aA
Jau praėjo beveik metai, kaip Lietuvoje galioja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Šia proga susirinkę nevyriausybinių organizacijų atstovai teigė, kad supratimas, jog žmogaus teisės yra svarbios, mūsų šalyje skinasi kelią, tačiau supratimas, kad moters teisės taip pat priklauso visuotinėms žmogaus teisėms, dar sunkiai įsitvirtina.
Specialistai: Nerimi plukdytos nuogos lėlės patvirtina – moterys Lietuvoje vis dar diskriminuojamos
© RIA/Scanpix

Policijos duomenimis, per 9 šių metų mėnesius gauta daugiau kaip 15 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, 96 proc., arba 4830 smurtautojų – vyrai, 4 proc., arba 183 – moterys.

Nerimi plukdytos nuogos lėlės nesukėlė visuomenės pasipiktinimo

„Kiekviena sistema natūraliai priešinasi bet kokiam įsikišimui į jos veiklą. Tai visuotinis dėsnis. Bet kokia naujovė, kokia gera ji bebūtų, kelia grėsmę sistemos pusiausvyrai, ją suardo ir reikalauja pertvarkų, todėl diegdami naujoves mes visada susiduriame su sistemų pasipriešinimu. Todėl dabar pirmiausiai mums reikia suprasti, ką mums atnešė naujasis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kaip mums reikia keisti savo pasaulėžiūrą ir supratimą, kad jis veiktų. Turime pripažinti, kad egzistuoja didelė inercija. Kita vertus, demokratiją mes kuriame tik 20 metų ir po 50 okupacijos metų mes esame viskuo labai nusivylę, vis dar netikime, kad galime kažką pakeisti, todėl ir balsavimas populistinis – kažkas pažadėjo pakelti atlyginimą ir mes balsuojame“, - svarstė Vilniaus moterų namų Specializuotos pagalbos centro direktorė, koalicijos „Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės“ prezidentė Lilija Vasiliauskienė.

Pranešėja prasitarė, kad negalėjusi atvykti į kiek anksčiau vykusią spaudos konferenciją Seime, nes susidūrusi su struktūriniu smurtu prieš moteris.

„Žmogus, kuris turi galią, instinktyviai savo valdžią ir įtvirtino – lėtai, tvirtai, su pasigardžiavimu, užuot ieškojęs greito sprendimo. Esą ko čia, ponia, šokinėjate, trukdote man dirbti. Pas mus struktūrinis smurtas egzistuoja daug kur, tiesiog jo nepastebime ir neatpažįstame. Mūsų visuomenėje vis dar yra dvi didžiosios socialinės grupės – moterys ir vyrai. Ir šios grupės yra nevienodoje padėtyje, o valstybinės institucijos nepripažįsta, kad Lietuvoje egzistuoja lytinis smurtas ir kad 98 proc. atvejų aukos yra moterys. Deja, pagalbos nuo smurto nukentėjusioms moterims, skirtingai nei kitoms socialinėms grupėms, programa taip ir nebuvo priimta.

Nors Lietuva viena pirmųjų priėmė lyčių lygybės įstatymą, net buvo sukurta šią sritį kontroliuojanti institucija, dabar ji mums kelia labai didelį liūdesį ir rūpestį. Net kai mes kreipėmės į ją dėl akivaizdžių, viešų pažeidimų, nesulaukiame reakcijos. Buvo tokia gėdinga akcija - „Barakuda 2011“, kuri aiškiai parodė, kaip smurtas tarpsta visur. Šios akcijos metu vyriškiai, gavę savivaldybės leidimą, nuogas lėles plukdė Nerimi, vėliau jas ištraukė ant kranto, klupdė ant kelių ir imitavo oralinį lytinį aktą, matant nepilnamečiams, miniai, viešoje erdvėje. Kartu su kitomis organizacijomis mes kreipėmės į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, prašydami atkreipti dėmesį į moterų diskriminaciją ir žeminimą, bet mums buvo atsakyta, kad nieko čia nenutiko. Visuomenė taip pat nepasmerkė šios akcijos kaip nepriimtino dalyko. Tai reiškia, kad pas mus egzistuoja smurto kultūra“, - piktinosi nevyriausybininkė.

Kol pareigūnai nejaučia darbo prasmės, negali jo sėkmingai atlikti

Lilija Vasiliauskienė
Lilija Vasiliauskienė
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

L Vasiliauskienė teigė suprantanti, kad tautai, kurios viena dalis buvo tremiama, o kita bandė prisitaikyti ir išgyventi, sunku atsikratyti nusivylimo visais ir viskuo. Tačiau kol nesuvoksime, kad kiekvieno iš mūsų elgesys ar pasisakymas yra svarbus ir keičia pasaulį, kol nepradėsime nuo savęs, ledai nepajudės.

„Kita vertus – šie metai iš tiesų stebuklingi, nes nuo smurto nukentėjusioms moteris pradėta teikti nemokama pagalba, kurią teikia ne savanoriai, ne nevyriausybinės organizacijos, o ekspertai. Ir dirbdami mes susiduriame su didžiuliu moterų dėkingumu. Taigi šis įstatymas buvo reikalingas. Apie 85 proc. moterų, kurioms mes paskambiname, jau būna praradusios viltį ir pavargusios nuo 20 smurto metų, nes policija iki šiol neturėjo įrankių įsikišti, ir jos yra be galo laimingos, kad mes jas pasiekėme, nors pačios nebūtų kreipusios“, - džiaugėsi pranešėja.

