„Tyrimai rodo, jog izoliacija turi poveikį visoms žmogaus egzistencijos dalims – biologinei, psichologinei, socialinei“, – kalbėjo E. Laurinaitis.
Psichoterapeutas kritikavo terminą „socialinė izoliacija“, kuris, pasak jo, yra klaidinantis.
„Mes turime ne socialiai izoliuotis vienas nuo kito, atvirkščiai, turime bandyti tuos socialinius ryšius palaikyti, o gal net didinti, tačiau turime fiziškai izoliuotis vienas nuo kito. Taip ir reikėtų formuluoti – fizinė izoliacija, socialinė integracija“, – sakė E. Laurinaitis.
Pasak jo, mokslininkai apskaičiavo, kad „stresas, kurį patiriame izoliuoti, kenkia sveikatai taip pat, lyg nerūkantis žmogus būtų pradėjęs rūkyti po penkiolika cigarečių per dieną“.
Akcentavo būtinybę atsirinkti informacijos šaltinius
Psichoterapeutas pastebėjo, kad šioje situacijoje pasitaiko atvejų, kai žmonės nežino arba nesiklauso pakankamai aiškios mokslinės informacijos.
„Jų galvose yra daug nežinios, ją keičia įvairiausi gandai ir netikros žinios. Dabartiniu metu plinta daugybė iš piršto laužtų teorijų. Reikia bandyti rasti patikimą, aiškų ir mokslišką informacijos šaltinį, nesistengti skenuoti viso interneto“, – sakė E. Laurinaitis.
Psichoterapeutas dirbantiems iš namų rekomendavo struktūrinti savo erdvę ir laiką: kur yra darbo, o kur – laisvalaikio ir šeimos gyvenimo erdvė. Kiek laiko skiriu darbui, o kiek – kitiems dalykams?
„Struktūra labai svarbus dalykas atkuriant psichologinę pusiausvyrą“, – sakė E. Laurinaitis.
Pasak psichoterapeuto, svarbu mokėti nepersidirbti.
„Yra entuziastų, kurie tada, kai būna namie, jaučia didelę kaltę, kad dirba kažkaip ne visai gerai, reikėtų ir daugiau“, – pasakojo E. Laurinaitis.
Pasak psichoterapeuto, dar vienas svarbus įgūdis, kurį ne visi turime išlavinę, yra gebėjimas susikaupti.
Psichoterapeutai pakeitė darbo specifiką
Psichoterapeutas pasakojo, kad ir jo profesijos atstovams per pandemiją teko prisitaikyti ir pradėti dirbti nuotoliniu būdu. Jis pasidžiaugė, kad Europos psichoterapijos asociacija pirmoji išleido vadovėlį specialistams, kaip dirbti tokiomis sąlygomis.
Jis taip pat minėjo, kad šiuo metu yra pakitusi psichikos sveikatos specialistų darbo specifika – daugiau orientuojamasi ne į psichoterapiją, bet į krizinę intervenciją, kuri padėtų žmogui susitvarkyti su dabartine situacija.
Psichoterapeutas minėjo, kad 150 jo kolegų yra susibūrę ir pasirengę nemokamai teikti pagalbą medikams ir jų artimiesiems. Dėl jos galima kreiptis per tinklalapį medo.lt.
Pasak E. Laurinaičio, kol kas pagalbos teikėjų yra daugiau, nei norinčiųjų ją gauti. Specialistas drąsino pasinaudoti šia galimybe.
Karantinas Lietuvoje įvestas kovo 16 dieną. Šiuo metu jis pratęstas iki gegužės 11 dienos, tačiau laikotarpis dar gali būti ilginamas. Karantino sąlygos nuo balandžio vidurio pradėtos švelninti.
Vyriausybė kiekvieną savaitę peržiūri karantino sąlygas. Kol kas neatskleidžiama, dėl kokių sričių bus diskutuojama per posėdį šį trečiadienį.