Iš jos rezultatų galima numanyti, kad ne visi valdančiųjų partijų rinkėjai remia šių jėgų siekius sureguliuoti nesusituokusių porų santykius. Kita vertus, yra pagrindo abejoti ir pačios apklausos rezultatų patikimumu: tuo, ar gyventojams pateikti klausimai bei atsakymai yra korektiški, ar iš gautų rezultatų tikrai galima daryti kokias nors išvadas apie žmonių nuostatas.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie civilinės sąjungos įteisinimą ir artimo ryšio sąvokos įtvirtinimą birželio 9–18 dienomis Laisvos visuomenės instituto užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.
Už homoseksualių šeimų įteisinimą labiau pasisako jaunimas
Respondentai buvo paklausti, ar pritaria, ar nepritaria Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuris įteisintų „tos pačios lyties asmenų šeimas“.
Kad visiškai tam pritaria nurodė 6,4 proc., kad greičiau pritaria – 13,8 proc., kad greičiau nepritaria – 14,2 proc., kad visiškai nepritaria – 54 proc. apklaustųjų.
11,7 proc. respondentų teigė šiuo klausimu neturintys nuomonės.
Paaiškėjo, kad siūlymui įteisinti „tos pačios lyties asmenų šeimas“ labiau pritaria moterys, jaunesni gyventojai iš didžiųjų Lietuvos miestų, turintys daugiau pajamų.
Labiau neigiamai iniciatyvą vertina vyrai, mažiau uždirbantys gyventojai, taip pat tie, kuriems per 40 metų ir daugiau, ir kurie gyvena kaimuose.
Visiškas nusistatymas prieš vienalyčių šeimų įteisinimą yra tarp Tautos ir teisingumo sąjungos rinkėjų, taip pat jis didelis tarp Lietuvos regionų partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS), Lietuvos socialdemokratų partijos, Darbo partijos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ rinkėjų, šiek tiek mažesnis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir partijos „Laisvė ir teisingumas“ rinkėjų gretose.
Labiausiai vienalyčių šeimų įteisinimą palaiko Laisvės partijos rinkėjai.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Liberalų sąjūdžio rinkėjų nuomonės šiuo klausimu išsiskiria: iš konservatorius renkančių asmenų vienalyčių šeimų įteisinimui pritaria apie trečdalis, iš liberalus – apie pusė.
Daugumos apklaustųjų netenkina abu projektai
Apklausos metu gyventojų buvo pasiteirauta, kurį įstatymo projektą, kuriuo siekiama reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius, jie labiau palaikytų.
13,5 proc. gyventojų nurodė, kad palaikytų Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kuris „teisiškai reguliuodamas kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius ir praktines problemas, įteisintų ir homoseksualias šeimas“, 25 proc. apklaustųjų nurodė, kad palaikytų „artimojo ryšio“ įstatymo projektą, kuris „teisiškai spręstų kartu gyvenančių asmenų praktines problemas neįteisindamas homoseksualių šeimų“.
Didžiausia dalis apklaustųjų – 46,1 proc. – atsakė, jog nepalaikytų nė vieno iš šių projektų, o 15,5 proc. teigė, kad šiuo klausimu neturi nuomonės.
Paaiškėjo, kad moterys labiau nei vyrai linkę palaikyti kurį nors iš dviejų paminėtų įstatymo projektų.
Didžiausias palaikymas Civilinės sąjungos įstatymo projektui fiksuojamas gyventojų iki 29 metų grupėje, didžiausias palaikymas „artimojo ryšio“ įstatymo projektui – tarp 30–39 metų gyventojų.
Didžiausias nusiteikimas prieš abu projektus matomas tarp 70 metų ir vyresnių žmonių, taip pat – tarp kaimo gyventojų, tų, kurie turi mažesnes pajamas.
Aiškiausią nuomonę apie Seime pateiktus projektus turi LLRA-KŠS rinkėjai: kiek daugiau nei pusė jų nepalaiko nė vienos iš iniciatyvų, likusieji remia artimojo ryšio sąvokos įtvirtinimą.
