Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad svarbiausia šiuo klausimu galiausiai priimti sprendimą, tačiau jo pasitikėjimo testu Vyriausybei nevadina ir tikrintis pasitikėjimo Seime, jei nepavyks jo priimti, neketina.
„Čia tikrai nėra tas klausimas, kur reikėtų kalbėti apie pasitikėjimą ar nepasitikėjimą Seime, tai yra viena iš kelių reformų, kuri yra finišo tiesiojoje. Svarbiausia priimti sprendimą, nes laikyti nežinioje patį sektorių ir Aplinkos ministeriją, tai būtų blogiausias sprendimas“, - sakė S. Skvernelis.
Jis šio klausimo svarstymo nelaiko pasitikėjimo testu Seime. „Taip opozicija mano, bet aš taip tikrai nemanau. Tai yra vienas iš klausimų, kurių yra pakankamai daug, jei mes kiekvieną klausimą, įstatymo pakeitimą svarstysime, kaip pasitikėjimą Vyriausybe, tai tokia opozicijos nuomonė, aš ją gerbiu, bet nesutinku“, - kalbėjo S. Skvernelis.
Stringa dėl procedūrų
Premjeras teigė, kad klausimas į antradienio darbotvarkę neįtrauktas dėl procedūrinių dalykų.
„Šiandien nėra (darbotvarkėje - DELFI), nes yra procedūros, yra žiūrima, skundžiama etikos komisijoms, einama per procedūras, bet nereikėtų bijoti priimti sprendimo, vilkinimas yra pats blogiausias dalykas. Priimikime sprendimą, koks jis bus, tai yra Seimo apsisprendimas“, - sakė S. Skvernelis.
Iš antradienio darbotvarkės neišbrauktas liberalo Eugenijaus Gentvilo pasiūlymas, kuriuo siūloma iš Miškų įstatymo išbraukti, kad Lietuvoje yra 42 urėdijos, kas leistų toliau dėl reformos spręsti Vyriausybei. Premjeras mano, kad pirmiau reikėtų apsispręsti dėl Vyriausybės pateikto varianto, tačiau jei jam būtų nepritarta, būtų linkęs svarstyti ir opozicijos pasiūlymą.
„Aš manyčiau, kad loginis klausimas būtų pirma išspręsti klausimą, kurį teikė Vyriausybė, jeigu būtų sprendimas kitoks negu Vyriausybė pateikė, tuomet svarstyčiau ir palaikyčiau ir tą variantą. Tokiu atveju iš esmės irgi žiūriu labai pozityviai, kad tada būtų viskas palikta spręsti Vyriausybei“, - sakė S. Skvernelis.
Sako, kad išgirdo socialdemokratus
Kalbėdamas apie Miškų įstatymą, teigė, jog rengiant pataisas buvo atliepti ir jų partnerių socialdemokratų nuogąstavimai.
„Dabar beliko užsispyrimas dėl juridinio asmens statuso, bet nėra jokio pagrindo laikytis įsikibus to, nes šiuo atveju kalbame ne apie darbo vietų išsaugojimą, ne apie regioninę politiką, kalbame apie valstybės įmonių efektyvią ir racionalią veiklą“, - sakė S. Skvernelis paminėdamas, kad analogiškos reformos daromos Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Darbo biržoje, Mokesčių inspekcijoje.
Paklaustas, kodėl ši reforma taip sunkiai skinasi kelią, Premjeras paminėjo, kad ji yra susijusi su daugybe interesų.
„Šitas sektorius nedirba taip efektyviai. Antras yra labai daug interesų, pradedant nuo prekyba mediena, medžioklių, matyt, politinių jėgų rėmimo. Aš bent racionalių argumentų nematau ir tuos ne visai matomus turėtų atsakyti į klausimus tos tarnybos, kurios darbuojasi“, - sakė S. Skvernelis.
Siūlo atsakomybę deleguoti Vyriausybei
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas siūlo atsakomybę už reformos eigą deleguoti Vyriausybei.
„Mes reikalaujame reformos, tačiau reformą pagal valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymą privalo vykdyti Vyriausybė. Čia Vyriausybė nepopuliarų dalyką permetinėja Seimui, kad piketai vyktų po Seimo, o ne Vyriausybės langais“, - piktinosi E. Gentvilas.
E. Gentvilas yra parengęs alternatyvų įstatymo projektą, kurį ketinama antradienį svarstyti Seime, kuriuo siūloma iš įstatymo išbraukti skaičių 42, kuris apibrėžia urėdijų skaičių.
„Ir to užtenka, ir tegul Vyriausybė, didysis reformatorius S. Skvernelis, eina ir Vyriausybėje sutvarko urėdijų skaičių, kaip jam atrodo esant reikalinga, ir tada paaiškės, kad jam nepatinka viena urėdija, paieškos realių alternatyvų. Kai daro ne savo rankomis, tai gali čia visokių projektų teikti“, - kalbėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas.
Sako, kad premjeras neigia realybę
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis Gabrielius Landsbergis tame, kad Vyriausybės pateikiamos reformos nepalaiko koalicijos partneriai socialdemokratai, įžvelgia Vyriausybės krizę.
„Jeigu Premjeras pasako, kad tai yra vienas iš esminių klausimų jam, jo kaip šios Vyriausybės viena esminių tem, ir jai yra nepritariama, jai esmingai nepritaria valdančiųjų partneriai, (…) tai, mano supratimu, tai yra Vyriausybės krizė. Bet tebūnie Premjeras galbūt mato kitaip, jis ne kartą išsakė, kad jokios krizės nėra, jis dažnai mano akimis neigia realybę, ir bando tokiu būdu prasmukti, bet nei jam, nei valstybei tai nėra į naudą“, - sakė G. Landsbergis.
Pagal pertvarką, planuojama dabartines 42 miškų urėdijas, Generalinę miškų urėdiją ir Valstybinį miškotvarkos institutą sujungti į vieną valstybinę įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“. Skaičiuojama, tokiu būdu kasmet būtų sutaupyta 10 mln. eurų įmonės lėšų ir iki 3 mln. eurų - valstybės biudžeto pinigų, rašė naujienų agentūra BNS.
Antradienį pateikimo stadijoje Seimas svarstys E. Gentvilo pataisas Miškų įstatymui. Vyriausybės pateiktą projektą tikimasi priimti per pratęstą Seimo darbotvarkę. Už tai, kad iki liepos 13 dienos būtų pratęsta Seimo sesija, balsavo 80 Seimo narių, prieš – 5, susilaikė 36.