„Seimo narės Neringos Venckienės veiksmai - nedalyvavimas be pateisinamos priežasties 2013 metų balandžio-lapkričio mėnesiais vykusiuose 64 Seimo plenariniuose posėdžiuose ir 2013 metų balandžio-lapkričio mėnesiais vykusiuose 25 Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiais veiksmais Seimo narė Neringa Venckienė sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją“, - sakoma KT išvadoje, kurią perskaitė laikinasis teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
Ši KT išvada yra galutinė ir neskundžiama, ją pasirašė visi devyni KT teisėjai.
Teismo vertinimu, N.Venckienė, be pateisinamos priežasties nedalyvavusi minėtuose Seimo ir jo komiteto posėdžiuose, pareigas ėjo nesąžiningai, veikė asmeninius interesus iškeldama aukščiau už Tautos ir valstybės interesus, sąmoningai nevykdė Seimo nario pareigų, taip parodė nepagarbą Konstitucijai ir įstatymams, taigi neveikė taip, kaip įpareigoja duota Seimo nario priesaika.
„Šiais veiksmais ji diskreditavo Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą“, - tvirtinama išvadoje.
Be to, joje pabrėžta, kad parlamentarė turėjo galimybę pranešti Seimo posėdžių sekretoriatui ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui, kad negali atvykti į posėdžius, bet to nepadarė. Tokią išvadą KT padarė dėl to, kad N.Venckienė įvairiais būdais, kai jai reikia, susisiekia su tam tikrais asmenimis ir institucijomis, teikia parlamentui teisės aktų projektus.
KT teigimu, pateisinamomis priežastimis nedalyvauti Seimo posėdžiuose negali būti laikomas išvykimas iš Lietuvos, tai, kad asmuo yra įtariamasis baudžiamajame procese, kad paskelbta jo paieška, kad jis galbūt slapstosi nuo ikiteisminio tyrimo, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Anot išvados, N.Venckienės rengiami ir registruojami teisės aktų projektai nereiškia, kad ji tinkamai vykdo Tautos atstovo pareigas.
„Epizodinis dalyvavimas įgyvendinant dalį Seimo konstitucinių įgaliojimų leisti įstatymus negali būti vertinamas kaip nepertraukiama Seimo nario veikla ir tinkamas Seimo nario konstitucinės priedermės atstovauti Tautai įgyvendinimas, be kita ko, pareigos dalyvauti Seimo, jo struktūrinių padalinių posėdžiuose vykdymas“, - pareiškė KT.
Be to, KT tvirtino, kad parlamentarės pareiga yra atvykti į valstybės institucijas, kurios dalyvauja apkaltos procese, ir pateikti paaiškinimus.
„Šios priedermės nevykdymas, kai asmuo yra tinkamai informuotas apie vykstantį apkaltos procesą, nėra kliūtis valstybės valdžios institucijoms, turinčioms konstitucinius įgaliojimus apkaltos procese, (...) vykdyti savo įgaliojimus ir priimti jų kompetencijai priskirtus sprendimus“, - sakoma KT išvadoje.
Anot jos, teismas padarė viską, kad N.Venckienė būtų informuota apie jos bylos svarstymą.
Po tokios KT išvados parlamente toliau turi vykti apkaltos procesas šiai Seimo narei.
Pirma apkalta „už akių“ Lietuvos istorijoje
„Taip. Tada tai yra pagrindas apkaltai“, - sakė V. Sinkevičius.
Tiesa, kvepia ypatinga apkaltos procedūra. Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje apkaltos procesas vyktų nedalyvaujant iš pareigų šalinamam asmeniui. Žinoma, su sąlyga, kad daugiau kaip metus užsienyje besislapstanti N. Venckienė nesumanys apkaltos procesui grįžti į Lietuvą.
