aA
Jei norime gyventi geriau, reikia nustoti mokėti pašalpas darbingo amžiaus asmenims neturintiems sveikatos problemų. Tai reikštų, kad Lietuvoje turėtų išnykti nedarbo draudimo ir socialinės išmokos. Tokią idėją Lietuvai siūlo psichologas Tomas Lagūnavičius.
Tomas Lagūnavičius
© Egidijus Babelis

Pasak psichologo, tai privers žmogų prisiimti atsakomybę už tai, ką jis daro, kaip Singapūre jis išmoks kaupti lėšas savo pensijai ir visiems kitiems dalykams.

Kai mokamos išmokos žmonėms, kurie gali dirbti, jie sugalvoja tūkstantį būdų, kaip nedirbti, sakė T. Lagūnavičius. Anot jo, kiekvienas asmuo turi būti sukaupęs tiek santaupų, kad nedirbdamas galėtų išgyventi bent penkis-šešis mėnesius. Jei to pasiekti nepavyksta, kaltę esą jis turi prisiimti pats.

„Jokiais būdais man net nekyla jokių minčių nesirūpinti tais žmonėmis, kurie dabar negali, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus, neįgaliais žmonėmis. Jais reikia pasirūpinti. Bet tie, kurie gali dirbti, jie turi dirbti. Todėl kad tai yra jų įnašas ir visiems kitiems“, - „Žinių radijo“ laidai „Atviras pokalbis“ sakė T. Lagūnavičius.

Psichologo vertinimu, tiems žmonėms, kurie negali dirbti, reikia pakelti gaunamas išmokas, kad jie taptų aktyvūs ekonominio proceso dalyviai.

„Nes dabar, jeigu jis gauna 200 eurų, susimoka už vandenį, šilumą, dar kažką, jis negali nei išeiti į kavinę, nei kažkur kitur dalyvauti, nei pirkti, vartoti kažkokių prekių“, - kalbėjo T. Lagūnavičius.

Tačiau tie žmonės, kurie gali dirbti, tačiau „suranda tūkstantį priežasčių nedirbti, pasak psichologo, blogina situaciją.

„Kodėl dinamika Singapūre arba kitose šalyse yra tokia didelė, todėl kad tu žinai, kad turi kaupti tam tikras lėšas. Kada tau bus gyvenime sunku, tu pradėsi leisti sukauptas lėšas, pradėsi ieškoti darbo. O dabar, įsivaizduokite, ateina pas darbdavį, darbdavys sako: „aš tave priimsiu į darbą“, jam atsako: „ne, tu man parašyk, kad aš tau netinku“, - skirtumus vardijo T. Lagūnavičius.

Tiems, kuriems siūloma darbo vieta arba atlyginimas nepatinka, psichologas siūlo tiesiog kelti kvalifikaciją.

„Gausi geresnį darbą, tau nepatiko tas, dar kažkur pasimokei, gavai naujų įgūdžių ir judi į priekį. O dabar nėra priežasties dinamikai“, - kalbėjo T. Lagūnavičius.

Psichologo nuomone, panaikinus pašalpas darbingiems žmonėms sustiprėtų šeimos.

„Tada pradėtum gyventi iš šeimos pinigų, kažkokio kito sutuoktinio, tada kitas sutuoktinis pradėtų tau daryti spaudimą. Nepamirškime, sociumas tai yra tarpusavio santykiai. Jeigu tu tuos santykius kažkaip keiti, nedarai įnašo, tai kiti šeimos nariai tau pradeda daryti spaudimą. Tai gali būti didžioji šeima – tėvai, sutuoktinis, dar kažkas“, - sakė T. Lagūnavičius.

Nesutinka, kad lietuviai veltėdžiai

Stebisi, kodėl bedarbiams reikia pašalpų: jiems juk galėtų padėti artimieji

Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas pritarė idėjai, kad reikia skatinti dirbti, o ne gyventi iš pašalpų.

„Tik mano pozicija būtų visiškai priešinga. Mes dabar turime Lietuvoje situaciją, kad net ir dirbantys žmonės, ypač kai mes kalbame apie skurdą, tampa įkaitu situacijos, kad jų darbo pajamos yra tokios menkos, kad jie praktiškai gyvena nuo algos iki algos. Todėl kalbėti apie santaupas yra labai sudėtinga“, - sakė S. Malinauskas.

Pasak jo, tokioje situacijoje daugelis iš mūsų bijome prarasti darbą. „Tie žmonės, kurie gauna labai mažas pajamas, dažniausiai dirba patį nepatraukliausią darbą, jie bijo prarasti darbą, nes jie nebeturės, ką daryti, kaip išmaitinti vaikus, kaip susimokėti už butą. Tie, kurie dirba labiau kvalifikuotą darbą, jie irgi bijo jį prarasti dėl to, kad jie žino, kad pašalpos yra labai mažos“, - kalbėjo S. Malinauskas.

