aA
Jei norime gyventi geriau, reikia nustoti mokėti pašalpas darbingo amžiaus asmenims neturintiems sveikatos problemų. Tai reikštų, kad Lietuvoje turėtų išnykti nedarbo draudimo ir socialinės išmokos. Tokią idėją Lietuvai siūlo psichologas Tomas Lagūnavičius.
Tomas Lagūnavičius
© Egidijus Babelis

Pasak psichologo, tai privers žmogų prisiimti atsakomybę už tai, ką jis daro, kaip Singapūre jis išmoks kaupti lėšas savo pensijai ir visiems kitiems dalykams.

Kai mokamos išmokos žmonėms, kurie gali dirbti, jie sugalvoja tūkstantį būdų, kaip nedirbti, sakė T. Lagūnavičius. Anot jo, kiekvienas asmuo turi būti sukaupęs tiek santaupų, kad nedirbdamas galėtų išgyventi bent penkis-šešis mėnesius. Jei to pasiekti nepavyksta, kaltę esą jis turi prisiimti pats.

„Jokiais būdais man net nekyla jokių minčių nesirūpinti tais žmonėmis, kurie dabar negali, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus, neįgaliais žmonėmis. Jais reikia pasirūpinti. Bet tie, kurie gali dirbti, jie turi dirbti. Todėl kad tai yra jų įnašas ir visiems kitiems“, - „Žinių radijo“ laidai „Atviras pokalbis“ sakė T. Lagūnavičius.

Psichologo vertinimu, tiems žmonėms, kurie negali dirbti, reikia pakelti gaunamas išmokas, kad jie taptų aktyvūs ekonominio proceso dalyviai.

„Nes dabar, jeigu jis gauna 200 eurų, susimoka už vandenį, šilumą, dar kažką, jis negali nei išeiti į kavinę, nei kažkur kitur dalyvauti, nei pirkti, vartoti kažkokių prekių“, - kalbėjo T. Lagūnavičius.

Tačiau tie žmonės, kurie gali dirbti, tačiau „suranda tūkstantį priežasčių nedirbti, pasak psichologo, blogina situaciją.

„Kodėl dinamika Singapūre arba kitose šalyse yra tokia didelė, todėl kad tu žinai, kad turi kaupti tam tikras lėšas. Kada tau bus gyvenime sunku, tu pradėsi leisti sukauptas lėšas, pradėsi ieškoti darbo. O dabar, įsivaizduokite, ateina pas darbdavį, darbdavys sako: „aš tave priimsiu į darbą“, jam atsako: „ne, tu man parašyk, kad aš tau netinku“, - skirtumus vardijo T. Lagūnavičius.

Tiems, kuriems siūloma darbo vieta arba atlyginimas nepatinka, psichologas siūlo tiesiog kelti kvalifikaciją.

„Gausi geresnį darbą, tau nepatiko tas, dar kažkur pasimokei, gavai naujų įgūdžių ir judi į priekį. O dabar nėra priežasties dinamikai“, - kalbėjo T. Lagūnavičius.

Psichologo nuomone, panaikinus pašalpas darbingiems žmonėms sustiprėtų šeimos.

„Tada pradėtum gyventi iš šeimos pinigų, kažkokio kito sutuoktinio, tada kitas sutuoktinis pradėtų tau daryti spaudimą. Nepamirškime, sociumas tai yra tarpusavio santykiai. Jeigu tu tuos santykius kažkaip keiti, nedarai įnašo, tai kiti šeimos nariai tau pradeda daryti spaudimą. Tai gali būti didžioji šeima – tėvai, sutuoktinis, dar kažkas“, - sakė T. Lagūnavičius.

Nesutinka, kad lietuviai veltėdžiai

Stebisi, kodėl bedarbiams reikia pašalpų: jiems juk galėtų padėti artimieji

Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas pritarė idėjai, kad reikia skatinti dirbti, o ne gyventi iš pašalpų.

„Tik mano pozicija būtų visiškai priešinga. Mes dabar turime Lietuvoje situaciją, kad net ir dirbantys žmonės, ypač kai mes kalbame apie skurdą, tampa įkaitu situacijos, kad jų darbo pajamos yra tokios menkos, kad jie praktiškai gyvena nuo algos iki algos. Todėl kalbėti apie santaupas yra labai sudėtinga“, - sakė S. Malinauskas.

Pasak jo, tokioje situacijoje daugelis iš mūsų bijome prarasti darbą. „Tie žmonės, kurie gauna labai mažas pajamas, dažniausiai dirba patį nepatraukliausią darbą, jie bijo prarasti darbą, nes jie nebeturės, ką daryti, kaip išmaitinti vaikus, kaip susimokėti už butą. Tie, kurie dirba labiau kvalifikuotą darbą, jie irgi bijo jį prarasti dėl to, kad jie žino, kad pašalpos yra labai mažos“, - kalbėjo S. Malinauskas.

