Pirmaisiais metais po Nepriklausomybės atkūrimo, kai Lietuva stojosi ant kojų po sovietų okupacijos, Kremlius Lietuvos tarsi nematė.
„Labai gerai atsimenu, kad apie 2001–2002 metus mūsų Rusija iš viso nepastebėjo, kad mes tokie esame“, – LNK žinioms sakė buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Bet viskas pasikeitė, kai Lietuva galutinai nusprendė – stos į NATO.
„Oficiali reakcija buvo griežta ir vos ne agresyvi, kad (Rusija, aut. p.) nepakęs, kad buvusi Tarybų sąjungos teritorija (bus NATO, aut. p.)“, – prisiminė L. Linkevičius.
Likus pusantrų metų iki įstojimo į NATO, Vilniaus Rotušės aikštėje nuskambėjo istorinė tuometinio JAV prezidento Georgo W. Busho frazė: „ir kiekvienas, kuris pasirinktų priešu Lietuvą, taptų ir JAV priešu“.
Trečiadienį suėjo lygiai 19 metų, kai Lietuva yra NATO narė.
Buvęs užsienio reikalų ministras, ambasadorius ypatingiems pavedimams L. Linkevičius LNK žinioms teigė, jog ši diena „lėmė mūsų šalies likimą“.
„Tai būtų taip, kas dabar yra Sakartvele, tas pats, kas dabar yra Ukrainoje ypatingai, arba kybo dar užšaldytas konfliktas Moldovoje“, – teigė jis.
Simbolinis šios dienos minėjimas trečiadienį vyko Vilniaus bastėjoje.
„Šis gynybinis įtvirtinimas savo laiku atlikęs svarbią užduotį, liudija, kad lietuviai ne tik rūpinasi savo saugumu, bet į jį labai stipriai investavo“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Stipriai investuoti – būtent tokia šiandien ir kariuomenės vado Valdemaro Rupšio žinia politikams. Tai yra – dar spartinti ginkluotės pirkimus.
„Įvertinant, kad Rusijos grėsmė, net bendra saugumo grėsmė pasaulyje nebus geresnė, visi aiškiai sutariame, kad visos ginkluotosios pajėgos turi pakilti į kitą lygmenį“, – LNK žinioms kalbėjo kariuomenės vadas V. Rupšys.
Kariuomenei plečiantis, Lietuvoje, kaip ir Latvijoje su Estija, siūloma kurti diviziją. Tai pagrindinis karinis vienetas NATO planuose, kalbama apie tankus, kitą ginkluotę, kurios dabar nėra.
„Galiu jums pasakyti, kad diviziją aptarnauja 17,5 tūkst. personalo. Ir tai dar pareikalautų kelių milijardų eurų papildomai. Tuos paskaičiavimas pateikėme, darome kartu su Krašto apsaugos ministerija. Krašto apsaugos ministras apie tai kalbasi Vyriausybėje“, – teigė V. Rupšys.
Kariuomenės vadas ragina politikus nuspręsti kuo greičiau, nes vėliau gali būti, kad net ir turint pinigų, nebus, ką nusipirkti.
„Visos valstybės tikrai bus orientuotos įsigyti panašiai tas pačias priemones ir dideliais kiekiais. Turiu omenyje, kad dabar yra pats tas laikas priimti sprendimus labai greitai, kad mes galėtume kooperuotis su kitomis valstybėmis“, – teigė kariuomenės vadas.
Į klausimą, ar įmanoma ir planuojama reikšminai spartinti pirkimus kariuomenėje, krašto apsaugos ministras A. Anušauskas atsako taip: „tai reikalauja papildomo resurso“.
„Mes tuos pirkimus kaip įmanoma spartiname, bet reikia, vis dėlto, suprasti, kad dabar spartina visos šalys tuos pačius įsigijimus. Taip yra tam tikros eilės“, – teigė A. Anušauskas.
Opozicija sako pasigendanti krašto apsaugos ministro A. Anušausko lyderystės.
„Ministras yra per lėtas, tikrai netinka jis eiti šių pareigų. Nors jo pasitikėjimas yra pats didžiausias, bet mūsų partneriai Lietuvą sukritikavo. Tiek kritikos jis turbūt gyvenime nėra sulaukęs“, – LNK žinioms sakė opozicijoje veikiančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Seime Dainius Gaižauskas.
Minint 19–ąsias Lietuvos įstojimo į NATO metines, Vilniuje lankosi amerikiečių ir visų NATO pajėgų Europoje vadas. Neseniai Christopherio G.Cavolio pirmtakas Benas Hodgesas sukritikavo, kad Lietuva per daug reikalauja iš sąjungininkų, per mažai daro pati.
„Norėčiau pasveikinti Lietuvą su įstojimo į NATO metinėmis. Lietuva visus šiuos metus buvo fantastiškas sąjungininkas. Lietuva toliau auga, rodo pavyzdį, padeda ir prisideda. Jūsų pastangos su Ukraina, jūsų pastangos kolektyvinei gynybai – nepaprastas indėlis aljansui“, – teigė NATO pajėgų Europoje vadas Christopheris G.Cavolis.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
