Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktorė Rūta Krasauskienė neabejoja, – ekstremali situacija turės įtakos abiturientų egzaminų rezultatams, išėjimas į karantiną buvo sudėtingas.
Moksleiviai turėjo dvi savaites atostogų, o mokytojai daug ir nuoseklai dirbo, ruošėsi nuotoliniam ugdymui – juk anksčiau tiek daug skaitmeninio ugdymo turinio įprastinėse pamokose nebuvo naudota. Šiuolaikinio ugdymo paradigma, anot R. Krasauskienės, kai kam buvo žinoma, kai kam – mažiau.
Laukia dvigubas iššūkis
Mokytojams teko daug padirbėti, persiorientuoti. Deja, ne visi mokiniai turi savivaldžių įgūdžių. Tai sukėlė tam tikrų įtampų, nerimo, streso. „Dabar visi nuolat kalbame apie tai, kiek ir kokios įtakos koronaviruso pandemijos situacija turės brandos egzaminų rezultatams. Gebančių mokytis ir dirbti savarankiškai – greičiausiai paveiks minimaliai. Neturintiems tokių įgūdžių teks susidurti su iššūkiu, natūralu, kad iškils problemų“, – prognozavo ji.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto dėstytojas dr. Ramūnas Kubiliūnas, pritarė minčiai sakydamas, jog egzaminai patys savaime jau yra iššūkis, o dabar, karantino sąlygomis – dvigubas. „Vien tai gali paveikti. Egzaminas yra žinių patikrinimas, o jų parodymas priklauso ne vien nuo įgyto išsilavinimo, bet ir nuo momentinės savijautos. Visus išsodins kas kelis metrus, su kaukėmis... Jaudulys padarys savo darbą“, – nė kiek neabejojo jis.
Rezultatai, anot jo, nebus prastesni, bet kitokie nei būtų buvę įprastai. Priklausys nuo kiekvieno abituriento, vieniems geriau, kitiems blogiau – kiekvienas atvejis išskirtinis.
Ar šįmet bus daug daugiau neišlaikiusių egzaminų abiturientų? R. Krasauskienės manymu, situacija turėtų būti panaši, kaip ir kiekvienais mokslo metais – analogiškas procentas.
Šiųmečiai abiturientai jau sakosi prirpatę prie technologijų, bet per egzaminus sės prie popieriaus lapo. Teks vėl persiversti? R. Kubiliūnas neneigė, tai taip pat gali nulemti egzaminų rezultatus: „Natūralu, egzaminams ruošiesi naudodamas technologijas, o dabar gi aplinka vėl pasikeis – visa tai veda į emocinį nestabilumą, kuris trukdo, net jei mokinys ir pasiruošęs.“
Tačiau NŠA direktorė ramina: egzaminų programos buvo skelbiamos, į tai buvo orientuotasi, programinių pokyčių nėra. „Belieka visiems susiimti į rankas, priimti visa tai kaip neišvengiamą duotybę, šiuo atveju, tokia ji ir yra. Reikia judėti į priekį dėl savo tikslų. Stojimas į aukštąsias mokyklas, matyt, irgi bus komplikuotas. Nežinios daug, situacija nenumatyta, išbandymas ne tik mūsų valstybei, kitoms šalims tenka dar sudėtingesnis“, – ragino nenuleisti rankų ji.
Blogesnius rezultatus lems netikėtumo faktorius
Kiekviena abiturientų karta jaučiasi išskirtinė, tačiau, tenka pripažinti, kad šiemet brandos egzaminus laikysiantis jaunuoliai susidūrė su neregėtu išbandymu. Abiturientai prisipažįsta: stresą kelia ne tik pasikeitusi dienos rutina karantino metu, bet ir jų socialinė aplinka bei turimi lūkesčiai.
„Jei turėjome X,Y ar Z kartas, tai dabar turime COVID kartą – jos gyvenimas pasisuks visiškai kitokia linkme, bet dėl to žemė nenustos suktis ir gyvenimas tęsis toliau. Ir ekspertai, ir sveikatos priežiūros specialistai sutinka – gyvenimas niekada nebebus toks, koks buvo iki šiol. Bus šiek tiek kitoks, pasikeitęs visose srityse, tai liečia ir švietimą. Nesame išimtis“, – drąsino R. Krasauskienė.
Ji patarė kiek įmanoma išlikti ramiems, susikoncentruoti, galvoti apie sveikatą, nesureikšminti egzaminų kaip esame įpratę iki šiol: „Tai tiesiog galimybė pasitikrinti žinias ir įsivertinti tai, ką geriausiai išmokai mokydamasis mokykloje. Egzaminai pirmieji, bet ne vieninteliai – visas gyvenimas kaip egzaminas.“
Į klausimą, ar abiturientų egzaminų rezultatams koją pakiš nuotolinis mokymasis, Kauno technologijos universiteto (KTU) informatikos fakulteto prof. habil. dr. Aleksandras Targamadzė atsakė šypsodamasis: nerimauti natūralu. Įtakos turės, bet ne tokios, kaip dabar bijomasi. Rezultatai gali būti kitokie, net truputį blogesni, tą lems netikėtumo faktorius, nepasiruošimas, sutrikimas.