Seimo statutas numato, kad apkaltos procesas vyksta dalyvaujant centrinei apkaltos figūrai. Tačiau V. Sinkevičius pabrėžia, jog šiuo atveju tai negalioja – juolab, kad Seimo narė Konstituciją pažeidė būtent nesirodydama nei Seimo posėdžiuose, nei Lietuvoje.
„Konstitucijoje numatyta (galimybė – DELFI) apkalta pašalinti iš pareigų asmenis, kurie neatlieka savo Konstitucijoje numatytų pareigų. Taigi asmens nebuvimas Lietuvoje arba neatvykimas į Seimą, kai sprendžiamas apkaltos klausimas, nėra pagrindas paversti šitą Konstitucijos straipsnį fiktyviu“, - įsitikinęs MRU profesorius.
L.Graužinienė dėl N.Venckienės: gerbiu Konstitucinio Teismo sprendimą
„Gerbiu Konstitucinio Teismo sprendimą ir mes visus veiksmus priimsime, kaip numato Seimo statutas, ir pradėsim procedūras, kurios ir priklauso“, - BNS komentuodama KT išvadą sakė L.Graužinienė.
Klausiama, kaip Darbo partijos atstovai balsuos sprendžiant dėl N.Vencienės mandato panaikinimo, L.Graužinienė sakė negalinti atsakyti už frakcijos nuomonę. „Darbo partijos frakcija svarstys savo posėdyje ir priims savo sprendimą, aš nesu frakcijos narė, negaliu atsakyti už frakcijos nuomonę“, - sakė parlamento vadovė.
A. Kubilius tikisi, kad be N. Puteikio bus lengviau
Už N. Venckienės apkaltą seniai pasisako abi opozicinės frakcijos – tiek liberalai, tiek konservatoriai. Tiesa, pastarųjų stovykloje buvo maištininkų. Vienas jų – prezidento posto siekęs konservatorių atskalūnas Naglis Puteikis, prieš keletą mėnesių trenkęs partijos durimis.
Konservatorių lyderis Andrius Kubilius DELFI teigė laukiantis, kad be N. Puteikio konservatoriai lengviau apsispręs dėl apkaltos.
„Manau, kad (frakcija – DELFI) pakankamai vieninga“, - sakė A. Kubilius.
Socdemai spręsti neskubės?
Didžiausios Seime socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Albinas Mitrulevičius neskuba su vertinimais. Anot jo, socdemai dar nesprendė – palaikyti apkaltą N. Venckienei ar ne.
„Tiktai KT buvo šiandien priimtas sprendimas. Pakankamai aiškus, bet mes po šito svarstysim tą dalyką. Tik šiandien gi KT priėmė sprendimą“, - DELFI teigė A. Mitrulevičius.
Pasak jo, socdemai tokiam KT verdiktui iš anksto nesiruošė. „Kol nebuvo KT sprendimo, tol juk niekas čia nieko nekalbėjome. O dabar svarstysim“, - patikino A. Mitrulevičius.
P. Gražulis įsitikinęs: N. Venckienė mirusi
„Aš turiu duomenų, kad N. Venckienės nėra gyvųjų tarpe. Tai apie mirusį žmogų – blogai arba nieko. (…) Dabar niekas man negali įrodyti, kad N. Venckienė yra gyva“, - DELFI teigė P. Gražulis.
Pagal Konstituciją, Seimo nariui mirus, nutrūksta ir jo įgaliojimai. P. Gražulio nuomone, tokiu atveju apkalta nėra tinkamas procesas.
„Apkaltinti žmogaus negalima. Gal reikėtų kaip žmogui, dingusiam be žinios, atimti mandatą. Bet ne kažkokią tai apkaltą daryti. Mirusiam žmogui!“ - stebėjosi „tvarkietis“.
