Sprendžiant dėl atminties ženklų Linkevičius ragina remtis ekspertų nuomone

Komentuodamas prieštaringų vertinimų sulaukusį sprendimą nuimti atminimo lentą Jonui Noreikai-generolui Vėtrai, L. Linkevičius priminė Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti išvadą dėl J. Noreikos.

„Mums reikia labai nuoširdžiai išsikalbėti ir kalbėti argumentų kalba, o ne emocijomis apie tą laikotarpį, kad istorikų, ekspertų žodis būtų svarbus“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė L. Linkevičius.

„Buvo labai autoritetingų nuomonių, ir Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams įvertinti labai aiški išvada, jei kalbama apie kapitoną J. Noreiką, kur nenuneigiami faktai jo dalyvavime suformuojant getus, nusavinant žydų turtą, kur pabrėžiama, kad niekas neneigia nuopelnų Lietuvai ir nepriklausomybei, bet šie puslapiai istorijos ir konkrečiai biografijos to asmens neleidžia jo viešai gerbti ir heroizuoti“, – kalbėjo ministras.

„Tai pasakyta tarptautinės ekspertų komisijos nuomonė, reikia suprasti, kad ji labai plačiai pasklidusi ir pasaulyje, ir tai nepadeda Lietuvai apginti savo istorijos , o mes tai privalome padaryti, ir ta istorija nusipelno būti apginta“, – pažymėjo L. Linkevičius.

Savaitgalį nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos sostinės senamiestyje buvo nuimta diskusijų sulaukusi atminimo lenta J. Noreikai-generolui Vėtrai. Sostinės meras Remigijus Šimašius sakė, kad tai padaryta įvertinus, jog J. Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą.

Praėjusią savaitę sostinės savivaldybės taryba pervadino ir diplomato bei karininko Kazio Škirpos vardo alėją dėl jo viešai deklaruotų antisemitinių pažiūrų.

Abu sprendimai sulaukė ir palaikymo, ir aštrių protestų. Kritikai ragino atsisakyti garbingo ženklo J. Noreikai įvertinus tai, kad jis, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Gynėjai pabrėžia J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.

Prezidentas Gitanas Nausėda reaguodamas pakvietė „laikytis moratoriumo istorinės atminties trynimui“.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išvadose dėl K. Škirpos įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, kad 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.