Jo teigimu, nuo vasario mėnesio pradžios Lietuvoje fiksuoti 1 036 klaidinamos informacijos atvejai.
„Dezinformacijos, misinformacijos ir konspiracinių teorijų sklaida ir paplitimas kelią nerimą bei yra išaugęs. Nuo vasario 1 d. Lietuvos informacinėje erdvėje yra fiksuoti 1 036 klaidinamos informacijos atvejai, kuriais siekta diskredituoti ir apsunkinti Lietuvos priimamus sprendimus kovoje su koronavirusu“, – trečiadienį Sveikatos apsaugos ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė M. Kunevičius.
Pasak kariškio, dezinformacijos skleidimu taip pat siekiama skaldyti visuomenę, didinti informacinį triukšmą, apsunkinti tikrosios informacijos radimą, didinti atskirtį tarp piliečių ir valstybės, kurstyti tautinę ir rasinę neapykantą, stigmatizuoti sergančiuosius.
„Koronaviruso kontekstas taip pat buvo išnaudotas ir skleisti melagingoms žinutėms apie Lietuvos strateginius klausimus, tokius kaip narystė ES arba NATO“, – akcentavo M. Kunevičius, paaiškinęs, kad klaidinga informacija per visą karantino laikotarpį skleista socialiniuose tinkluose, naujienų portaluose, radijuje, televizijoje, taip pat imitaciniais ir melagingais elektroniniais laiškais.
„Daugiausia klaidinanti informacija buvo skleista rusų, lietuvių ir anglų kalbomis. Dažniausiai buvo skatinta nesilaikyti Lietuvoje priimto karantino reikalavimų – nedėvėti kaukių, protestuoti prieš priimtas karantino sąlygas, neva tai pažeidžia žmogaus teises, nesitirti dėl galimos COVID-19 infekcijos, priešintis būsimai ir esamai vakcinacijai, nors tokia vakcina dar nėra sukurta“, – pažymėjo kariuomenės atstovas.
M. Kunevičius taip pat akcentavo, kad koronaviruso pandemijos metu labai suaktyvėjo vakcinų priešininkų judėjimas, žmonės yra skatinami nesilaikyti saviizoliacijos, vengti dezinfekuoti rankas, taip pat teigiama, kad virusas apskritai neegzistuoja.
Pristatydamas dezinformacijos pobūdį, M. Kunevičius pažymėjo, kad gyventojams vis dėlto reikėtų sekti oficialių valstybės institucijų skelbiamas naujienas.
„Nepulkite skaityti visko, kas papuola, sekite ir rinkitės oficialius valstybinius tinklapius. Socialinėje medijoje gerai atsirinkite patikimus komunikatorius, nenaudokite vieno šaltinio informacijai gauti. Nepasiduokite jausmams, išvydus skambias antraštes ar komentarus. Nepasiduokite provokacijoms, patikrinkite naujieną bent 3 atskiruose informacijos šaltiniai – jie turi būti patikimi ir gerai žinomi visuomenėje“, – ragino M. Kunevičius.