Lietuvos apeliacinis teismas taip nusprendė po to, kai Kauno apygardos teismas atsisakė nagrinėti N. Venckienės skundą.

„Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su Kauno apygardos teismo nutartimi dėl įtariamosios Neringos Venckienės gynėjos advokatės skundo perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui, toliau skundą nagrinėti paskyrė Vilniaus apygardos teismui. Toks sprendimas priimtas siekiant pašalinti bet kokias galimas abejones dėl bylą nagrinėjančių teisėjų nešališkumo“, – teigiama Lietuvos apeliacinio teismo pranešime spaudai.

Kauno apygardos teismas sprendimą turėjo pateikti per septynias dienas, tačiau nusišalino tą pačią dieną, kai oficialiai gavo N. Venckienės skundą.

Kauno apygardos teismas skelbė, kad teisėjų kolegija nusprendė nusišalinti dėl to, kad du iš kolegijos teisėjų dirbo su pačia N. Venckiene, dar vienas nedirbo, tačiau žino ją kaip kolegę.

„Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi nusišalino nuo įtariamosios gynėjos skundo dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nutarties nagrinėjimo, nes gautam skundui nagrinėti sudarytos teisėjų kolegijos du nariai teisėjai kartu dirbo su įtariamąja, jai einant teisėjos pareigas Kauno apygardos teisme. Nors kitas teisėjų kolegijos narys viename teisme su įtariamąja nedirbo, tačiau su ja palaikė kolegiškus santykius, įtariamajai inkriminuotų nusikalstamų veikų laikotarpiu ėjo teisėjo pareigas kitame apylinkės teisme, kurio veiklos kontrolę vykdė Kauno apygardos teismas“, – skelbiama Kauno apygardos teismo pranešime.

„Lietuvos apeliacinis teismas atsižvelgė į Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 12 d. nutartyje dėl nusišalinimo pateiktas aplinkybes ir savo sprendimą – skundą perduoti kitam apygardos teismui – argumentavo tuo, kad įtariamoji Neringa Venckienė Kauno apygardos teisme yra dirbusi beveik penkerius metus, todėl su šio teismo teisėjais, kurie turėtų nagrinėti skundą dėl jai pritaikytos kardomosios priemonės (suėmimo), buvo susijusi darbiniais, o gal ir bičiuliškais santykiais. Nors teismas, vykdydamas teisingumą, yra visiškai nepriklausomas, tačiau ši aplinkybė (jeigu skundą nagrinėtų Kauno apygardos teismas) ir proceso dalyviams, ir visuomenei gali kelti abejonių dėl teismo nešališkumo, todėl skundą turi nagrinėti kitas apygardos teismas“, – teigiama Lietuvos apeliacinio teismo pranešime.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnyje nustatyta, kad klausimą dėl bylos perdavimo iš vienos apygardos apylinkės teismo kitos apygardos apylinkės teismui arba iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui arba kitiems teismo rūmams išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas. Baudžiamoji byla gali būti perduota iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui arba kitiems teismo rūmams siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus.

DELFI primena, kad N. Venckienė pateikė skundą dėl kardomosios priemonės paskyrimo – Kauno miesto apylinkės teismas lapkričio 8-ąją jai pratęsė suėmimą dviem mėnesiams, iki sausio 6-osios.

Kauno apygardos teismas skelbia, kad taip buvo nuspręsta „siekiant pašalinti bet kokias galimas abejones bylą nagrinėjančių teisėjų nešališkumu, kad nei byloje dalyvaujantiems asmenims, nei visuomenėje nekiltų nepagrįstų teisėjų darbo vertinimų, ir siekiant užtikrinti teisingumo interesus“.

Praėjusį trečiadienį į Lietuvą pargabenta buvusi teisėja N. Venckienė laikoma Kauno tardymo izoliatoriuje.

JAV po ekstradicijos N. Venckienei paliko keturis įtarimus iš pareikštų trylikos.

JAV nurodė, kad vadovaujantis šios šalies įstatymais ji Lietuvoje gali būti teisiama dėl keturių nusikalstamų veikų: dėl trukdymo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai (LR Baudžiamojo kodekso (BK) 231 str. 1 d.), dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo (LR BK 245 str.), dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo (LR BK 140 str. 1 d.), dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (LR BK 286 str.).