„Euromonitor International“ duomenų mokslininkas, premjerės sudarytos Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narys Vaidotas Zemlys-Balevičius patikino, kad nors statistika siunčia nerimą keliančių signalų, stebint sergamumo statistiką, vertėtų luktelėti dar savaitę ir tuomet spręsti, kokių priemonių imtis.
„Duomenys rodo, kad epidemija anksčiau traukėsi greičiau, dabar sulėtėjo. Jeigu pasižiūrėsime į apskričių duomenis, tai mes turime keturias apskritis Lietuvoje, kuriose praeitą savaitę epidemija netgi pradėjo didėti. Tokie yra duomenys. Jie mums sako, kad lėtėja. Dėl ko lėtėja, deja, duomenys dar taip gerai neparodo, kad galėtume pasakyti“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak mokslininko, vakar dienos duomenimis, susirgimų skaičius didėti pradėjo Vilniaus, Alytaus, Marijampolės ir Utenos apskrityse.
Priežastys – neaiškios
Priežastys, kodėl pradėjo didėti naujų užsikrėtimų koronavirusu skaičius, kaip tikino V. Zemlys-Balevičius, dar nėra aiškios, tai greičiau spėjimai ir spekuliacijos.
„Yra du variantai. Vienas variantas, kad prasidėjo papildomas testavimas profilaktinis. Čia būtų gera naujiena, nes, vadinasi, mes pradėjome daugiau testuoti ir daugiau pagauname. Tai reiškia, kad jei daugiau pagauname, tai kitą savaitę tie visi pagauti atvejai tiesiog nesugeneruos naujų ir mes vėl grįšime prie epidemijos mažėjimo (...).
Blogasis variantas yra tas, kad nematau iš duomenų, jog būtų padidėjęs žymiai testavimas. Testavimo lygis yra panašus, gal tik Vilniaus mieste galima buvo pastebėti mobiliųjų testų padidėjimą porą dienų. Kitose savivaldybėse to nemačiau. Kas yra nerimą keliantis kitas dalykas, kad pradėjo didėti ir teigiamų tyrimų dalis“, – sakė mokslininkas.
Tai, pasak jo, yra blogas ženklas, liudijantis, kad epidemija grįžta. Šitai galima sieti su įvairiais dalykais.
„Labai nemažai dabar komunikacijos yra apie tai, kad apribojimai blogi, jie neveiksmingi, ir taip toliau. Tai tikriausiai duoda efektų. Žmonės galvoja, kad jie tikrai neveiksmingi, kad jie blogi, ir nesilaiko (...). Geriausia yra pasižiūrėti dar savaitę, kas čia vyksta, ir tada priimti sprendimus. Turint poros dienų duomenis, nereikia su tuo skubėti“, – patikino V. Zemlys-Balevičius.
Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narys neatmetė, kad testavimo apimtys sumažėjo, nes nemaža dalis medikų jau paskiepyti nuo koronaviruso, todėl jie profilaktiškai nebetestuojami. Tačiau, jo teigimu, blogai tai, kad testavimo apimtys sumažėjo ne tik medicinos srityje.
„Labai matyti aiškus kritimas ligoninių testavimo, jis krito žymiai. Deja, kartu krito ir kitų veiklų testavimas. To testavimo nukritimo susieti vien su medikais mes negalime, nes krito visas testavimas absoliučiai (...). Testavimą galima mažinti, kai teigiamų tyrimų dalis yra mažesnė nei 4 proc.“, – sakė jis.
Apribojimų laisvinimas poveikio dar neturėtų daryti
Paklaustas, ar praėjusią savaitę atlaisvinti karantino ribojimai galėjo turėti įtakos sulėtėjusiam pandemijos atsitraukimo tempui, mokslininkas buvo kritiškas.
„Apribojimų atlaisvinimas teoriškai per savaitę neturėtų matytis, nes tai yra savaitė – inkubacinis periodas: žmonės ateina, suserga, ir tai turėtų matytis po savaitės kitos, nes inkubacinis periodas yra septynios dienos. Kitas dalykas – apribojimai yra susiję su žmonių nuotaikomis, ir tie bruzdėjimai, ta abejonė apribojimų naudingumu, ji buvo išsakyta anksčiau. Galima spėti, iš duomenų to negaliu pasakyti, kad bendra informacija kažkiek prisidėjo ir žmonės pradėjo laisviau žiūrėti į tuos apribojimus“, – aiškino V. Zemlys-Balevičius.
Problema su visais apribojimais, pasak V. Zemlio-Balevičiaus, yra ta, kad pakanka 10–20 proc. nesilaikančių žmonių, ir epidemija sugrįžta.
„Informacinis karas turi savo pasekmių“, – pastebėjo mokslininkas.
Jis pasidalijo spėjimais, kokių karantino režimo pakeitimų galima tikėtis šią savaitę.
„Mes galime atlaisvinti reikalavimą, kad kaukes reikia dėvėti atvirame lauke miestuose, nes dabar galima kaukių nedėvėti, jeigu 20 metrų atstumu ir ne miestuose aplink tave nieko nėra. Tą galima supaprastinti“, – teigė mokslininkas.
Anot jo, galima tikėtis, kad kaukių atvirose vietose nebereikės dėvėti tuo atveju, jei pavyks išlaikyti saugų dviejų metrų atstumą. Šis ribojimas bus svarstomas ministrų kabinete.
Kaip išvengti trečiosios bangos?
Dalis Vidurio Europos šalių jau praneša apie trečiąją viruso bangą. Kaip to išvengti Lietuvai ir kokių klaidų nedaryti? Pasak V. Zemlio-Balevičiaus, pagrindinę riziką kelia pernelyg greitas karantino režimo atlaisvinimas.
„Manyčiau, kad čia nėra kažkokios įspūdingos klaidos. Tai yra tas pats grėblys, ant kurio mes lipame, – per anksti atlaisvinama, kai epidemijos lygis dar gana aukštas. Pasižiūrėkime į šalis, kurios sėkmingai tvarkosi, – ten yra politika, kad tinkamas viruso lygis – nulis atvejų“, – teigė jis.
V. Zemlys-Balevičius pateikė pozityvų Naujosios Zelandijos atvejį, kai atsiradus vos keliems naujiems koronaviruso atvejams šalis užsidaro griežtam karantinui.
„Europoje pasirinkta strategija, kad mes negalime sugaudyti tų atvejų, negalime taip griežtai daryti, tai toleruojame tam tikrą lygį viruso, kuris yra normalus. Jeigu tą lygį tu paimi per aukštą, pavyzdžiui, kaip pas mus dabar Lietuvoje ar kitose Europos šalyse, tai išeina, kad atlaisvini tuos apribojimus ir tau vėl šokteli iki tokių aukštumų, su kuriomis turi vėl įvesti apribojimų, – turi trečią bangą.
Kas pablogina situaciją, palyginus su rudeniu, tai yra britiška atmaina, kuri labiau plinta, ir tada išeina, kad dėl britiškos atmainos ta strategija, kai tu laikai nulį atvejų, pasidaro vienintelė, kurią gali taikyti“, – aiškino mokslininkas.