Premjero patarėjas atkreipė dėmesį į Skandinavijos šalių pavyzdį, kur galioja principas, kad valstybė užtikrina apsaugos tinką, kad nereikėtų žmonėms balansuoti ant lyno, kaip akrobatui.

„Valstybė tau sako: tam tikrą ribotą laiką tu gausi tam tikrą aiškią dalį savo pajamų, ir tau nereikės rūpintis, kad tu nesusimokėsi, kad negalėsi nupirkti batų savo vaikui. Per tą laiką tu turi susirasti darbą“, - teigė S. Malinauskas.

Tačiau, pasak premjero patarėjo, dėl to, kad įvairios išmokos ir lengvatos galioja per ilgą laiką, Lietuvoje atsirado nemaža dalis žmonių, kurie pradėjo galvoti, kad jiems nebeapsimoka daryti kažko kito. Tačiau jis patikino, kad yra planų, kaip spręsti šitą problemą.

„Dabar toks jausmas, kad mes kalbame, kad Lietuvoje žmonės veltėdžiai. Dabar taip nėra, ir pažiūrėkite į nedarbą, jau iš pašalpų gyvenančių yra baisingai mažai, o jeigu praeis mokesčių pakeitimai, kurie yra siūlomi, tai visai motyvacijos pašalpas gauti nebebus, nes viskas yra padaryta, kad mažai uždirbantiems būtų didžiausia paskata“, - sakė S. Malinauskas.

Skurstantiesiems nepavyks sukaupti lėšų

Povilas Gylys
Povilas Gylys
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Ekonomikos profesorius Povilas Gylys atkreipė dėmesį, kad net ir psichologo pavyzdžiu minimame Singapūre, kuris yra ir autoritarinis, ir labai socialistinis, valstybė rūpinasi savo gyventojais.

„Šiandien absoliuti dauguma tų žmonių, kurių 20-23 proc. yra už skurdo ribos, tikrai negali kaupti santaupų“, - konstatavo P. Gylys.

Ekonomikos profesorius psichologo pasiūlymus pavadino kraštutiniu liberalizmu, vis dar vadinamu socialiniu darvinizmu, kad kiekvienas kovoja už būtį. Jo nuomone, jei Vyriausybė įvestų tokią sistemą greičiausiai po kelių mėnesių atsidurtume revoliucinėje situacijoje.

„Jeigu mes atimsime bet kokias pajamas iš kelių dešimčių tūkstančių žmonių, (…) tai mes suduosime dar vieną smūgį savo valstybei. Nes žmonės galvoja, kad valdžia kalta. (…) Netgi Amerikoje, kuri yra liberali šalis, yra socialinės saugos sistema“, - sakė P. Gylys.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kodėl Skvernelis tapo profsąjungų taikiniu: šita valdžia iš kokios pusės bepažiūrėsi atrodo blogai (527)

Mokytojų profesinių sąjungų veiksmai sukūrė precendentą, kuris yra linkęs kartotis ateityje,...

Lietuvė išdavė priežastį, kodėl tautiečiai taip pamėgo Turkiją: atostogos tik priedanga (42)

Kelionės po Turkiją keičia savo veidą. Anksčiau poilsiauti Antalijos ar Kemero viešbučiuose su...

Teismas patvirtino: Kručinskų vaikai buvo paimti teisėtai (628)

Kauno apygardos teismas patvirtino, kad Kručinskų vaikams buvo kilusi reali grėsmė, todėl jie...

Smūgis durelėmis į kitą automobilį nebūtinai baigsis deklaracija – žinovai mato spragų (156)

Galimybė eismo įvykio deklaraciją pildyti tada, kai automobilio šonas paženklinamas greta...

Valgote papelijusius maisto produktus? Net nenutuokiate, kas jūsų laukia (68)

Pelėsiniai grybai gamtoje yra labai paplitę – jų rūšys skaičiuojamos tūkstančiais. Kai...

SGD terminalą dabar nori pirkti: kas pasikeitė (394)

Parlamentui priėmus svarstyti įstatymų projektus, kurie sukurtų teisinį pagrindą suskystintų...

Kauną drebinusiems „Ryto“ fanams liūdna net ne dėl rezultatų – apgailestauja dėl klubo vadovų (81)

Po LKL dvikovos Kaune, kur Vilniaus „Rytas“ nusileido „Žalgirio“ komandai 86:95, sostinės...

Vilniuje rengiamasi statyti unikalų pėsčiųjų tiltą per Nerį (64)

Tokio konkurso sostinė nematė daugiau nei 15 metų – savivaldybė rengiasi tiesti naują ir...

Gražu žiūrėti: vilniečiai parodė, kaip vilkint juodą nepasimesti pilkoje masėje (43)

Jei šiomis dienomis skyrėte laiko pasivaikščiojimams sostinės senamiestyje, žvelgiant į...

Po antrojo dvynukų gimtadienio Zvonkai namuose pasigedo vietos: teko imtis gudrybių (28)

Pirmąją žiemos dieną – gruodžio 1-ąją – Katažinos ir Deivydo dvynukai atšventė savo...