Jos manymu, praeis dar nemažai laiko, kol institucijos pradės dirbti taip, kaip turėtų. Šiuo metu trūksta tarnautojų ir pareigūnų mokymų, kurie ne tik suteiktų jiems žinių, bet ir keistų jų filosofiją. Mat kol pareigūnai nejaučia šio darbo prasmės, negali jo sėkmingai atlikti.

Pranešimai apie smurtą prieš moteris viršijo visus lūkesčius

Policijos generalinio komisaro pavaduotojo Renato Požėros teigimu, dėl minėto įstatymo įsigaliojimo nusikalstamumas šalyje išaugo beveik 7 proc.

„Tai turėtų bauginti, bet iš tiesų mes pagaliau ištraukėme galvas iš smėlio. Šie skaičiai susiję su šio įstatymo nuostatų įgyvendinimu. Per 9 šių metų mėnesius gauta daugiau kaip 15 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Beveik dėl 40 proc. (apie 6 tūkst.) atvejų pradėti ikiteisminiai tyrimai. Tokia yra reali situacija. Jei šis įstatymas būtų priimtas prieš trejus ar penkerius metus, daugelis problemų, su kuriomis susiduriame dabar, būtų išspręstos. Kaip šis įstatymas paveikė buitinio smurto situaciją, vėlgi rodo skaičiai: per pirmas 17 dienų nuo pernai metų gruodžio 15 dienos, kai įsigaliojo įstatymas, iki Naujųjų metų gavome 1700 pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, dėl 700 buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Tai buvo šokas tiek visuomenei, tiek mums patiems, kad yra tokie buitinio smurto mastai mūsų šalyje. Tiesa, šiuo metu jų gauname gerokai kas mažiau“, - sakė pareigūnas.

Per metus policija planavo atlikti apie 5 tūkst. ikiteisminių tyrimų dėl buitinio smurto per metus, bet vien per devynis šių metų mėnesius jų atlikta beveik 6 tūkst.

„Pagrindiniai atvejai, dėl kurių pradedamas ikiteisminis tyrimas, yra fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai beveik 75 proc. visų atvejų. 96 proc. (4830 asmenų) visų smurtautojų yra vyrai, 183 – moterys. 17 įtariamųjų (0,3 proc.) yra vaikai.

„Vis dar susiduriame su situacija, kai nukentėjusieji nori tik vieno – kad čia ir dabar būtų pašalintas iš aplinkos smurtautojas, o apie tolesnes pasekmes negalvoja. Todėl siūlymas, kad jie gali kreiptis pagalbos, kad jais kažkas gali pasirūpinti, taip pat ne visada priimamas tinkamai. Smurtautojas taip pat dažnai nesupranta teismo sprendimo pasekmių. Deja, ir tarp policininkų vis dar yra tokių, kurie reikalauja iš moters pareiškimo“, - atviravo pareigūnas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

D+Kalbino Daiva Žeimytė-Bilienė, parengė Laura Tarandaitė

Dulkys apie interpeliaciją: pirmas žmogus, kuriam nunešiau savo planą, buvo šalies prezidentas siūlo galvoti apie kitokias gydymo paslaugų kainas

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neskuba atsakyti į Seimo opozicijos pasirašytą...

D+Aistė Žebrauskienė

3 investavimo pamokos pagal Mauricą: kokių kvailysčių nedaryti ir kaip gauti didžiausią grąžą

„Jeigu mes tiek taupytume ir taip investuotume kaip Švedija, tai galėtume pasikelti savo...

Jasikevičius po lengvos pergalės gyrė ne tik Jokubaitį, bet ir Zdovcą (1)

„Barcelonai“ su Kauno „Žalgiriu“ nesužaidus nė keturių minučių Šarūnas Jasikevičius...

Savaitgalį – žiemiškai orai: kai kur smarkiai snigs

Į šalį atslinkęs pietinis ciklonas atneš orų permainas ir žiemišką nuotaiką.

Šaro „Barca“ parodė klasę – „Žalgiriui“ leido kvėpuoti tik pusę kėlinio (234)

Penktadienio vakarą „Palau Blaugrana“ arenoje vykusiose Eurolygos 12-ojo turo rungtynėse turnyro...

Mokslininkai skubiai imasi naujojo COVID-19 varianto: tokios perdavimo spartos nebuvo nuo pat pandemijos pradžios baiminamasi, kad omikron „atims karūną“ iš delta atmainos (140)

Pietų Afrikos mokslininkai stengiasi žaibiškai išsiaiškinti, kaip greitai gali plisti naujojo...

Savo balso nebepažinęs Maksvytis braukė prakaitą: net nepavyko išeiti į Klaipėdą pasivaikščioti (7)

25:0 – tokiu spurtu po padrikos rungtynių pradžios raumenis pramankštinusi Lietuvos rinktinė...

D+Jurga Grigienė

Steve'ą Jobsą gydęs gydytojas apie galimybes įveikti vėžį: kai kurie jo patarimai dėl gyvensenos, mitybos ir papildų gali šokiruoti (1)

Medicinos ir inžinerijos profesorius, daktaras Davidas B. Agusas, dėstantis Pietų Kalifornijos...

Po pirmosios pergalės – skaudi procedūra: į Čekiją rinktinė keliaus sumažėjusi (5)

Lietuvos rinktinės vairininkas Kazys Maksvytis iš karto po mačo su Bulgarija atsisveikino su...

Imunologas Strioga apie naująją koronaviruso atmainą: gali kilti nauja pandemijos banga (71)

Imunologas Marius Strioga paaiškino, kodėl naujoji koronaviruso atmaina , jau gavusi omikron...