Spalio viduryje DELFI rašė, kad prie poilsiautojų pamėgto Bebrusų ežero veikia Kauno miesto tarybos nario Š. Matijošaičio stovyklavietė „Bebrusynė“. Stovyklautojai pastebėjo, kad jie nebegali patekti į mišką prie ežero, nes miške atsirado tvora. DELFI išsiaiškino, kad tvorai gautas leidimas tik todėl, jog miške būtų galima laikyti danielius. Tačiau šių laukinių gyvūnų iki šiol nėra.
Rado būdą, kaip užtverti mišką
Bebrusų ežeras yra Molėtų rajone. Kasmet prie jo atvyksta daugybė poilsiautojų iš visos Lietuvos. Vieša paslaptis, kad prie šio ežero sodybų ieško ir turtingi verslininkai. Kirneilės kaime, Registrų centro duomenimis, 0,9800 ha sklypą ant ežero kranto valdo Kauno miesto tarybos narys ir verslininkas Š. Matijošaitis. Tai yra III miškų grupė, apsauginiai miškai.
Internete nesunkiai galima surasti skelbimų, kur Š. Matijošaitis reklamuoja stovyklavietės paslaugas. „Bebrusynės poilsiavietė, esanti prie Bebrusų ežero, leis pasimėgauti gamta, pasidžiaugti Lietuvos klimatu ir laiką praleisti visiškai paprastai. Gamta, ežeras ir Jūs. Ko gi daugiau gali prireikti norint atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių“, – rašoma viename iš skelbimų.
Nurodoma, kad apsistoti parai kainuoja 30 eurų. Į kainą įskaičiuota „pavėsinė, vieta palapinėms, 220 V elektra pavėsinėje, valties įleidimo vieta, lauko WC, lieptas į ežerą, malkos, laužavietė su suoliukais“.
Įdomu tai, kad miške galima surasti medinę tvorą. Ir čia reikia prisiminti Miškų įstatymą ir aplinkos ministro patvirtintas Lankymosi miške taisykles. Šie teisės aktai draudžia miške tverti tvoras. Įtvirtinta nuostata, kad tiek valstybinis, tiek privatus miškas turi būti atviras lankytojams. Tačiau Š. Matijošaitis nutarė pasinaudoti įstatymo išimtimi. Miške leidžiama tverti tvorą, jei ji reikalinga aptvarui, kuriame būtų laikomi laukiniai žvėrys, įrengti.
Vis dėlto dažnai pasitaiko atvejų, kad leidimas tverti mišką gaunamas, tačiau jame laukinių žvėrių taip ir neatsiranda. Apie tokius atvejus ne kartą rašyta ir DELFI portale. Dažniausiai ši gudrybė pasitelkiama nenorit, kad privačiame miške lankytųsi žmonės.
R. Karbauskio išbandyta gudrybė
Ta pačia įstatymo išimtimi naudojasi ir Seimo narys bei „valstiečių“ partijos lyderis Ramūnas Karbauskis. Sklypus, esančius Kaišiadorių rajone, Jakštonių kaime, prie Kauno marių, Registrų centro duomenimis, prasidėjus statyboms valdė UAB „Žemės ūkio inovacijų centras“. Vienintelis šios įmonės akcininkas buvo UAB „Agrokoncernas“, kontroliuojamas R. Karbauskio. Šiemet žiniasklaida skelbė, kad R. Karbauskis kartu su žmona Lina iš savo įmonės įsigijo šias valdas.
Iš pradžių sklypo savininkas gavo savivaldybės leidimą tverti mišką, bet, kaip ir Š. Matijošaičio atveju, miške neatsirado danielių. Tai pastebėję žurnalistai informavo aplinkosaugininkus ir galiausiai savivaldybė panaikino leidimą tverti mišką. Tai reiškė, kad R. Karbauskio kontroliuojama įmonė būtų turėjusi pašalinti tvorą iš miško ir jame vėl būtų galėję lankytis žmonės. Tačiau galiausiai laukinių žvėrių aptvare atsirado ir leidimas buvo atnaujintas.
Prie Bebrusų ežero atvykę DELFI žurnalistai rado tvorą, kuri trukdo patekti į mišką, bet danielių Š. Matijošaičio valdose neužfiksuota.
Aplinkosaugininkai lauks kitų metų
Aplinkos apsaugos agentūros atstovė Lina Gaidžiūnaitė patvirtino, kad jos atstovaujama įstaiga išdavė leidimą nelaisvėje laikyti laukinius gyvūnus. „Aplinkos apsaugos agentūra 2019 m. rugpjūčio 1 d. išdavė leidimą Šarūnui Matijošaičiui laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus (danielius). Šiame išduotame leidime leidžiamų laikyti gyvūnų skaičius nenurodomas“, – aiškino L. Gaidžiūnaitė.
Apie tai, kad aptvertame miške nėra laukinių žvėrių, pranešėme Aplinkos apsaugos departamentui. Jo atstovė Ieva Krikštopaitytė teigė, kad aplinkosaugininkai operatyviai atliko patikrinimą. „Spalio 15 d. AAD Utenos valdybos pareigūnai buvo nuvykę į nurodytą vietą ir atliko apžiūrą. Šiuo metu, pagal prie išduoto leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus esančią numatyto aptverti aptvaro schemą, yra pastatyta tik apie 20 procentų tvoros. Dabar esanti tvoros konstrukcija neatitinka leidime numatytų sąlygų; gyvūnai nelaikomi“, – informavo I. Krikštopaitytė.