N. Venckienę politikas lygino su „darbiečiais“, netekusiais Seimo kėdžių dėl balsų pirkimo skandalo: 2012 m. KT iš Darbo partijos sąrašo pašalino Joną Pinskų, Živilę Pinskuvienę, Jolant Gaudutienę ir kitus „darbiečius“, kurių naudai buvo vykdomos derybos dėl kalinių balsų pirkimo. Pinskai liko be vietų Seime, tačiau prokurorai jų kaltės įrodymų nerado – nuteisti tik balsų pirkimo derybose dalyvavę asmenys“ du „darbiečiai“ ir vienas kalinys.
„Po rinkimų apkaltino tris partijos narius, J. Pinskų, Ž. Pinskuvienę ir J. Gaudutienę, kad jie pirko balsus. Prasidėjo tyrimas, tyimas nutrauktas dėl įrodymų nebuvimo. Bet jie mandatų jau neturi. O jie nekalti. Tai dar mes norim lipti ant to paties grėblio?“ - piktinosi P. Gražulis.
J. Varkala N. Venckienę lygina su Jėzumi
„Drąsos kelio“ frakcijos narys, buvęs kunigas Jonas Varkala DELFI teigė visiškai nenustebęs dėl KT verdikto.
„Jo (KT sprendimo – DELFI) teisėtumu aš neabejoju. Bet teisingumu – labai. Aš teisingumo čia nematau nė šešėlio“, - kalbėjo J. Varkala.
Savo bendražygę buvęs dvasininkas lygino su Jėzumi.
„Teisėta, aišku. KT gali tai padaryti, ypatingai kai iškelia save virš įstatymo. Nes įstatymą, matyt, labai laisvai gali aiškinti – tai jų galia. Bet galia nėra tiesa. Poncijus Pilotas irgi galią panaudojo, bet nusiplovė rankas. O jie gali užsimauti baltas pirštines ir sakyti, kad N. Venckienė – nusikaltėlis. Kaip ir Kristus – nusikaltėlis“, - piktinosi J. Varkala.
E. Masiulis: jei žmogus kalbasi su dvasiomis
Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis DELFI teigė, jog Seimui belieka pradėti apkaltos procesą.
Politikas tikisi, kad apkaltą parems ne tik opoziciniai liberalai ir konservatoriai, bet ir nemaža dalis valdančiųjų.
„Manau, čia ne vienos frakcijos, o viso Seimo, kaip institucijos, reikalas. (…) Manau, kad nuo mūsų frakcijos, nuo konservatorių ir nuo socialdemokratų turi būti padėti parašai“, - teigė E. Masiulis.
P. Gražulio versija apie N. Venckienės mirtį pašnekovui kelia juoką. „Sunku kažką man kalbėti, kai žmogus su šventom dvasiom šnekasi“, - replikavo liberalas.
Iš Lietuvos išvykusi Seimo narė parlamente nesirodo nuo praėjusių metų balandžio, kai Seimas panaikino jos teisinę neliečiamybę.
Prokurorai nori pateikti kaltinimus N.Venckienei dėl teismo sprendimo perduoti dukterėčią motinai nevykdymo ir piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis. Dėl teisinės pagalbos Lietuvos teisėsauga kreipėsi į Jungtines Valstijas, kur, spėjama, šiuo metu gyvena parlamentarė.
Pagal Seimo statutą, parlamentas artimiausiame posėdyje turi būti informuotas apie KT išvadą ir paskirti Seimo posėdžio, kuriame bus svarstomas Seimo nario mandato panaikinimas, datą. Ji turi būti paskirta ne anksčiau kaip po 7 dienų nuo šio Seimo posėdžio. Apie paskirtą datą nedelsiant privalu pranešti asmeniui, kuriam taikoma apkalta.
Statute numatyta, jog asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę dalyvauti Seimo posėdyje pats arba per savo advokatą. Tačiau jeigu jis nepasirodo neturėdamas tam svarbių priežasčių, nedalyvavimas netrukdo apkaltos bylą nagrinėti Seime. Nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį slapta balsavo ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių, t.y. ne mažiau kaip 85 parlamentarai.