Būtent šių pavardžių intensyviai bando nerasti Specialiųjų tyrimų tarnyba, gerai išmokusi pamoką - šiukštu nekišti nagų prie įtakingų politikų.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), itin nenoriai ėmusios tirti galimą spaudimą Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovui Žydrūnui Plytnikui, direktorius Žimantas Pacevičius prieš kelias savaites Seime su palengvėjimu pranešė: įtakingų politikų šioje byloje tarp įtariamųjų greičiausiai nebus. Įtarimai esą krinta tik ant kelių anksčiau į teisėsaugos akiratį nepatekusių verslininkų. Nieko keisto: šiai valdžiai verslininkai jau seniai - lyg akmuo po kaklu, tad ir šį kartą politikų nuodėmes galima suversti jiems.
Su korupcija, taip pat ir politine, turinti kovoti institucija, regis, gerai išmoko dar prieš septynerius metus gautą pamoką. 2004-aisiais, prieš pat pirmalaikių prezidento rinkimų II turą, Valentino Junoko vadovaujama STT, atlikusi poėmius įtakingiausių politinių partijų būstinėse ir bandžiusi toms partijoms atstovaujančius Seimo narius susieti su "pagalba" Vilniuje įsitvirtinusiai bendrovei "Rubicon group", iš esmės buvo sumalta į miltus. Tyrime minėti politikai iš šios kovos išėjo išdidžiai pakelta galva, o štai V.Junokas neteko posto. Jo pavaldiniai, bandę ieškoti politikų ir verslininkų sąsajų, atsipirko lengviau, bet nuo to laiko STT daugų daugiausia sau leidžia pajudinti kokį itin suįžūlėjusį merą ar dar žemesnį provincijos veikėją. Seimas ir Vyriausybė aplenkiami dideliu lanku.
Garsios pavardės
STT net kelis mėnesius neigė apskritai gavusi tokią informaciją. Vėliau pripažinę, jog VPT vadovas pateikė faktus, kovotojai su korupcija prabilo, kad tyrimas greičiausiai nepavyks, nes jį esą sužlugdė pats garsiai prakalbęs Ž.Plytnikas.
Tiesa, kita teisėsaugos institucija - Generalinė prokuratūra (GP), ne iš STT, bet iš Seimo Antikorupcijos komisijos gavusi Ž.Plytniko informaciją, šįkart užėmė kitokią poziciją. Kovo 9-ąją GP pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius: dėl galimo papirkimo, piktnaudžiavimo bei kišimosi į valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą. Tyrimą pavesta atlikti STT.
Ž.Plytnikas, LŽ pasiteiravus, kaip vertina nepabaigus tyrimo išsakytas STT vadovo Ž.Pacevičiaus pranašystes, kad politikų tarp įtariamųjų greičiausiai nebus, į komentarus nesileido. "Kadangi šiuo metu atliekamas tyrimas, šio dalyko komentuoti tikrai nenorėčiau", - pareiškė jis.
VPT vadovo pateiktą informaciją GP perdavusios Seimo Antikorupcijos komisijos (AK) vadovas Kęstas Komskis žino, kokie politikai minimi kaip galėję daryti spaudimą Ž.Plytnikui ir jo kolegoms. "Bet tyrimą atlieka STT, ir ji sprendžia, ar pateikta informacija svarbi, ar padarytas nusikaltimas, todėl nenorėčiau to dalyko komentuoti. Man, kaip politikui, atrodo, kad spaudimas vis dėlto buvo, o teisininkai žiūri iš savo pusės", - nuskambėjusį STT vadovo Ž.Pacevičiaus komentarą, kad tarp įtariamųjų šiame tyrime politikų greičiausiai nebus, aiškino K.Komskis.
LŽ vardija savais kanalais sužinotas politikų, galbūt dariusių spaudimą VPT vadovui, pavardes, perduotas STT: aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas (į šį postą deleguotas Arūno Valinsko vadovaujamos Tautos prisikėlimo partijos (TPP), jo patarėjas, po sėkmingos bendros medžioklės į šį postą atėjęs iš Vilniaus teritorinės muitinės, Romualdas Petrauskas, buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys, dabartinis, tuo metu ėjęs viceministro pareigas, Rimantas Žylius, Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis.