Dviejų valdančiųjų partijų, kurios į Seimą atėjo su pažadais įteisinti partnerystę, rinkėjai vieningos nuomonės nedemonstruoja: tarp Laisvės partijos rinkėjų didžioji dauguma pasisako už Civilinės sąjungos įstatymo priėmimą, tačiau nedidelė dalis vis tik palaiko artimojo ryšio įstatymo projektą ar šiuo klausimu neturi nuomonės, už Civilinės sąjungos įstatymo priėmimą pasisako kiek daugiau nei trečdalis Liberalų sąjūdžio rinkėjų, 24,5 proc. jų teigia palaikantys artimojo ryšio sąvokos įtvirtinimą, panaši dalis nepritaria nė vienam iš projektų.
8,2 proc. liberalų rinkėjų šiuo klausimu nurodo neturintys nuomonės.
TS-LKD – kitos valdančiosios partijos – rinkėjų nuomonės išsiskiria dar labiau: 35,9 proc. jų nurodo nepalaikantys nė vieno iš Seime pateiktų projektų, 28,2 proc. reiškia paramą civilinės sąjungos įteisinimui, 19,7 proc. – artimojo ryšio sąvokos įtvirtinimui, o 16,2 proc. teigia šiuo klausimu neturintys nuomonės.
Kitų partijų rinkėjai visišką arba žymiai didesnę paramą reiškia artimojo ryšio įstatymo projektui, o ne Civilinės sąjungos įstatymo pataisoms, didelė dalis šių partijų rėmėjų nepalaiko išvis nė vieno projekto.
Dauguma sutinka, kad reikia referendumo
Apklausos dalyvių taip pat buvo teirautasi, kas, jų nuomone, turėtų spręsti klausimą dėl homoseksualių šeimų įteisinimo.
14 proc. jų nurodė, kad tai turėtų daryti Seimas, priimdamas Civilinės sąjungos įstatymą, 57,7 proc. teigė, kad spręsti turėtų visuomenė, balsuodama referendume dėl Konstitucijos pataisos, ir 28,3 proc. gyventojų pažymėjo, kad šiuo klausimu neturi nuomonės.
Už tai, kad homoseksualių šeimų įteisinimo klausimas būtų sprendžiamas referendume, pasisakė tiek dauguma vyrų, tiek moterų, tiek dauguma žmonių įvairiose amžiaus grupėse, gaunančių skirtingas pajamas ir gyvenančių skirtingose vietovėse.
Referendumo idėją labiausiai palaiko LLRA-KŠS rinkėjai, mažiausiai – TS-LKD rinkėjai.
Už tai, kad minėtą klausimą spręstų Seimas, priimdamas įstatymą, labiausiai pasisako Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos rinkėjai, mažiausiai – Darbo partijos ir LVŽS rinkėjai. Tarp LLRA-KŠS išvis nėra rinkėjų, pasisakančių už klausimo svarstymą Seime.
Šioje Laisvės visuomenės instituto užsakytoje apklausoje dalyvavo 1003 asmenys – 18 metų ir vyresni gyventojai, atrinkti išlaikant proporcijas pagal amžių, lytį ir gyvenamą vietą.
Apklausa atlikta mišriu būdu: kalbinant žmones akis į akį ir telefonu.
Tyrimas vyko 27 miestuose ir virš 40 kaimų.
Jurkutė: apklausa tendencinga
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadovė Mintautė Jurkutė tiek apklausoje pateiktas formuluotes, tiek gautus rezultatus įvertino skeptiškai.
„Formuluotės, tai, kaip sukonstruoti klausimai, terminija pasirinkti labai tendencingai. Panašu, kad užsakovas tikėjosi tokių atsakymų, kuriuos ir gavo“, – Delfi komentavo ji.
Pasak grupės vadovės, tai, kaip apklausoje kalbama apie valdančiųjų pateiktą Civilinės sąjungos įstatymo projektą, neatitinka realybės ir klaidina. Šiuo projektu, pasak jos, bandoma sureglamentuoti dviejų nesusituokusių žmonių santykius, o ne vienalyčių šeimų santykius.
