių ar jis tau gali sudaryti tiesiog planą, kaip rašyti darbą. Galima paviršutiniškai jį naudoti, ne vien tik, kad jis už tave rašytų“, – pasakoja studentas. Jo manymu, dirbtinio intelekto pagalbą studentai renkasi tiesiog dėl to, kad patys tingi ieškoti informacijos.
Dirbtinio intelekto „ChatGPT“ pasirodymas supurtė švietimo bendruomenes. Jis gali išspręsti matematinius uždavinius, parašyti rašinius, mokslo darbus ar eilėraščius, gali sukurti net programų kodus. Visa tai sumažina pačių studentų indėlį į darbo atlikimą.
„Studentai ir patys paklausti pasisako, kad naudoja. Kartais mato tame problemą, kartais ne visai“, – teigia Vilniaus kolegijos elektronikos ir inžinerijos fakulteto docentė Irma Šileikienė.
Tiek dirbtinio intelekto specialistai, tiek aukštosios mokyklos pabrėžia, kad, nepaisant dirbtinio intelekto privalumų ir galimybių, yra ir tam tikrų rizikų. Anot dirbtinio intelekto asociacijos prezidento Dovydo Čeilutkos, „ChatGPT“ pagrindinė problema ir didžiausias pavojus yra tai, kad žmonės nesupranta, kad informacija nėra 100 procentų patikima ir teisinga.
„Tai yra galbūt geras įrankis atrasti naujų kampų, kaip pasižiūrėti į tam tikras analizuojamas problemas tam tikruose darbuose, bet jeigu mes kalbame, kad grynai generuoti informaciją, pagrįstą mokslu – tai ne tik, kad gali būti sukčiavimas, bet gali būti netiksli informacija“, – nuomone dalinasi ir Lietuvos studentų sąjungos akademinių reikalų vadovė Gabija Juzėnaitė.
Ekspertai tikina, kad „ChatGPT“ laikui bėgant tik tobulės, todėl švietimas turės kažkaip prie to prisitaikyti.
„Reikia keisti ir pačius mokymo metodus, pereinant nuo to, kad dėstymas ir vien tik žinių perteikimas per paskaitas ir tų žinių prašymas išmokti, įsisavinti jau yra nelabai aktualus. Daug aktualiau būtų mokinti studentus kaip taikyti tuos dirbtinio intelekto sprendimus“, - teigia „VILNIUS TECH“ grafinių sistemų katedros docentė Ingrida Leščauskienė.
„Aukštojo mokslo sektorius visame pasaulyje šiuo metu ieško tos ribos ir tų taisyklių, kurios turėtų veikti šios naujos technologijos atžvilgiu. Iš esmės pasakant – kas yra akademinis nesąžiningumas, o kas ne“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Andrius Zalitis.
Pasak aukštųjų mokyklų, kol kas naudojami plagijavimo tikrinimo įrankiai yra neveiksnūs ir nepadeda atskirti, ar darbą rašė dirbtinis intelektas, ar pats studentas. Tačiau kai kurie studentai – vis tiek įkliūva.
„Dažniausiai, mūsų darbai yra pateikiami lietuvių kalba, o dirbtinio intelekto algoritmas geriausius rezultatus pateikia anglų kalba. Tai, dažniausiai, dėstytojai, skaitydami darbus pastebi, kad yra tam tikri loginiai netikslumai“, – LNK žinioms pasakoja I. Šileikienė.
Tačiau ar „ChatGPT“ naudojimas rašant darbus yra sukčiavimas – vieno atsakymo nėra. Anot I. Leščauskienės, viskas priklauso nuo to, ar studentai dėstytojams pateikia pilnai dirbtinio intelekto atliktą darbą, ar iš jo susirenka medžiagą, kurią vėliau patys pritaiko rašydami darbus savarankiškai.
„Akademinės etikos prasme, mes turim labai didelę problemą. Mes irgi dabar savo bendruomenėj svarstom, kaip gi mums apsirašyti ir kaip reglamentuoti šitų dirbtinio intelekto algoritmų naudojimą akademiniuose darbuose“, - pasakoja Vilniaus kolegijos elektronikos ir inžinerijos fakulteto docentė I. Šileikienė.
Italija tapo pirmąja ir kol kas vienintele šalimi pasaulyje, uždraudusia dirbtinio intelekto naudojimą.
„Jie tiesiog norėjo galbūt labiau parodyti, kad mes kažką darome, kad imamės priemonių prieš šį „ChatGPT“ įrankį, o bent jau iš šono tai atrodo kaip neadekvatus sprendimas“, – teigia dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas D. Čeilutka.
Pasak ministerijos, visiškai uždrausti „ChatGPT“ naudojimą Lietuvoje – planų tikrai nėra, tačiau teks ieškoti būdų, kaip prie to prisitaikyti.