"Taip, visas tas pavardes šiame kontekste aš žinau", - po ilgos pauzės patvirtino K.Komskis. Ir pridūrė: "Buvo ir Seimo narių." Seimo kuluaruose kalbama, kad tai galėję būti TPP vadovas A.Valinskas, valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai Rimantas Jonas Dagys bei Jurgis Razma.
Kova už milijonus
Istorija prasidėjo Ž.Plytnikui dar turbūt net neįsivaizduojant, kad jis taps VPT vadovu ir paklius į tokią košę. 2009-ųjų vasarą Lietuva iš Europos Sąjungos fondų daugiabučių namų modernizavimui skatinti gavo 30 mln. litų, dar 5 mln. litų pridėta iš biudžeto. Projektą koordinuoti pavesta AM, ir ji per pavaldžią Būsto urbanistinės plėtros agentūrą (BUPA) 9 mln. litų skyrė renovacijos procesams viešinti. 2010-aisiais į varžytuves dėl milijonų stojo gera dešimtis viešųjų ryšių agentūrų. Konkursas prasidėjo, ir iš karto pasipylė skundai, o po jų - teismai.
Iš kovos pašalinti viešųjų ryšių specialistai ne kartą viešai tvirtino, kad pergalė šiame konkurse buvo iš anksto užprogramuota konsorciumą sudariusioms bendrovėms "Publicum" bei "VIP Viešosios informacijos partneriai", jau kuris laikas itin sėkmingai pasirodančioms valstybės institucijų rengiamuose pirkimuose.
Kaip teigta, bendrovė VIP, vadovaujama anksčiau aktyvaus Liberalų ir centro sąjungos veikėjo, buvusio Anykščių mero ir prezidento Valdo Adamkaus patarėjo Dariaus Gudelio, bei "Publicum" jau nuo 2009-ųjų pradžios, prie AM vairo stojus TPP deleguotam G.Kazlauskui, itin susidraugavo su šia piniginga institucija. Jau nuo 2009-ųjų vasaros pradžios būtent VIP buvo pasirinkta informuoti visuomenę apie AM veiksmus daugiabučių modernizavimo skatinimo fronte, taigi iš esmės jau vykdė darbą, dėl kurio konkurse nesėkmingai varžėsi kitos bendrovės.
2010-ųjų spalį, vos paskirtas VPT vadovu, Ž.Plytnikas dėl gausių kaltinimų neskaidrumu būsto renovavimo viešinimo konkursą sustabdė. Tada (apie tai žiniasklaidai Ž.Plytnikas pasakojo jau ne vieną kartą) ir prasidėjo spaudimas tiek VPT vadovui, tiek jo pavaldiniams.
Interesas - vienas
Tiesiogiai prie šio tyrimo prisilietę pareigūnai LŽ tvirtino, kad GP ir STT turi visus dokumentus ir garso įrašus, pagrindžiančius didelį su šia istorija susijusių politikų suinteresuotumą konkrečia būsto renovavimo viešinimo konkurso baigtimi. Kaip teigiama, jau ateidamas į postą supratęs, kad spaudimo tokiame darbe neišvengs, Ž.Plytnikas iš karto derėjosi dėl teisėsaugos institucijų paramos. Kartu, kaip teigiama, VPT vadovas su STT Vilniaus valdyba nuo pat pradžių konsultuodavosi dėl veiksmų, derindavo išleidžiamuosius raštus, o iškilus problemų buvo aprūpintas specialia įranga pokalbiams įrašyti.
Taigi VPT pradėjus nagrinėti milijoninio būsto renovavimo konkurso medžiagą, taip pat pasklidus informacijai, kad šis tyrimas atskleidžia rimtų pažeidimų, 2010-ųjų spalį vos ne nuolatiniu tarnybos "svečiu" tapo aplinkos ministro G.Kazlausko patarėjas R.Petrauskas. Viešinimo konkurso medžiagą nagrinėjančius VPT darbuotojus jis esą bandė įtikinti atsisakyti neigiamų išvadų, taip pat siūlė savo variantus. Paraleliai aplinkos ministras G.Kazlauskas "dirbo" su tuomečiu ūkio ministru D.Kreiviu - VPT vadovo bičiuliu ir darbdaviu.
Prasidėjo ir į šantažą panašios derybos su premjeru. Kaip teigiama, aplinkos ministrą delegavusios TPP vadovas A.Valinskas per tradicinį valdančiosios koalicijos lyderių susitikimą užsiminė, kad tuo atveju, jei viešinimo konkursas "nebus paleistas", "prisikėliečiai" Seime pritars Vyriausybę bauginančiam siūlymui didinti pensijas, pasisakys prieš 2011 metų biudžeto projektą ir gal net trauksis iš koalicijos.