DELFI užfiksavo, kad ežero pakrantė palikta laisva. Palikti 5 metrai kranto linijos, kuria galima naudotis. Taigi, galima daryti išvadą, kad aptvaras žvėrims laikyti nėra pritaikytas, nes gyvūnai pakrante turėtų galimybę pabėgti. Vis dėlto Aplinkos apsaugos departamento atstovė paaiškino, kad kol kas pareigūnai nieko imtis neplanuoja: „Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 46 p. nurodoma, kad „Jeigu aptvaras ar voljeras, įrengtas aptvėrus mišką ar dalį miško, yra nenaudojamas 1 metus ir daugiau (jame nelaikomi laukiniai gyvūnai), AAD kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją su siūlymu panaikinti sprendimą dėl fizinių asmenų lankymosi apribojimo šioje teritorijoje. Apie priimtą sprendimą AAD leidimo turėtoją ir AAA informuoja per 5 darbo dienas.“
I. Krikštopaitytė aiškino, kad aplinkosaugininkai Š. Matijošaičio valdas ketina aplankyti kitų metų rugpjūčio pradžioje. Galbūt tada jie suras toje pačioje aptvertoje teritorijoje bėgiojančius danielius ir poilsiaujančius stovyklautojus.
Molėtų rajono savivaldybės atstovas Vladimiras Suchodumcevas taip pat aiškino, kad savivaldybė kol kas neskubės iš Š. Matijošaičio atimti leidimo. „Vienas iš privalomų pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai dokumentų turi būti savivaldybės administracijos sprendimas apriboti fizinių asmenų lankymąsi tam tikroje teritorijoje. Pagal pareiškėjo prašymą, administracijos direktorius fizinių asmenų lankymąsi miško teritorijoje apriboja įsakymu. Toks Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, remiantis Š. Matijošaičio prašymu, buvo parengtas ir patvirtintas šių metų birželio mėnesį“, – aiškino savivaldybės atstovas.
Anot jo, leidimo laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje galiojimą gali panaikinti jį išdavusi institucija – Aplinkos apsaugos agentūra. Kaip aiškino V. Suchodumcevas, siūlymo naikinti leidimą tverti mišką savivaldybė iš aplinkosaugininkų nėra gavusi. O pati to nedarys.
„Aplinkos apsaugos agentūra, išduodama leidimą, nurodo sąlygas, kuriomis turi būti laikomi gyvūnai. Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) kontroliuoja, kaip jų laikomasi, kasmet renka duomenis apie aptvaruose laikomus gyvūnus. Jeigu aptvaras ar voljeras, įrengtas aptvėrus mišką ar dalį miško, yra nenaudojamas 1 metus ir daugiau (jame nelaikomi laukiniai gyvūnai), AAD kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją su siūlymu panaikinti sprendimą dėl fizinių asmenų lankymosi apribojimo šioje teritorijoje. Tokio siūlymo Molėtų rajono savivaldybės administracija nėra gavusi“, – dėstė savivaldybės atstovas.
STT atliko antikorupcinį vertinimą
„Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) korupcijos prevencijos pareigūnai, atsižvelgdami į viešojoje erdvėje pateikiamą informaciją apie galimai nepagrįstus apribojimus visuomenės atstovams lankytis saugomose teritorijose ir miškuose, atliko teisės aktų, reglamentuojančių apribojimų nustatymą asmenims lankytis šiose vietose, antikorupcinį vertinimą. Vertinimo metu nustatyta, kad institucijoms, kurios priima sprendimus dėl asmenų lankymosi miškuose ir saugomose teritorijose apribojimų, sudaryta per didelė diskrecijos teisė, todėl įstatymo nuostatos gali būti suvokiamos ir įgyvendinamos dviprasmiškai“, – teigiama STT išplatintame pranešime.
Kaip teigė STT atstovai, teisės aktai sudaro sąlygas miškuose ir saugomose teritorijose įrengti nepagrįstai dideles teritorijas užimančius aptvarus, o juos įrengusių asmenų veiklos priežiūros kontrolė nėra pakankamai reglamentuota. STT manymu, toks teisinis reglamentavimas sudaro sąlygas asmenims pasielgti nesąžiningai ir nepagrįstai apriboti visuomenės teisėtus interesus lankytis miškuose ir saugomose teritorijose.
„Pagal Miškų įstatymo nuostatas, fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis miškuose, išskyrus rezervatus ir specialiosios paskirties objektus. Pažymėtina, kad visuose miškuose ir saugomose teritorijose gali būti uždraustas ar apribotas asmenų lankymasis bei vaistažolių, grybų, uogų ir kitų miško išteklių naudojimas, kai yra svarbių priežasčių (pavyzdžiui, didelis miško gaisrų pavojus ir pan.). Miškų įstatymas nepakankamai nustato „kitų svarbių priežasčių“ kriterijus; nepaaiškina, kieno principams teikiamas prioritetas prieš priimant konkrečius sprendimus. Toks neapibrėžtumas, antikorupciniu požiūriu, gali būti rizikingas ir sudaryti sąlygas nepagrįstiems ir neobjektyviems sprendimams, pvz., palankiems siauroms interesų grupėms, priimti“, – rašoma STT pranešime.
Antikorupcinis vertinimas pateiktas Aplinkos ministerijai, ji per du mėnesius turėtų informuoti STT, kaip buvo atsižvelgta į išvadoje pateiktas pastabas.
Trečiadienį savo komentarą DELFI pateikė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
„Manau, kad žmogus nuosavoje žemėje ir miške turi turėti teisę įrengti aptvarą ir auginti danielius ar elnius, jeigu turi leidimą. Taisyklėse nurodoma, kad jeigu per metus jis neįveisia gyvūnų, tuomet leidimas panaikinamas. Svarbu, kad aptvaras nevirstų tik tvora, ką ir akcentuoja STT“, – teigė K. Mažeika.