aA
Jei norime gyventi geriau, reikia nustoti mokėti pašalpas darbingo amžiaus asmenims neturintiems sveikatos problemų. Tai reikštų, kad Lietuvoje turėtų išnykti nedarbo draudimo ir socialinės išmokos. Tokią idėją Lietuvai siūlo psichologas Tomas Lagūnavičius.
Tomas Lagūnavičius
Tomas Lagūnavičius
© Egidijus Babelis

Pasak psichologo, tai privers žmogų prisiimti atsakomybę už tai, ką jis daro, kaip Singapūre jis išmoks kaupti lėšas savo pensijai ir visiems kitiems dalykams.

Kai mokamos išmokos žmonėms, kurie gali dirbti, jie sugalvoja tūkstantį būdų, kaip nedirbti, sakė T. Lagūnavičius. Anot jo, kiekvienas asmuo turi būti sukaupęs tiek santaupų, kad nedirbdamas galėtų išgyventi bent penkis-šešis mėnesius. Jei to pasiekti nepavyksta, kaltę esą jis turi prisiimti pats.

„Jokiais būdais man net nekyla jokių minčių nesirūpinti tais žmonėmis, kurie dabar negali, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus, neįgaliais žmonėmis. Jais reikia pasirūpinti. Bet tie, kurie gali dirbti, jie turi dirbti. Todėl kad tai yra jų įnašas ir visiems kitiems“, - „Žinių radijo“ laidai „Atviras pokalbis“ sakė T. Lagūnavičius.

Psichologo vertinimu, tiems žmonėms, kurie negali dirbti, reikia pakelti gaunamas išmokas, kad jie taptų aktyvūs ekonominio proceso dalyviai.

„Nes dabar, jeigu jis gauna 200 eurų, susimoka už vandenį, šilumą, dar kažką, jis negali nei išeiti į kavinę, nei kažkur kitur dalyvauti, nei pirkti, vartoti kažkokių prekių“, - kalbėjo T. Lagūnavičius.

Tačiau tie žmonės, kurie gali dirbti, tačiau „suranda tūkstantį priežasčių nedirbti, pasak psichologo, blogina situaciją.

„Kodėl dinamika Singapūre arba kitose šalyse yra tokia didelė, todėl kad tu žinai, kad turi kaupti tam tikras lėšas. Kada tau bus gyvenime sunku, tu pradėsi leisti sukauptas lėšas, pradėsi ieškoti darbo. O dabar, įsivaizduokite, ateina pas darbdavį, darbdavys sako: „aš tave priimsiu į darbą“, jam atsako: „ne, tu man parašyk, kad aš tau netinku“, - skirtumus vardijo T. Lagūnavičius.

Tiems, kuriems siūloma darbo vieta arba atlyginimas nepatinka, psichologas siūlo tiesiog kelti kvalifikaciją.

„Gausi geresnį darbą, tau nepatiko tas, dar kažkur pasimokei, gavai naujų įgūdžių ir judi į priekį. O dabar nėra priežasties dinamikai“, - kalbėjo T. Lagūnavičius.

Psichologo nuomone, panaikinus pašalpas darbingiems žmonėms sustiprėtų šeimos.

„Tada pradėtum gyventi iš šeimos pinigų, kažkokio kito sutuoktinio, tada kitas sutuoktinis pradėtų tau daryti spaudimą. Nepamirškime, sociumas tai yra tarpusavio santykiai. Jeigu tu tuos santykius kažkaip keiti, nedarai įnašo, tai kiti šeimos nariai tau pradeda daryti spaudimą. Tai gali būti didžioji šeima – tėvai, sutuoktinis, dar kažkas“, - sakė T. Lagūnavičius.

Nesutinka, kad lietuviai veltėdžiai

Stebisi, kodėl bedarbiams reikia pašalpų: jiems juk galėtų padėti artimieji

Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas pritarė idėjai, kad reikia skatinti dirbti, o ne gyventi iš pašalpų.

„Tik mano pozicija būtų visiškai priešinga. Mes dabar turime Lietuvoje situaciją, kad net ir dirbantys žmonės, ypač kai mes kalbame apie skurdą, tampa įkaitu situacijos, kad jų darbo pajamos yra tokios menkos, kad jie praktiškai gyvena nuo algos iki algos. Todėl kalbėti apie santaupas yra labai sudėtinga“, - sakė S. Malinauskas.

Pasak jo, tokioje situacijoje daugelis iš mūsų bijome prarasti darbą. „Tie žmonės, kurie gauna labai mažas pajamas, dažniausiai dirba patį nepatraukliausią darbą, jie bijo prarasti darbą, nes jie nebeturės, ką daryti, kaip išmaitinti vaikus, kaip susimokėti už butą. Tie, kurie dirba labiau kvalifikuotą darbą, jie irgi bijo jį prarasti dėl to, kad jie žino, kad pašalpos yra labai mažos“, - kalbėjo S. Malinauskas.