„Šis teisės aktas reguliuotų dviejų asmenų lojalumo, tarpusavio pagarbos, pareigos, paveldėjimo teisę, bet būtent dviejų asmenų. <...> Iš šio projekto šeima kaip tokia buvo absoliučiai eliminuota: teisės akto projekte nebeliko jokio sąryšio su šeiminiais teisiniais santykiais, nes paraleliai siūloma braukti ir Civilinio kodekso Šeimos knygos skyrių, nėra suteikiama galimybė nei partnerio pavardės pasirinkti, nei bandoma sureguliuoti vaikų interesus ar apsaugą.
Iš principo tai yra toks įstatymo projektas, kuris reguliuotų dviejų asmenų santykius“, – apibendrino M. Jurkutė.
Ji svarstė, kad apklausos užsakovas civilinę sąjunga siedamas su šeiminiais santykiais yra ne tik kad netikslus, bet ir greičiausiai siekia pakurstyti baimę, sukelti įtarimą.
„Tokio pobūdžio klausimai, formuluotės ir viražai žmonėms, kurie nedalyvauja politikoje, neturi teisinio išsilavinimo, nėra teisiškai raštingi, yra nežinomi. Jeigu tavęs klausia apie kažką, to nebekvestionuoji ir priimi, kad šis teisės akto projektas yra apie šeimos gyvenimą“, – komentavo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė.
Mano, kad reikia klausti kitaip
Ši apklausa, teigė ji, primena spekuliaciją.
„Pamatuojant tokį dalyką, kuris iš principo sunkai pamatuotinas, tarsi įgaunamas argumentas, kodėl visuomenė pasiruošusi, ar nepasiruošusi“, – svarstė M. Jurkutė.
O ir apskritai šiuo atveju apklausa kaip įrankis, kuriuo bandoma pamatuoti žmonių nuostatas, jos vertinimu, pasirinktas netinkamai.
„Jeigu klausiama apie kažką tokio gilaus, kaip įstatymo projekto vertinimas, tai mažų mažiausiai reikėtų įvesti paaiškinimą. Turėtų būti kažkokia apibrėžtis“, – pabrėžė M. Jurkutė.
Galbūt tyrimą apie porų santykių sureguliavimą, anot jos, reikėjo atlikti fokus grupėse arba klausti visai kitaip.
„Tikrai reikėtų ne teisės aktų projektus prašyti įvertinti, o klausti <...> ar jūs sutiktumėte, kad, pavyzdžiui, jūsų vaikas susituoktų su tos pačios lyties asmeniu, ar su kitos tautybės asmeniu ir panašiai. Jeigu klausimas yra apie nuostatas, jis toks turėtų ir būti.
Čia šiuo atveju prašoma įverti teisės aktų projektus, kurie net nepaaiškinti. Juos pabandoma vienu sakiniu apibūdinti taip, kas netgi nėra teisinga“, – komentavo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė.
Teigia, kad referendumas – netinkamas būdas spręsti problemą
Apklausa suponuoja, kad skirtingų ar tos pačios lyties porų santykių sureguliavimą galima spręsti referendumu, o tai, pasak M. Jurkutės, irgi klaidina.
„Pats minties pasiūlymas, kad tokio pobūdžio klausimus galima spręsti referendumu, irgi yra netikslus. Tai nėra toks klausimas, kuriam reikėtų visos visuomenės nuomonės. <...> Bet suformuluodami tokį klausimą iš karto suponuojame nuomonę, kad čia yra kažkas tokio baisaus ir neaiškaus, kad čia kiekvienas žmogus turėtų pasisakyti.
Iš principo žmogaus teisių klausimai, kurie yra pamatiniai, pavyzdžiui, tai kaip žmonės turėtų gyventi, iš viso neturėtų būti pateikti daugumos nuomonei. Yra valstybės pareiga užtikrinti, kad kiekvienas žmogus, visi bendrapiliečiai turėtų tokias pačias teises. Šis klausimas tikrai turėtų būti svarstomas Seimo salėje, bet jokiu būdu ne referendumu“, – pabrėžė tarnybos atstovė.