Jau keliolika metų savo studentams taikantis virtualųjį mokymą A. Targamadzė sakė, jog tai tik aplinkybė, mat virtualioje erdvėje nėra atstumo sąvokos. „Virtualioje erdvėje turiu žymiai daugiau galimybių išgauti kokybę. Visus dalykus esu pervedęs į virtualų mokymą, taip yra efektyviau, studentai labiau patenkinti“, – kalbėjo mokslininkas.
Atsiras nusivylusių nuotoliniu mokymu
Tačiau nuotolinio ugdymo diegimą šalies mokyklose pandemijos metu A. Targamadzė prilygino košmarui. Neparuošti nei žmonės, nei medžiaga, nebuvo atskiros metodikos, reikalingos įrangos.
Paklaustas, kiek laiko reiktų tinkamai pasiruošti nuotoliniam ugdymui, buvęs KTU informatikos fakulteto dekanas sakė, jog jei forsuotai – užtektų 3-6 mėnesių, jei nuosekliai (pamoka po pamokos, dalykas po dalyko), natūralus ciklas yra vieneri mokslo metai.
Visgi esama pagrindo abiturientų skundams, kad buvo įmesti į virtualią erdvę visiškai tam nepasirengę? „Žmogus mokosi pats. Nei mokytojas, nei dėstytojas neįkraus žinių, gebėjimų į galvą. Jis turi pats“, – buvo kategoriškas A. Targamadzė.
Tačiau jis iškėlė kitą klausimą: kiek efektyvi pedagogų pagalba? Nuotolinio mokymosi atveju ji apsunkinta, ypač jeigu nenaudoji specialių metodų ir metodikų. Per dvi savaites to įgyvendinti neįmanoma – tai didžiulės apimties mokymai.
KTU toks darbas atliekamas – jau porą metų dėstytojai apmokinami virtualaus mokymo subtilybių, todėl jiems lengviau su tuo susidoroti.
A. Targamadzė palygino tradicinį mokymą su virtualiu. „Mokykloje, universitete man teko studijuoti tradiciniu būdu. Būdavo ateina dėstytojas, atkalba dvi akademines valandas, per tą laiką spėji ir pasnausti, – studijų laikus prisiminė jis. – Tai nėra efektyvus mokymosi būdas. Panaudojant informacines technologijas galima paįvairinti veiklas, užtikrinti besimokančiojo grįžtamąjį ryšį.“
Šiais laikais, anot KTU dekano, be informacinių technologijų, virtualiojo mokymo elementų neįmanoma išgauti kokybiško mokymosi. „Jeigu kurioje nors mokykloje ar universitete dar yra tradicinės studijos be šių elementų panaudojimo, balsuočiau už fizinių bausmių grąžinimą – tų įstaigų vadovus reikia auklėti su diržiuku“, – juokavo jis ir pridūrė, jog niekada nėra turėjęs problemų iš studentų pusės – problema vyresniuose. Bijo, netaiko, vadovybė liberali – neliepia.
Pašnekovo manymu, po karantino bus atšokimas atgal – atsiras nusivylusių nuotoliniu mokymu. „Bet gal žmonės pajus kai kurias galimybes, ir tai išliks. Mokymosi virtualizavimas paspartės“, – vylėsi jis.
Vienareikšmiškai – ne viską gali padaryti per nuotolį, pavyzdžiui, atlikti laboratorinius darbus. Tačiau protingai panaudojus virtualiojo mokymo elementus, anot pašnekovo, studijos tampa daug efektyvesnės, kokybiškesnės.
Universitetuose organizuojamos dieninės, ištęstinės, vakarinės, net ir savaitgalinės studijos. Yra metodika, kuria naudojantis vienu srautu pravedamas mokymosi procesas, o studentas pasirenka formą: ar atvykti į auditoriją, ar prisijungti ir studijuoti realiu laiku, ar įsijungti vaizdo įrašą.
„Multidimensinės studijos – informacinių technologijų panaudojimas leidžia tokį būdą. Bet, kad jį panaudoti, reikia turėti žinių“, – pabrėžė A. Targamadzė.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) Komunikacijos ir rinkodaros centro vadovė Jurga Strimaitienė sakė, jog COVID-19 pandemija vienas didžiausių iššūkių, tačiau kartu ir naujos galimybės šalies universitetams – vykdomos intensyvesnės nuotolinės studijos, įgytas patirtis būtų galima išnaudoti, toliau plėtoti net ir pasibaigus karantino laikotarpiui.
Būtent augantis nuotolinių studijų prieinamumas, proceso lankstumas, mokymosi visą gyvenimą koncepcija, anot J. Strimaitienės, gali tapti paskata studijuoti universitetuose ne tik abiturientams, bet ir baigusiems anksčiau.
Pašnekovės manymu, galimybė studijuoti nuotoliniu būdu palengvins studijų planavimą ne vienam studentui tiek užsienyje, tiek Lietuvoje.
Pasirinkimai bus kur kas įvairesni. Tarp jų – ir „studijų namuose“ modelis.