Premjero patarėjas atkreipė dėmesį į Skandinavijos šalių pavyzdį, kur galioja principas, kad valstybė užtikrina apsaugos tinką, kad nereikėtų žmonėms balansuoti ant lyno, kaip akrobatui.

„Valstybė tau sako: tam tikrą ribotą laiką tu gausi tam tikrą aiškią dalį savo pajamų, ir tau nereikės rūpintis, kad tu nesusimokėsi, kad negalėsi nupirkti batų savo vaikui. Per tą laiką tu turi susirasti darbą“, - teigė S. Malinauskas.

Tačiau, pasak premjero patarėjo, dėl to, kad įvairios išmokos ir lengvatos galioja per ilgą laiką, Lietuvoje atsirado nemaža dalis žmonių, kurie pradėjo galvoti, kad jiems nebeapsimoka daryti kažko kito. Tačiau jis patikino, kad yra planų, kaip spręsti šitą problemą.

„Dabar toks jausmas, kad mes kalbame, kad Lietuvoje žmonės veltėdžiai. Dabar taip nėra, ir pažiūrėkite į nedarbą, jau iš pašalpų gyvenančių yra baisingai mažai, o jeigu praeis mokesčių pakeitimai, kurie yra siūlomi, tai visai motyvacijos pašalpas gauti nebebus, nes viskas yra padaryta, kad mažai uždirbantiems būtų didžiausia paskata“, - sakė S. Malinauskas.

Skurstantiesiems nepavyks sukaupti lėšų

Povilas Gylys
Povilas Gylys
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Ekonomikos profesorius Povilas Gylys atkreipė dėmesį, kad net ir psichologo pavyzdžiu minimame Singapūre, kuris yra ir autoritarinis, ir labai socialistinis, valstybė rūpinasi savo gyventojais.

„Šiandien absoliuti dauguma tų žmonių, kurių 20-23 proc. yra už skurdo ribos, tikrai negali kaupti santaupų“, - konstatavo P. Gylys.

Ekonomikos profesorius psichologo pasiūlymus pavadino kraštutiniu liberalizmu, vis dar vadinamu socialiniu darvinizmu, kad kiekvienas kovoja už būtį. Jo nuomone, jei Vyriausybė įvestų tokią sistemą greičiausiai po kelių mėnesių atsidurtume revoliucinėje situacijoje.

„Jeigu mes atimsime bet kokias pajamas iš kelių dešimčių tūkstančių žmonių, (…) tai mes suduosime dar vieną smūgį savo valstybei. Nes žmonės galvoja, kad valdžia kalta. (…) Netgi Amerikoje, kuri yra liberali šalis, yra socialinės saugos sistema“, - sakė P. Gylys.

Žinių radijas
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Septynių vaikų tėtis Vytautas atvirai apie šeimos kasdienybę ir mintis dėl aštuntojo vaiko: kantrybė ir galimybės nėra beribės (163)

Kol vienos šeimos svarsto, ar susilaukti antrojo ar trečiojo vaiko, Vytautas Salinis prie savo...

Mokslininkas palygino pirmąjį ir antrąjį karantinus: pasakė, kurioje vietoje padarėme klaidą (232)

„Euromonitor International“ duomenų mokslininkas, Prezidento Gitano Nausėdos suburtos Sveikatos...

Tapinas: Šimonytei vienu metu gali tekti gesinti gaisrus 5-6 ministerijose (137)

Darbą pradėjo naujasis Seimas, paaiškėjo kandidatų į ministrus pavardės. Tačiau...

Viena taisyklė, kaip tinkamai vartoti česnaką: organizmui – kone stebuklingas poveikis (71)

Turbūt daugeliui teko girdėti apie česnako naudą mūsų organizmams. Sako, kad vyraujant...

Akibrokštas KET pažeidėją nufilmavusiam vyrui: po trijų mėnesių policija pranešė „trūksta duomenų“ (87)

Prieš kelis mėnesius kovinio filmo verstą sceną Vilniaus gatvėse įamžinęs vyras tuojau apie...

Vienas kitą keičiantys ciklonai atneš nemalonius orų pokyčius (1)

Šiandien pirmoje dienos pusėje Lietuva trumpam pateks į aukštesnio slėgio lauko pakraštį, o...

Gabrieliaus Landsbergio laukia nelengvi metai, o Nausėdos – sunkūs sprendimai (498)

Tėvynės sąjungai -Lietuvos krikščionims demokratams ( TS-LKD ) laimėjus rinkimus ir su...

Gydytoja Babajan – apie vampyrišką procedūrą nuo senėjimo: jaunystės eliksyras slypi mūsų pačių kūne (62)

Viena iš klinikos „GK klinika“ steigėjų, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos...

Prieš išvyką į Kauną – Gudaičio tempiamo „Zenit“ pergalė prieš baskus su karštu Giedraičiu (9)

Pirmadienio vakarą Baskijoje sužaistos atidėtos Eurolygos trečiojo turo rungtynės, kuriose...

|Maža didelių žinių kaina