Praėjusių metų lapkričio pradžioje VPT vis dėlto paskelbė neigiamą išvadą dėl "Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos visuomenės informavino kampanijos 2010-2011 metais įgyvendinimo paslaugų pirkimo". Pagal dokumentus šią išvadą pasirašė ne Ž.Plytnikas, bet jo pavaduotoja Eglė Sakalauskaitė. Toks posūkis, regis, papiktino ūkio ministrą D.Kreivį - VPT direktoriaus pavaduotojai nurodyta pasiaiškinti G.Kazlauskui.
Maždaug po savaitės "ant kilimėlio" į AM keliavo pats Ž.Plytnikas ir VPT Kontrolės skyriaus vedėja Jelena Valentukevičienė. Dalyvaujant G.Kazlauskui, jo patarėjui R.Petrauskui, vienam AM skyriaus vedėjui, VPT atstovus bandyta įtikinti pakeisti neigiamą išvadą.
"Deryboms" toliau stringant, lapkričio pabaigoje į procesą įsitraukė Vyriausybės kancleris D.Matulionis. Būtent jis suorganizavo susitikimą, kuriame dalyvavo ir Ž.Plytnikas, G.Kazlauskas, AM kancleris Robertas Klovas, dar keli pareigūnai bei... statybų kompanijos "Hanner" vadovas Arvydas Avulis. Beje, jo bendrovė yra D.Gudelio valdomos agentūros VIP, vadintos viena realiausių renovacijos viešinimo konkurso nugalėtojų, klientė.
Praėjusią savaitę D.Matulionis LŽ teigė, kad į šį "darbinį susitikimą" verslininkas pakviestas per klaidą - esą Vyriausybės kanclerio sekretorė supainiojo A.Avulį su tuometiniu BUPA vadovu Arūnu Aliuliu.
VPT atsitraukė
Vienaip ar kitaip, šiame susitikime VPT buvo pateiktas siūlymas taisyti savo neigiamas išvadas. Kaip - Vyriausybės kancleris pasiūlė du variantus, vieną iš jų primygtinai nurodyta pasirinkti, nes "VPT neišmano įstatymų" ir "žiūri ne ten, kur reikia". Pagal dokumentus, iš D.Matulionio lūpų tuo metu nuskambėjo ir samprotavimas - esą VPT turi per daug įgaliojimų, tad ar nereikėtų jos vykdomas prevencijos ir kontrolės funkcijas perduoti kam nors kitam?
Pamokyti VPT, kaip ir kur žiūrėti, ėmėsi tuometinis ūkio viceministras R.Žylius. Praėjus maždaug savaitei po "darbinio pasitarimo" pas Vyriausybės kanclerį, jis į Ūkio ministeriją (ŪM) iškvietė Ž.Plytniką, VPT direktoriaus pavaduotoją Vaidotą Jakštą, Metodologijos skyriaus vedėją Sigitą Jurgelevičienę, J.Valentukevičienę. Šio pasitarimo metu "bandyta ieškoti būdų", kaip pasielgti, kad nenukentėtų nei VPT, nei ŪM interesai. Regis, po to Ž.Plytnikas kiek supasavo: remdamasis tuo, kad renovacijos viešinimo konkurso vykdymas jau buvo nagrinėjamas teismuose, VPT vadovas visą turėtą medžiagą perdavė jiems, pats pasitraukdamas į šalį.
Pažyma dengia pažymą
VPT vadovo spaudimo skandale minimi aukšti politikai lyg susitarę tvirtina, kad LŽ paminėti posėdžiai tebuvę "kietos darbinės diskusijos labai svarbiu klausimu". Būtent tokią formuluotę, informacijai apie Ž.Plytnikui darytą spaudimą pasirodžius viešumoje, pasiūlė ne kas kitas - pats premjeras Andrius Kubilius.
Regis, būtent su jo žinia Ž.Plytniko surinktą informaciją buvo pabandyta "pridengti" aukojant net vienu geriausių šio ministrų kabineto narių vadintą ūkio ministrą D.Kreivį. Būtent jis pateikė dar vieną pažymą, kurioje vardytos Ž.Plytniką ir patį D.Kreivį esą spaudusios verslo įmonės - visos vienaip ar kitaip susijusios su dabartinių valdančiųjų politiniais oponentais.