Kokias išvadas apie visuomenės nusistatymą į tos pačios lyties porų santykius, jų įtvirtinimą teisėje galima pasakyti sprendžiant iš šios apklausos rezultatų?
„Aš apie žmonių nuostatas iš šios apklausos nieko negalėčiau pasakyti, nes čia ne to klausiama“, – apibendrino M. Jurkutė.
Sutarė įteisinti partnerystę su sąlyga
Tikslą pakeisti įstatymus ir įteisinti lyčiai neutralią partnerystę valdantieji konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija įsirašė į koalicijos sutartį.
Tiesa, joje priduriama, kad dalies partijos narių nuomonės šiuo klausimu išsiskiria.
Po to, kai Partnerystės įstatymo projektas Seime nesulaukė reikiamos paramos, vietoje jo atstovai iš valdančiosios daugumos – Seimo Liberalų sąjūdžio, Laisvės ir TS-LKD frakcijų – į parlamento salę atnešė Civilinės sąjungos įstatymo projektą.
Jei projektas būtų priimtas, jis tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių poroms užtikrintų teisę sudaryti civilinę sąjungą, teisiškai apsaugoti turtinius ir neturtinius asmeninio pobūdžio santykius.
Civilinės sąjungos įstatymo projektas Seime praėjo pateikimo stadiją.
Per pateikimą pritarta ir Civilinės sąjungos projekto alternatyvai – pataisoms, kuriomis siūloma pripažinti asmens teisę į artimą ryšį.
Jas inicijavo Seimo konservatorius Paulius Saudargas, pasirašė ir kiti jo frakcijos kolegos, taip pat – kai kurie liberalai ir dalis opozicijos atstovų.
Projektai praėjo pateikimą
P.Saudargo inicijuotomis pataisomis Civiliniame kodekso antroje knygoje siūloma įtvirtinti sąvoką artimas ryšys, kuris būtų suprantamas kaip asmens santykis su kitu asmeniu, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmeninio socialinio ryšio.
Įstatymų numatytais atvejais artimas ryšys turėtų teisines pasekmes.
Siūloma įtvirtinti, kad artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai. Taip pat preziumuoti, kad jį turi: susitarimą dėl bendro gyvenimo sudarę asmenys, asmenys, kuriuos sieja globos ar rūpybos santykiai arba jie yra sudarę susitarimą dėl tarpusavio išlaikymo.
Siūloma nustatyti ir tai, kad šeimos narius siejantis artimas ryšys būtų pirmesnis nei kitais pagrindais atsiradęs ryšys.
„Faktinio artimo ryšio sureguliavimas prisidėtų prie santykių, kylančių iš brolybės, neparemtos vien artima giminyste ar santuoka, pripažinimu ir puoselėjimu, tuo prisidedant prie atskirties visuomenėje mažinimo ir kultūrinės įvairovės pripažinimo“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Pasak projekto autorių, taip pat „turėtų būti ginami asmeniniai, o ne vien tik turtiniai, asmenų, sudariusių bendro gyvenimo susitarimą, interesai“.
Siūlymą įteisinti bendro gyvenimo sutartis, kurias galėtų sudaryti ir vienos lyties poros, dar praėjusioje Seimo kadencijoje registravo „valstiečiai“, tačiau jo svarstymai po pateikimo sustojo.
Klausimą bandys išspręsti šioje kadencijoje
Po pateikimo tiek Civilinės sąjungos įstatymo projektą, tiek pataisas dėl artimo ryšio sąvokos įtvirtinimo toliau svarsto Seimo komitetai.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen anksčiau teigė, kad dešiniųjų Seime nebus atsitraukta nuo iniciatyvos sureguliuoti vienos lyties partnerių santykius – siekiama, kad šis klausimas būtų išspręstas dar šioje Seimo kadencijoje.