Premjero patarėjas atkreipė dėmesį į Skandinavijos šalių pavyzdį, kur galioja principas, kad valstybė užtikrina apsaugos tinką, kad nereikėtų žmonėms balansuoti ant lyno, kaip akrobatui.

„Valstybė tau sako: tam tikrą ribotą laiką tu gausi tam tikrą aiškią dalį savo pajamų, ir tau nereikės rūpintis, kad tu nesusimokėsi, kad negalėsi nupirkti batų savo vaikui. Per tą laiką tu turi susirasti darbą“, - teigė S. Malinauskas.

Tačiau, pasak premjero patarėjo, dėl to, kad įvairios išmokos ir lengvatos galioja per ilgą laiką, Lietuvoje atsirado nemaža dalis žmonių, kurie pradėjo galvoti, kad jiems nebeapsimoka daryti kažko kito. Tačiau jis patikino, kad yra planų, kaip spręsti šitą problemą.

„Dabar toks jausmas, kad mes kalbame, kad Lietuvoje žmonės veltėdžiai. Dabar taip nėra, ir pažiūrėkite į nedarbą, jau iš pašalpų gyvenančių yra baisingai mažai, o jeigu praeis mokesčių pakeitimai, kurie yra siūlomi, tai visai motyvacijos pašalpas gauti nebebus, nes viskas yra padaryta, kad mažai uždirbantiems būtų didžiausia paskata“, - sakė S. Malinauskas.

Skurstantiesiems nepavyks sukaupti lėšų

Povilas Gylys
Povilas Gylys
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Ekonomikos profesorius Povilas Gylys atkreipė dėmesį, kad net ir psichologo pavyzdžiu minimame Singapūre, kuris yra ir autoritarinis, ir labai socialistinis, valstybė rūpinasi savo gyventojais.

„Šiandien absoliuti dauguma tų žmonių, kurių 20-23 proc. yra už skurdo ribos, tikrai negali kaupti santaupų“, - konstatavo P. Gylys.

Ekonomikos profesorius psichologo pasiūlymus pavadino kraštutiniu liberalizmu, vis dar vadinamu socialiniu darvinizmu, kad kiekvienas kovoja už būtį. Jo nuomone, jei Vyriausybė įvestų tokią sistemą greičiausiai po kelių mėnesių atsidurtume revoliucinėje situacijoje.

„Jeigu mes atimsime bet kokias pajamas iš kelių dešimčių tūkstančių žmonių, (…) tai mes suduosime dar vieną smūgį savo valstybei. Nes žmonės galvoja, kad valdžia kalta. (…) Netgi Amerikoje, kuri yra liberali šalis, yra socialinės saugos sistema“, - sakė P. Gylys.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Theresos May problema, vedanti į blogiausią scenarijų: ją išsprendus krizė baigtųsi akimirksniu (38)

Vienintelis būdas išsivaduoti iš krizės gniaužtų – sugebėti sutelkti parlamento daugumą,...

Už mažamečių operacijas gydytojai ėmė kyšius: galėjo ir neduoti, visus vaikus mylėjau kaip savo (586)

Nors kvėpavimo takų ligomis sergančius vaikus gydytojas turėjo operuoti nemokamai, tačiau...

Valentinas Mitė. Aikštinga kaip vaikas Britanija nesugeba nei likti, nei išeiti iš ES (4)

Didžioji Britanija visada norėjo kažkokių ypatingų sau sąlygų Europos Sąjungoje, kažkokių...

Penkeri metai po okupacijos: Krymas Rusijai kainavo nesuvokiamą sumą (922)

Praėjo pusė dešimtmečio nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aneksavo Ukrainos...

Naujausi prezidentiniai reitingai: lyderių trejetuke vienas pakilo, kitas leidžiasi (553)

Prezidento rinkimų reitinguose smuktelėjo pirmaujančio Gitano Nausėdos populiarumas, o jo...

Kaip atrodys naujasis „Akropolis“ prie Vingio parko: planuojamas ir gyvenamasis rajonas, ir verslo zona (96)

Šalia Vingio parko , Neries pakrantės ir vienos iš judriausių mieste Geležinio Vilko gatvės 14...

25 kilogramų atsikračiusi Donalda Meiželytė papasakojo, kokie trys dalykai padėjo sulieknėti: sportuoti jau negaliu (22)

Žinoma televizijos laidų vedėja ir visuomenės veikėja Donalda Meiželytė puikiai žino, ką...

Tarp 20 nesveikiausių pasaulio valstybių – Lietuva: dvi pagrindinės priežastys, kodėl taip sergame (7)

Po neseniai atlikto pasaulinio sveikatos lygio įvertinimo paaiškėjo, kurios šalys išsiskiria...

Nėštumo požymiai, kuriuos mažai kas žino: kuo čia dėti košmarai ir blizgantys plaukai?

Regis, kad pagrindinius nėštumo simptomus žino kiekviena moteris, tačiau be klasikinių yra ir...

Partinių reitingų švytuoklė vėl pakėlė „valstiečius“ (157)

Kovą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga tapo populiariausia partija, o Tėvynės...