Šioje D.Kreivio pažymoje paminėta ir būsto renovavimo konkurso istorija - teisingiau, itin sušvelnintas jos variantas. "Pažymoje išdėstytoje medžiagoje nematau jokio spaudimo", - iš karto pareiškė A.Kubilius. Ir čia pat patvirtino, kad pats nurodė ūkio ministrui įtraukti daugiabučių renovavimo konkurso istoriją, mat "spaudoje vis pasirodo gandų" apie "kažkokį spaudimą".
Siekė išjudinti procesą?
Absurdu tai, kad jis daręs spaudimą Ž.Plytnikui, dabar vadina ir Vyriausybės kancleris D.Matulionis. Vėlgi remdamasis visiems tokia miela atrodančia D.Kreivio "pažyma" jis tvirtina, kad jo rengtas pasitarimas buvęs organizuojamas "su premjero žinia, siekiant išjudinti daugiabučių namų renovavimo viešinimo projektą".
"Tas projektas jau buvo apskųstas teismui, ir iš tiesų buvo kalbama apie tai, kokia turėtų būti bendra valstybės institucijų pozicija teisme, kad konkursas nesustotų pusiaukelėje", - tvirtino jis.
D.Matulionis neneigė siūlęs VPT "išeities variantus". "Kadangi tuo metu jau vyko teismas (dėl būsto renovacijos konkurso - red.), pasiūlymas buvo toks: leisti teismui pačiam apsispręsti. Aš taip ir pasakiau VPT atstovams: neužbėkime teismui už akių. Jeigu jūs pateikiate vieną ar kitą išvadą, kartu yra šališkas jūsų požiūris, ir jūs atitinkamai darote įtaką teismo sprendimui. Esmių esmė ir buvo tokia - nepaveikti teismo, laukti, ką jis nuspręs", - kalbėjo Vyriausybės kancleris.
Pasak jo, Ž.Plytnikui spaudimo nebuvo daroma. "Negaliu pasakyti, ar Ž.Plytnikas meluoja, bet jei kalbama apie panašius atvejus, kaip buvo mūsų susitikimas, jo požiūris į tai, kas yra spaudimas, - labai keistas", - aiškino D.Matulionis.
Darę spaudimą VPT jau ne kartą neigė ir AM atstovai. "Tai buvo darbiniai, vieši susitikimai, ne kažkur kavinėje, ne gatvėje, o būtent Vyriausybėje, Aplinkos ministerijoje. Kadangi VPT ir mūsų nuomonė išsiskyrė, tad buvo sutarta laukti teismo sprendimo. Taip ir buvo padaryta", - prieš kurį laiką viešai paskelbė AM atstovas spaudai Tomas Beržinskas.
"Ž.Plytniku tikiu"
Vis dėlto susiklosčiusi situacija spaudimu kvepia, regis, ne tik Ž.Plytnikui. "Viešuosiuose pirkimuose prie vienos valdžios buvo vienos įmonių grupės, dabar - kitos grupės, bet iš esmės niekas nesikeičia. Šalia minimi aukščiausio lygio pareigūnai. Pasakysiu trumpai - aš tikiu Ž.Plytniku. Sakyčiau, jis kol kas yra vienintelis, norintis sutaupyti biudžeto lėšų, bet šiuo atveju susipina daug interesų, ir man kelia nerimą, kad jie paims viršenybę", - apie susiklosčiusią situaciją LŽ kalbėjo Seimo AK narys Valdemaras Valkiūnas.
Parlamentaro teigimu, ypatingą nerimą jam kelia šiuo metu svarstomos Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos, kuriomis, be kita ko, norima keisti ir VPT vadovo skyrimo tvarką. Šiuo metu VPT direktorių skiria ir atleidžia ūkio ministras. Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra pateikusi siūlymą, kad ateityje šį pareigūną finansų ministro teikimu skirtų Vyriausybė. Seimo AK manymu, tai turėtų daryti Seimas prezidentės teikimu.
Kaip LŽ tvirtino V.Valkiūnas, blogiausias variantas būtų, jei VPT vadovą skirtų Vyriausybė. "Vadinasi, VPT vadovą skirs tie patys asmenys, kurie galbūt ir darė spaudimą", - įsitikinęs parlamentaras.